Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (II)

Bronius Makauskas, www.punskas.lt
2021 02 02 15:14
3
Suvalkų sutartis. Prie demarkacinės linijos | archyvinė nuotr.

Suvalkų sutartis. Prie demarkacinės linijos | archyvinė nuotr.

Lenkija, tikėdamasi ir Antantės valstybių paramos, siekė atkurti 1772 m. sienas inkorporuodama Lietuvą (Romano Dmovskio (Roman Dmowski) koncepcija) ar vadinamuoju federaciniu būdu sujungti ją su Lenkija (Belvederio grupės, siejamos su Juzefu Pilsudskiu (Józef Piłsudski). Pirmajai koncepcijai pritrūko jėgų ir aiškaus didžiųjų Lenkijos sąjungininkų pritarimo. Prancūzija iš esmės palaikė Lenkijos siekius, nors ne taip, kaip ši pageidavo, tačiau dėl Seinų ir Vilniaus ją rėmė[1]. Didžioji Britanija Taikos konferencijoje Paryžiuje vadovavosi savo Foreign Office (Užsienio reikalų ministerijos atitikmuo) 1918 m. gruodžio 10 d. memorandumo koncepcija, kur tuomet dar palaikė „pajėgios ir glaudžios Lenkijos, apimančios „neabejotinai lenkiškas teritorijas…“, idėją, betgi teigė, kad pačios Lenkijos naudai „<…> reikia priešintis perdėtiems lenkų reikalavimams…“[2]. Koncepciją sužlugdė Pilsudskio metodas su „pistoletu kišenėje“, pasireiškęs specialiųjų struktūrų ir manu militari priemonėmis, pateikiant išankstinę sąlygą, kad Lietuvos sostinė būtų pavaldi Lenkijai[3].

Jaunos Lietuvos valstybės vyriausybė, palaikoma tautos ir jai lojalios visuomenės, nesirengė kapituliuoti prieš aneksijai besirengiančias kaimynines valstybes, nors Lietuva karine prasme negalėjo nei su viena iš jų lygintis. Nuo Lenkijos, kaip ir Sovietų Rusijos, aneksinių užmačių Lietuvai teko gintis diplomatinėmis ir karinėmis priemonėmis. Suprantama, Lenkija savo pretenzijas į Lietuvą grindė vienos visuomenės dalies – gente Lithuanus, natione Polonus – pageidavimais prisijungti prie Lenkijos, ir tai buvo susiję beveik be išimties su visomis politinėmis jėgomis Varšuvoje.

Iš paukščio skrydžio apžvelgiant Lietuvos ir Lenkijos santykius nuo jų atnaujinto nepriklausomybės laikotarpio iki Suvalkų sutarties, galima išskirti kelis etapus. Pirmas – laikotarpis prieš lenkams įsiveržiant į Vilnių nuo 1918 m. pavasario iki 1919 m. gegužės. Abi šalys oficialiai deklaravo ir bandė įgyvendinti principines savo nuostatas. Lietuviams buvo gyvybiškai svarbu įtvirtinti savo valstybės nepriklausomybę, suprantama, ir sienas, gauti pripažinimą iš Lenkijos, o lenkams rūpėjo Lietuvą sujungti su Lenkija inkorporaciniu ar „federalistiniu“ būdu. Intensyvėjančio konflikto ašis buvo Vilnius. Besidangstant, kad kovoja su bolševikais, lenkams okupavus Vilnių, jų laimėjimas pasirodė laikinas ir jis smarkiai apsunkino tarpvalstybinius santykius, nors buvo tikimasi, kad Lenkijai priklausantis Vilnius privers lietuvius daryti nuolaidas[4].

Tiek Tautų Sąjungos, tiek atkuriančios ar kuriančios nepriklausomybę Europos valstybės neigiamai vertino bolševizmo plitimą Vakarų kryptimi. Vakarų (ypač Prancūzijos) padedama Lenkija turėjo daugiausia galimybių bolševizmui sulaikyti. Todėl lenkų skleidžiamos kalbos apie kovą su bolševizmu ir jų federaciniai planai su buvusios Lietuvos ir bendros Respublikos (ATR) tautomis Vakarams atrodė patrauklesni negu negausios tautos planai atkurti savarankišką, bet lengvai pažeidžiamą valstybę. Tačiau V. Vilsono Tautų apsisprendimo teisės deklaracija (vadinamoji 14 punktų deklaracija) silpnesniuosius moraliai stiprino, o galinguosius savotiškai varžė. Taigi Lietuva iš pradžių labiau pasitikėjo diplomatijos poveikiu, ir tik kiek vėliau – jau ir ginklu. Lenkai, turėdami nepalyginamai stipresnį ginklo argumentą, diplomatiją naudojo daugiau „įvykdytiems faktams“ pridengti, nors iš esmės veikė pagal vadinamąją mišriąją taktiką. Gerai Pilsudskio mąstyseną atspindi kelių jo pokalbių su premjeru Ignacu Paderevskiu (Ignacy Paderewski) metu (prieš 1919 m. balandžio mėn. žygį į Vilnių ir prieš pastarajam išvykstant į Paryžiaus taikos konferenciją) reiškiama nuostata. Abiejų politikų nuomonės skyrėsi dėl būdo, kaip „plėsti“ Lenkiją. Abu jie sutarė, kad, jeigu bus peržengta Bugo linija, tai Vakarų sąjungininkų bus laikoma aneksija. Paderevskis teigė, kad Lenkijai reikia taikytis prie Vakarų politinės strategijos ir mėginti steigti autentišką Rytų Europos valstybių federaciją (jungtines valstybes), kurią galbūt palaikysiąs ir JAV prezidentas Vilsonas. Tačiau skyrėsi jų pozicijos dėl priemonių, kaip tai pasiekti. J. Pilsudskis griežtai stojo už įvykusių faktų metodą, argumentavo, kad naudojant jėgą pavyko įsteigti Ukrainos Respubliką, ir replikavo, kad „<…> kai ateiname su ginklu, tatai prieštarauja federacijos pagrindams <…>“[5]. Tad turime pakankamai įrodymų, kad Pilsudskis gerai išmanė, jog federalizavimas pagal klasikinį modelį be „specialiųjų priemonių“ neįmanomas, jeigu nesutinka šalys partnerės. Taigi Belvederio „federalistai“ ciniškai naudojo „Vilsono doktrinėlę“ kaip politinę priedangą karinei jėgai naudoti. Jie siekė papirkinėti Lietuvos politikus, leido žvalgybos ir sukarintų organizacijų POW (Lenkų karinė organizacija) bei Towarzystwo Straży Kresowej (Pakraščių sargybos draugija)[6] nariams organizuoti „sukilimus“ ir perversmus, skatino pasinaudoti lietuvių kolaborantais ir vietiniais žmonėmis, už Lenkiją pasisakančiais dėl ekonominių bei politinių priežasčių arba dėl to, kad šie jautėsi esantys gente Lithuanus, natione Polonus[7].


[1] 1918 m. gruodžio 20 d. datuotas Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos memorandumas „Veikimo metodas Lenkijoje. Reikalingumas stiprios Lenkijos“. Jame teigiama: Vokietija nebus galutinai nugalėta, kol nepraras savo lenkiškų provincijų. Prancūzijos saugumui prie Reino reikia, kad už Vokietijos ribų būtų galinga valstybė. Bet kadangi Rusija susilpninta galbūt ilgam laikui ir nebeturės sienos su Vokietija, tai tokia stipri valstybė tegali būti Lenkija, sudariusi sąjungą su Čekija ir Rumunija. Lenkijai linkima, kad ji būtų didelė ir stipri kiek tik įmanoma, gerbianti tautų teises. Tačiau rytinės Lenkijos sienos buvo planuojamos siauresnės, negu lenkai numatė. Pagal memorandumą Lenkijai, be Lenkijos Karalystės (be šiaurinės Suvalkijos dalies – sic! – taigi Seinų okupavimui aiškiai pritarė Prancūzija – B. M. pastaba), rytuose ir šiaurės rytuose numatomas platus Gardino ruožas, vakarinė–vidurinė Vilniaus srities dalis su Vilniumi, kurį lietuviai galėtų gauti nebent sutikę sudaryti federaciją su Lenkija, Halyčina (Galicija) ir rytinė jos dalis, bet ši – kaip autonominė dalis. Iš to mums galima geriau suprasti J. Pilsudskio „užnugarį“. J. Pilsudskio federacijos varijavimas. In: J. Pajewski, Wokół sprawy polskiej. Paryż – Lozanna – Londyn. 1914–1918, Poznań, 1970, p. 228–238. Lenkijos istoriografijoje bene plačiausiai Prancūzijos santykį su Lietuvos ir Lenkijos konfliktu aptaręs J. Kukułka (Francja a Polska po traktacie wersalskim 1919–1922, Warszawa, 1970, p. 288–290), taip pat yra kitų aptariusiųjų.

[2] Pakštas, K. 1950. „Keletas samprotavimų apie Lietuvos ribas“, Aidai, nr. 3, p. 123;
G. W. Prothero, Russian, Poland, Lithuania and White Russia, London, 1920, p. 60.

[3]  Reikia kritiškai vertinti J. Pilsudskio vartojamą federalizmo tautų apsisprendimo sampratą. Pilsudskis, kurio veiksmus idealizavo ir propagavo jo šalininkai (ir Lenkijos istoriografijoje beveik be išimties jie propaguojami iki šių dienų), savo strategiją apibrėžė labai aiškiai, kaip taktinius veiksmus, t. y. prijungti buvusias Respublikos žemes (neatsižvelgiant į etnosociopolitinius pakitimus) prie kuriamos galingos, kaip buvo įsivaizduojama, Lenkijos. Ir jam tiko „doktrinėlių“ ir jėgos komplementarinis naudojimas. „Nenoriu būti nei imperialistas, nei federalistas, kol neturiu galimybės apie tai kalbėti kiek rimčiau – na, ir su pistoletu kišenėje. Kadangi šiame Dievo pasaulyje, kaip atrodo, pradeda laimėti šnektelės apie žmonių bei tautų brolystę ir amerikietiškos doktrinėlės, su mielu noru linkstu į federalistų pusę.“ Iš to galima geriau suprasti Lenkijos viršininko divizijomis vykdomą „federalizmą“ ir deklaracijas apie „tautų apsisprendimo teisę“, kaip „amerikietiškas doktrinėles“ (suprask – Vilsono doktriną). Žr. Piłsudski, J. 1989. Myśli, mowy i rozkazy, Wybrał i wstępem opatrzył Bohdan Urbankowski, Kwadryga, Warszawa, p. 53. Panašiai federalizmo, kaip priimtinesnio Vakarams, ypač Prancūzijai, ir „apsaugančio“ Lenkiją nuo kaltinimo imperializmu, pranašumą įrodinėjo prof. Antonis Sujkowskis (atstovavo Pilsudskio šalininkų grupei, atsiųstai iš Varšuvos ir kooptuotai į Lenkų tautinį komitetą (toliau – LTK). LTK posėdyje Paryžiuje 1919 m. kovo 2 d. buvo aptariama bendra su endekais platforma deryboms Taikos konferencijoje. In: Piotr Łossowski, Stosunki polsko-litewskie w latach 1918–1920, Książka i Wiedza, Warszawa, 1966, p. 67–72. Pagaliau šiandieninis požiūris į J. Pilsudskio politinę koncepciją išreikštas jo veiklos propaguotojo Vieslavo Vysockio (Wiesław Wysocki): „Pilsudskio įsitikinimu, nebuvo reikalo abiejų koncepcijų (federalistinės ir inkorporacinės – B. M.) supriešinti, nes viena neprieštaravo kitai“. In: Wiesław J. Wysocki, Powstanie sejneńskie 1919, Bellona, 2019, p. 67. Kalbant apie sienas, J. Pilsudskis galvojo: „ką tuo atžvilgiu galim gauti Vakaruose, priklauso nuo Antantės, kiek ji mažiau ar daugiau panorės suspausti Vokietiją. Rytuose čia jau kitas reikalas <…> čia yra durys, kurios atsiveria ir užsiveria, ir priklauso nuo to, kas ir kaip plačiai jėga jas atidarys (pabrėžiama – B. M.).“ Žr. Komarnicki, T. 1952. Piłsudski a polityka wielkich mocarstw zachodnich, „Niepodległość“ t. 4 (po wznowieniu), Londyn, p. 22–23; p. 29–30; taip pat Wasilewski, L. Józef Piłsudski jakim Go znałem, Warszawa, 1935, p. 172.

[4]  Plačiau žr. Rukša, A. 1981. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Lietuvių–lenkų santykiai ir kovų pradžia, t. II, Cleveland; Wisner, H. 1938. Wojna nie wojna: Szkice
z przeszłości polsko-litewskiej
, Warszawa.

[5]  Jędrzejewicz, W. 1989. Kronika życia Józefa Piłsudskiego 1867–1935, t. 1, Warszawa,
p. 519; Rukša, A. Kovos…, op. cit., p. 183. Į Kijevą buvo pasiųsti Vakarų valstybių atstovai.

[6]  Prieštaringa paskelbtam dvikalbiam kreipimuisi „Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams“ buvo tai, kad pats J. Pilsudskis paskyrė savo bičiulį Ježį Osmolovskį (Jerzy Osmołowski) Generaliniu Vilniaus krašto komisaru; jis jau rugpjūčio 14 d. išleido slaptą aplinkraštį, kuriuo administracijos pareigūnams aiškino Pakraščių sargybos (Straż Kresowa) tikslą organizuoti gyventojus Lenkijos valstybingumo dvasia („<…> w duchu Państwowości Polskiej“), tarp kitko, suorganizuojant liaudies suvažiavimus apskrityse, ir todėl ragino teikti organizacijai ir jos veikėjams visapusišką paramą. Tuoj pat buvo persekioti lietuviai dvasininkai, aktyvesni kaimiečiai ir inteligentai. Žr. Rukša, A. Kovos dėl Lietuvos…, op. cit., t. II, p. 242–243.

[7]    Šiame straipsnyje dėl jo apimties nesigiliname į „federalistų“ šalininkų linijos vidinį varijavimą, kuris kartais peraugdavo, kad politinių oponentų (endekų) linija būtų įgyvendinama. Legenda apie J. Pilsudskiui besąlygiškai paklusnius federalistus buvo kuriama dar jam valdant valstybiniu lygmeniu, nors dar stiprus buvo oponavimas iš endekų pusės ir, ypač valstybės pirmoje atkūrimo atkarpoje, Pilsudskio politinė lyderystė pakibdavo ant plauko. Oponavimo Pilsudskio Rytų politikai faktų randame ir Lenkijos kariuomenės vyriausioje vadovybėje. Po Antrojo pasaulinio karo ir vadinamojoje Liaudies Lenkijos Respublikoje atminimas apie J. Pilsudskį buvo trinamas iš viešosios erdvės. Lenkijai atkūrus nepriklausomybę, Pilsudskis tapo kone kultine asmenybe. Objektyvų Pilsudskio šalininkų varijavimo vaizdą pristatė: Gierowska-Kałłaur, J. 2003. Zarząd Cywilny Ziem Wschodnich (19 lutego 1919 r. – 9 września 1920 r.), Warszawa, Neriton. Beje, negalime atmesti prielaidos, kad kai kurie veiksmai, prieštaraujantys Pilsudskio deklaracijoms, buvo su jo paskirtais Vilniuje pareigūnais (žr. nuoroda aukščiau) suderinti, ar bent Pilsudskis jiems neprieštaravo.

(Bus daugiau)

Terra Jatwezenorum, XII t. 2 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (I)
  2. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  3. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  4. A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
  5. B. Makauskas. J.A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  6. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  7. J.S. Berniūnienė. „Varpui“ – 130 metų
  8. Kaune paminėtos Suvalkų sutarties metinės (nuotraukos, video)
  9. K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę
  10. G.Songaila. Ar tiesa nugalės klastą? Nuo Suvalkų sutarties iki šiandienos
  11. Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai
  12. Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje
  13. Pristatytas Lietuvos turizmo rinkodaros 2015-2020 metų strategijos projektas
  14. P. Šimkavičius. Lietuviai pagerbė Latvijos 1991 metų Barikadų dienų aukas
  15. Lygiai prieš 20 metų Vilniaus istoriniam centrui suteiktas UNESCO Pasaulio paveldo statusas
  16. Istorinėje prezidentūroje bus pristatytas dokumentų rinkinys „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“
  17. Skelbiamas 2019 metų Baltų apdovanojimo konkursas
  18. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  19. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  20. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  21. A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai
  22. V. Mikailionis. Kunigaikščiai ar karaliai? Mirusieji žino tiesą, o kada ją sužinos gyvieji?
  23. V. Vaitkevičius. Širdies kelrodis – Lietuva
  24. S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (II)
  25. 60 Tibeto okupacijos metų
  26. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  27. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  28. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus
  29. V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės?
  30. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kažin says:
    2 mėn. ago

    Čia yra būtina vertinti ir 1919 m. kovą vykusias Bobriškių (prie Varėnos) kautynes, kur buvo lietuvių sumušti lenkai ir nuvyti už Marcinkonių, taip pat tuo metu Lietuvos kariuomenei prie Alytaus sumušus bolševikus jie buvo vejami iš Lietuvos iki Zarasų, tačiau kažkodėl – ne iš Vilniaus. Bolševikai Vilniuje Lietuvos kariuomenės nebuvo judinami. Juos iš Vilniaus gegužės mėnesį išvijo Pilsudskio legionieriai. Kaip suprasti tokį Smetonos Vilniaus kaip sostinės nepaisymą?!… Ar jau tada jis Smetonos valdžios nebuvo laikomas lenkišku Pilsudskio reikalu…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 mėn. ago

      Klausimas įdomus. Negi neliko, kokių nors įrodymų?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 mėn. ago

        Apie Smetonos valdžios poziciją dėl Vilniaus netiesiogiai galima spręsti iš to, kad Smetona būdamas Prezidentas Vilniaus vaduotojams atkirsdavo, kad jis: “Už lietuvišką Lietuvą”, kas reikštų, jog Vilniaus jis nelaikė lietuvišku. Tokia pozicija dėl Vilniaus per vieną dieną, akivaizdu, negalėjo susidaryti, taigi ji galėjo būti Smetonos turėta nuo seno – konkrečiai, jau ir 1919 metais…
        Gal ne iš nieko lenkininkai, atsiradę Lietuvos valdžioje su Skverneliu priešakyje, pasišovė paminklą Smetonai statyti, būtent, Vilniuje…

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

2021 04 02
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

2021 03 28
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
ukmin.lt nuotr.

Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare

2021 03 18
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

2021 03 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 493; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
0
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

Lietuva yra viena iš pigiausių turistinių vietų Europos Sąjungoje, bet tai tikrai nėra vienintelė priežastis, kodėl Baltijos šalys sulaukia didelio...

Skaityti toliau

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

by daiva
2021 04 02
6
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

Po Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro apėmė keistas jausmas, tarsi paragavus karstelėjusio teisingumo pakaitalo....

Skaityti toliau

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

by Kristina Aleknaitė
2021 03 31
2
R.Garuolio nuotr.

Laisvės partijos siūlymai pavasario Seimo sesijoje vis labiau stebina visuomenę. Kilus dideliam visuomenės pasipriešinimui buvo atsiimtos pataisos dėl baudų už...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Prekybininkai tikina, kad atnaujinant darbą pasiryžę imtis visų saugumo priemonių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai