Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (II)

Bronius Makauskas, www.punskas.lt
2021-02-02 15:14:41
3
Suvalkų sutartis. Prie demarkacinės linijos | archyvinė nuotr.

Suvalkų sutartis. Prie demarkacinės linijos | archyvinė nuotr.

Lenkija, tikėdamasi ir Antantės valstybių paramos, siekė atkurti 1772 m. sienas inkorporuodama Lietuvą (Romano Dmovskio (Roman Dmowski) koncepcija) ar vadinamuoju federaciniu būdu sujungti ją su Lenkija (Belvederio grupės, siejamos su Juzefu Pilsudskiu (Józef Piłsudski). Pirmajai koncepcijai pritrūko jėgų ir aiškaus didžiųjų Lenkijos sąjungininkų pritarimo. Prancūzija iš esmės palaikė Lenkijos siekius, nors ne taip, kaip ši pageidavo, tačiau dėl Seinų ir Vilniaus ją rėmė[1]. Didžioji Britanija Taikos konferencijoje Paryžiuje vadovavosi savo Foreign Office (Užsienio reikalų ministerijos atitikmuo) 1918 m. gruodžio 10 d. memorandumo koncepcija, kur tuomet dar palaikė „pajėgios ir glaudžios Lenkijos, apimančios „neabejotinai lenkiškas teritorijas…“, idėją, betgi teigė, kad pačios Lenkijos naudai „<…> reikia priešintis perdėtiems lenkų reikalavimams…“[2]. Koncepciją sužlugdė Pilsudskio metodas su „pistoletu kišenėje“, pasireiškęs specialiųjų struktūrų ir manu militari priemonėmis, pateikiant išankstinę sąlygą, kad Lietuvos sostinė būtų pavaldi Lenkijai[3].

Jaunos Lietuvos valstybės vyriausybė, palaikoma tautos ir jai lojalios visuomenės, nesirengė kapituliuoti prieš aneksijai besirengiančias kaimynines valstybes, nors Lietuva karine prasme negalėjo nei su viena iš jų lygintis. Nuo Lenkijos, kaip ir Sovietų Rusijos, aneksinių užmačių Lietuvai teko gintis diplomatinėmis ir karinėmis priemonėmis. Suprantama, Lenkija savo pretenzijas į Lietuvą grindė vienos visuomenės dalies – gente Lithuanus, natione Polonus – pageidavimais prisijungti prie Lenkijos, ir tai buvo susiję beveik be išimties su visomis politinėmis jėgomis Varšuvoje.

Iš paukščio skrydžio apžvelgiant Lietuvos ir Lenkijos santykius nuo jų atnaujinto nepriklausomybės laikotarpio iki Suvalkų sutarties, galima išskirti kelis etapus. Pirmas – laikotarpis prieš lenkams įsiveržiant į Vilnių nuo 1918 m. pavasario iki 1919 m. gegužės. Abi šalys oficialiai deklaravo ir bandė įgyvendinti principines savo nuostatas. Lietuviams buvo gyvybiškai svarbu įtvirtinti savo valstybės nepriklausomybę, suprantama, ir sienas, gauti pripažinimą iš Lenkijos, o lenkams rūpėjo Lietuvą sujungti su Lenkija inkorporaciniu ar „federalistiniu“ būdu. Intensyvėjančio konflikto ašis buvo Vilnius. Besidangstant, kad kovoja su bolševikais, lenkams okupavus Vilnių, jų laimėjimas pasirodė laikinas ir jis smarkiai apsunkino tarpvalstybinius santykius, nors buvo tikimasi, kad Lenkijai priklausantis Vilnius privers lietuvius daryti nuolaidas[4].

Tiek Tautų Sąjungos, tiek atkuriančios ar kuriančios nepriklausomybę Europos valstybės neigiamai vertino bolševizmo plitimą Vakarų kryptimi. Vakarų (ypač Prancūzijos) padedama Lenkija turėjo daugiausia galimybių bolševizmui sulaikyti. Todėl lenkų skleidžiamos kalbos apie kovą su bolševizmu ir jų federaciniai planai su buvusios Lietuvos ir bendros Respublikos (ATR) tautomis Vakarams atrodė patrauklesni negu negausios tautos planai atkurti savarankišką, bet lengvai pažeidžiamą valstybę. Tačiau V. Vilsono Tautų apsisprendimo teisės deklaracija (vadinamoji 14 punktų deklaracija) silpnesniuosius moraliai stiprino, o galinguosius savotiškai varžė. Taigi Lietuva iš pradžių labiau pasitikėjo diplomatijos poveikiu, ir tik kiek vėliau – jau ir ginklu. Lenkai, turėdami nepalyginamai stipresnį ginklo argumentą, diplomatiją naudojo daugiau „įvykdytiems faktams“ pridengti, nors iš esmės veikė pagal vadinamąją mišriąją taktiką. Gerai Pilsudskio mąstyseną atspindi kelių jo pokalbių su premjeru Ignacu Paderevskiu (Ignacy Paderewski) metu (prieš 1919 m. balandžio mėn. žygį į Vilnių ir prieš pastarajam išvykstant į Paryžiaus taikos konferenciją) reiškiama nuostata. Abiejų politikų nuomonės skyrėsi dėl būdo, kaip „plėsti“ Lenkiją. Abu jie sutarė, kad, jeigu bus peržengta Bugo linija, tai Vakarų sąjungininkų bus laikoma aneksija. Paderevskis teigė, kad Lenkijai reikia taikytis prie Vakarų politinės strategijos ir mėginti steigti autentišką Rytų Europos valstybių federaciją (jungtines valstybes), kurią galbūt palaikysiąs ir JAV prezidentas Vilsonas. Tačiau skyrėsi jų pozicijos dėl priemonių, kaip tai pasiekti. J. Pilsudskis griežtai stojo už įvykusių faktų metodą, argumentavo, kad naudojant jėgą pavyko įsteigti Ukrainos Respubliką, ir replikavo, kad „<…> kai ateiname su ginklu, tatai prieštarauja federacijos pagrindams <…>“[5]. Tad turime pakankamai įrodymų, kad Pilsudskis gerai išmanė, jog federalizavimas pagal klasikinį modelį be „specialiųjų priemonių“ neįmanomas, jeigu nesutinka šalys partnerės. Taigi Belvederio „federalistai“ ciniškai naudojo „Vilsono doktrinėlę“ kaip politinę priedangą karinei jėgai naudoti. Jie siekė papirkinėti Lietuvos politikus, leido žvalgybos ir sukarintų organizacijų POW (Lenkų karinė organizacija) bei Towarzystwo Straży Kresowej (Pakraščių sargybos draugija)[6] nariams organizuoti „sukilimus“ ir perversmus, skatino pasinaudoti lietuvių kolaborantais ir vietiniais žmonėmis, už Lenkiją pasisakančiais dėl ekonominių bei politinių priežasčių arba dėl to, kad šie jautėsi esantys gente Lithuanus, natione Polonus[7].


[1] 1918 m. gruodžio 20 d. datuotas Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos memorandumas „Veikimo metodas Lenkijoje. Reikalingumas stiprios Lenkijos“. Jame teigiama: Vokietija nebus galutinai nugalėta, kol nepraras savo lenkiškų provincijų. Prancūzijos saugumui prie Reino reikia, kad už Vokietijos ribų būtų galinga valstybė. Bet kadangi Rusija susilpninta galbūt ilgam laikui ir nebeturės sienos su Vokietija, tai tokia stipri valstybė tegali būti Lenkija, sudariusi sąjungą su Čekija ir Rumunija. Lenkijai linkima, kad ji būtų didelė ir stipri kiek tik įmanoma, gerbianti tautų teises. Tačiau rytinės Lenkijos sienos buvo planuojamos siauresnės, negu lenkai numatė. Pagal memorandumą Lenkijai, be Lenkijos Karalystės (be šiaurinės Suvalkijos dalies – sic! – taigi Seinų okupavimui aiškiai pritarė Prancūzija – B. M. pastaba), rytuose ir šiaurės rytuose numatomas platus Gardino ruožas, vakarinė–vidurinė Vilniaus srities dalis su Vilniumi, kurį lietuviai galėtų gauti nebent sutikę sudaryti federaciją su Lenkija, Halyčina (Galicija) ir rytinė jos dalis, bet ši – kaip autonominė dalis. Iš to mums galima geriau suprasti J. Pilsudskio „užnugarį“. J. Pilsudskio federacijos varijavimas. In: J. Pajewski, Wokół sprawy polskiej. Paryż – Lozanna – Londyn. 1914–1918, Poznań, 1970, p. 228–238. Lenkijos istoriografijoje bene plačiausiai Prancūzijos santykį su Lietuvos ir Lenkijos konfliktu aptaręs J. Kukułka (Francja a Polska po traktacie wersalskim 1919–1922, Warszawa, 1970, p. 288–290), taip pat yra kitų aptariusiųjų.

[2] Pakštas, K. 1950. „Keletas samprotavimų apie Lietuvos ribas“, Aidai, nr. 3, p. 123;
G. W. Prothero, Russian, Poland, Lithuania and White Russia, London, 1920, p. 60.

[3]  Reikia kritiškai vertinti J. Pilsudskio vartojamą federalizmo tautų apsisprendimo sampratą. Pilsudskis, kurio veiksmus idealizavo ir propagavo jo šalininkai (ir Lenkijos istoriografijoje beveik be išimties jie propaguojami iki šių dienų), savo strategiją apibrėžė labai aiškiai, kaip taktinius veiksmus, t. y. prijungti buvusias Respublikos žemes (neatsižvelgiant į etnosociopolitinius pakitimus) prie kuriamos galingos, kaip buvo įsivaizduojama, Lenkijos. Ir jam tiko „doktrinėlių“ ir jėgos komplementarinis naudojimas. „Nenoriu būti nei imperialistas, nei federalistas, kol neturiu galimybės apie tai kalbėti kiek rimčiau – na, ir su pistoletu kišenėje. Kadangi šiame Dievo pasaulyje, kaip atrodo, pradeda laimėti šnektelės apie žmonių bei tautų brolystę ir amerikietiškos doktrinėlės, su mielu noru linkstu į federalistų pusę.“ Iš to galima geriau suprasti Lenkijos viršininko divizijomis vykdomą „federalizmą“ ir deklaracijas apie „tautų apsisprendimo teisę“, kaip „amerikietiškas doktrinėles“ (suprask – Vilsono doktriną). Žr. Piłsudski, J. 1989. Myśli, mowy i rozkazy, Wybrał i wstępem opatrzył Bohdan Urbankowski, Kwadryga, Warszawa, p. 53. Panašiai federalizmo, kaip priimtinesnio Vakarams, ypač Prancūzijai, ir „apsaugančio“ Lenkiją nuo kaltinimo imperializmu, pranašumą įrodinėjo prof. Antonis Sujkowskis (atstovavo Pilsudskio šalininkų grupei, atsiųstai iš Varšuvos ir kooptuotai į Lenkų tautinį komitetą (toliau – LTK). LTK posėdyje Paryžiuje 1919 m. kovo 2 d. buvo aptariama bendra su endekais platforma deryboms Taikos konferencijoje. In: Piotr Łossowski, Stosunki polsko-litewskie w latach 1918–1920, Książka i Wiedza, Warszawa, 1966, p. 67–72. Pagaliau šiandieninis požiūris į J. Pilsudskio politinę koncepciją išreikštas jo veiklos propaguotojo Vieslavo Vysockio (Wiesław Wysocki): „Pilsudskio įsitikinimu, nebuvo reikalo abiejų koncepcijų (federalistinės ir inkorporacinės – B. M.) supriešinti, nes viena neprieštaravo kitai“. In: Wiesław J. Wysocki, Powstanie sejneńskie 1919, Bellona, 2019, p. 67. Kalbant apie sienas, J. Pilsudskis galvojo: „ką tuo atžvilgiu galim gauti Vakaruose, priklauso nuo Antantės, kiek ji mažiau ar daugiau panorės suspausti Vokietiją. Rytuose čia jau kitas reikalas <…> čia yra durys, kurios atsiveria ir užsiveria, ir priklauso nuo to, kas ir kaip plačiai jėga jas atidarys (pabrėžiama – B. M.).“ Žr. Komarnicki, T. 1952. Piłsudski a polityka wielkich mocarstw zachodnich, „Niepodległość“ t. 4 (po wznowieniu), Londyn, p. 22–23; p. 29–30; taip pat Wasilewski, L. Józef Piłsudski jakim Go znałem, Warszawa, 1935, p. 172.

[4]  Plačiau žr. Rukša, A. 1981. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Lietuvių–lenkų santykiai ir kovų pradžia, t. II, Cleveland; Wisner, H. 1938. Wojna nie wojna: Szkice
z przeszłości polsko-litewskiej
, Warszawa.

[5]  Jędrzejewicz, W. 1989. Kronika życia Józefa Piłsudskiego 1867–1935, t. 1, Warszawa,
p. 519; Rukša, A. Kovos…, op. cit., p. 183. Į Kijevą buvo pasiųsti Vakarų valstybių atstovai.

[6]  Prieštaringa paskelbtam dvikalbiam kreipimuisi „Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams“ buvo tai, kad pats J. Pilsudskis paskyrė savo bičiulį Ježį Osmolovskį (Jerzy Osmołowski) Generaliniu Vilniaus krašto komisaru; jis jau rugpjūčio 14 d. išleido slaptą aplinkraštį, kuriuo administracijos pareigūnams aiškino Pakraščių sargybos (Straż Kresowa) tikslą organizuoti gyventojus Lenkijos valstybingumo dvasia („<…> w duchu Państwowości Polskiej“), tarp kitko, suorganizuojant liaudies suvažiavimus apskrityse, ir todėl ragino teikti organizacijai ir jos veikėjams visapusišką paramą. Tuoj pat buvo persekioti lietuviai dvasininkai, aktyvesni kaimiečiai ir inteligentai. Žr. Rukša, A. Kovos dėl Lietuvos…, op. cit., t. II, p. 242–243.

[7]    Šiame straipsnyje dėl jo apimties nesigiliname į „federalistų“ šalininkų linijos vidinį varijavimą, kuris kartais peraugdavo, kad politinių oponentų (endekų) linija būtų įgyvendinama. Legenda apie J. Pilsudskiui besąlygiškai paklusnius federalistus buvo kuriama dar jam valdant valstybiniu lygmeniu, nors dar stiprus buvo oponavimas iš endekų pusės ir, ypač valstybės pirmoje atkūrimo atkarpoje, Pilsudskio politinė lyderystė pakibdavo ant plauko. Oponavimo Pilsudskio Rytų politikai faktų randame ir Lenkijos kariuomenės vyriausioje vadovybėje. Po Antrojo pasaulinio karo ir vadinamojoje Liaudies Lenkijos Respublikoje atminimas apie J. Pilsudskį buvo trinamas iš viešosios erdvės. Lenkijai atkūrus nepriklausomybę, Pilsudskis tapo kone kultine asmenybe. Objektyvų Pilsudskio šalininkų varijavimo vaizdą pristatė: Gierowska-Kałłaur, J. 2003. Zarząd Cywilny Ziem Wschodnich (19 lutego 1919 r. – 9 września 1920 r.), Warszawa, Neriton. Beje, negalime atmesti prielaidos, kad kai kurie veiksmai, prieštaraujantys Pilsudskio deklaracijoms, buvo su jo paskirtais Vilniuje pareigūnais (žr. nuoroda aukščiau) suderinti, ar bent Pilsudskis jiems neprieštaravo.

(Bus daugiau)

Terra Jatwezenorum, XII t. 2 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (I)
  2. A. Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
  3. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  4. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  5. B. Makauskas. J.A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  6. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  7. J.S. Berniūnienė. „Varpui“ – 130 metų
  8. K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę
  9. Kaune paminėtos Suvalkų sutarties metinės (nuotraukos, video)
  10. G.Songaila. Ar tiesa nugalės klastą? Nuo Suvalkų sutarties iki šiandienos
  11. Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai
  12. Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje
  13. Pristatytas Lietuvos turizmo rinkodaros 2015-2020 metų strategijos projektas
  14. P. Šimkavičius. Lietuviai pagerbė Latvijos 1991 metų Barikadų dienų aukas
  15. Lygiai prieš 20 metų Vilniaus istoriniam centrui suteiktas UNESCO Pasaulio paveldo statusas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kažin says:
    2 metai ago

    Čia yra būtina vertinti ir 1919 m. kovą vykusias Bobriškių (prie Varėnos) kautynes, kur buvo lietuvių sumušti lenkai ir nuvyti už Marcinkonių, taip pat tuo metu Lietuvos kariuomenei prie Alytaus sumušus bolševikus jie buvo vejami iš Lietuvos iki Zarasų, tačiau kažkodėl – ne iš Vilniaus. Bolševikai Vilniuje Lietuvos kariuomenės nebuvo judinami. Juos iš Vilniaus gegužės mėnesį išvijo Pilsudskio legionieriai. Kaip suprasti tokį Smetonos Vilniaus kaip sostinės nepaisymą?!… Ar jau tada jis Smetonos valdžios nebuvo laikomas lenkišku Pilsudskio reikalu…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 metai ago

      Klausimas įdomus. Negi neliko, kokių nors įrodymų?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 metai ago

        Apie Smetonos valdžios poziciją dėl Vilniaus netiesiogiai galima spręsti iš to, kad Smetona būdamas Prezidentas Vilniaus vaduotojams atkirsdavo, kad jis: “Už lietuvišką Lietuvą”, kas reikštų, jog Vilniaus jis nelaikė lietuvišku. Tokia pozicija dėl Vilniaus per vieną dieną, akivaizdu, negalėjo susidaryti, taigi ji galėjo būti Smetonos turėta nuo seno – konkrečiai, jau ir 1919 metais…
        Gal ne iš nieko lenkininkai, atsiradę Lietuvos valdžioje su Skverneliu priešakyje, pasišovė paminklą Smetonai statyti, būtent, Vilniuje…

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

KAM kvies pakeliauti „Karinio Vilniaus“ takais

2023 03 06
1923 Klaipėdos sukilėliai | V. Ramanausko rinkinio nuotr.

V. Poviliūnas. Klaipėda lietuvių rankose

2023 02 28
Iš pašto ženklų žvelgs trys Lietuvos didieji kunigaikščiai | Lietuvos pašto nuotr.

Ant pašto ženklų – Lietuvos didieji kunigaikščiai

2023 02 24
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Žmogus apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti
  • Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku
  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkija artimiausiomis dienomis į Ukrainą nusiųs naikintuvus MiG-29. Pirmieji 4 naikintuvai Ukrainai bus perduoti nedelsiant, tačiau bendras lėktuvų, kuriuos Ukraina...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Žmogus apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
Kitas straipsnis
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Prekybininkai tikina, kad atnaujinant darbą pasiryžę imtis visų saugumo priemonių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai