Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt
2012 01 09 01:39
3
Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

.Česlovas Iškauskas | DELFI, A. Didžgalvio nuotr.

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.
.Česlovas Iškauskas | DELFI, A. Didžgalvio nuotr.

Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį.

Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės.

Kita vertus, nereikia vengti priminti pačių sunkiausių Lietuvai istorijos periodų, koks buvo, pavyzdžiui, painus 1918-1922 m. ar dar platesnis laikotarpis. Gal kai kas ims tvirtinti, kad šitaip norima sukiršinti tautas ir etnines grupes, bet juk tų visiems žinomų ir primirštų faktų bei situacijos dėlionė niekaip nesusijusi su nacionalinės nesantaikos kurstymu. Tai tiesiog istorinė tiesa, skirta tam, kad nepasikartotų juodžiausi jos puslapiai.

Ką esate girdėję apie Vidurio Lietuvą? Geografiniu požiūriu tai aukštu urbanizacijos ir žemės ūkio lygiu išsiskirianti Lietuvos teritorija Vidurio žemumoje tarp Jonavos, Prienų, Kaišiadorių, Raseinių rajonų. Jos centras – Kaunas, kadaise apie du dešimtmečius – laikinoji Lietuvos sostinė.

 

Bet lenkiškoji Vidurio Lietuvos („Litwa Srodkowa“) versija – visai kas kita. Ji pirmiausiai turbūt atsirado generolo Juzefas Pilsudskio (Józef Piłsudski), sumaniusio atkurti Abiejų Tautų Respubliką (ATR) 1772 m. jos sienų ribose, galvoje. Filosofinių svaičiojimų kupinas „strategas“ Juzefas Pilsudskis siekė sukurti Tarpjūrio valstybių federaciją principu „nuo jūros iki jūros“, kaip atsvarą Rusijos ir Vokietijos galiai. Jis pakvietė įeiti į jos sudėtį Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Baltarusiją, Ukrainą, Vengriją, Rumuniją, Jugoslaviją ir Čekoslovakiją. Tai buvo lyg vėliau J. Stalino sugalvotos Slavų konfederacijos analogas (apskritai lenkų agresyvios idėjos buvo sėkmingai perimtos stalinistų). Generolas 1919 m. bandė organizuoti Vilniuje M. Riomerio vyriausybę, kuri vadovautų bendrai Lenkijos ir Lietuvos valstybei.

Ši fiktyvi idėja Lietuvai ant durtuvų buvo pateikta po to, kai Liucijanas Želigovskis (Lucjan Żeligowski), pamynęs 1920 10 07 pasirašytą Suvalkų sutartį, neva neklausydamas Varšuvos, apėjęs demarkacinę liniją, likus parai iki sutarties įsigaliojimo spalio 10 d. 12 val., užėmė Vilnių, o paskui ir visą Vilniaus kraštą. Vienu metu jis net buvo netoli Ukmergės, žygiavo Kėdainių ir Jonavos kryptimi.

Tariamai Lenkijos vyriausybės nekontroliuojamas generolas nepaprastai skubėjo: jau spalio 12 d. jis paskelbia įkuriąs Vidurio Lietuvos valstybę – visą okupuotą rytinę Lietuvos teritoriją nuo Daugpilio Nemunu beveik iki Gardino. Užimtos Ašmenos, Breslaujos, Švenčionių, Vilniaus apskritys ir dalis Trakų apskrities sudarė iš viso 13 014 kv. km, kur gyveno beveik pusė milijono gyventojų (1940 11 06 Lietuvai buvo gražinta tik 9546 kv. km, bet gyventojų skaičius joje – daugiausiai dėl čia atsikėlusių lenkų – per du dešimtmečius buvo išaugęs iki 565 400).

Istorikas Alvydas Butkus savo 2008 m. išleistoje studijoje „Baltiškos impresijos“ rašė apie tai, kuo gi Varšuva motyvavo Vidurio Lietuvos sudarymą. Be žeminančios leksikos (L. Želigovskis Vilnių esą išvadavo iš „klumpėtų chamų litvinų“) ji skleidė J. Stalino propagandos, platintos prieš II pasaulinį karą, vertas versijas: Vidurio Lietuvą buvo būtina paskelbti dar ir dėl galimo Sovietų Rusijos puolimo. Neva Lietuva 1920-ųjų vasarą nekliudomai praleido bolševikų kariuomenę iki Varšuvos, kur rugpjūtį ji buvo sumušta. Kita vertus, L. Želigovskis išgelbėjęs ir nuo „litvinų“ bei „žmudų“ (žemaičių), įsikūrusių Vakarų Lietuvoje, bet ir nuo bolševikinės Rusijos.

Jeigu būtų norėjęs, Lenkijos valstybės ir kariuomenės vadas maršalas J. Pilsudskis būtų atšaukęs L. Želigovskį iš Vidurio Lietuvos vadovo posto. Lietuva buvo net sutikusi pagal Tautų Sąjungos Tarybos pateiktą Hymanso planą surengti plebiscitą tam tikromis sąlygomis, kurių viena – atitraukti iš Lietuvos L.Želigovskio kariuomenę – privertė atšaukti šį pasiūlymą, ir 1922 01 13 taikinamoji procedūra lietuvių ir lenkų ginče buvo nutraukta, atšaukiant karinę kontrolės komisiją ir keičiant demarkacinę liniją.

Pastangos derybomis sureguliuoti konfliktą baigėsi po to, kai prieš tai, tų metų sausio 8 dieną, buvo surengti rinkimai į vadinamąjį Vidurio Lietuvos seimą. Apie juos savo dekretu 1921 11 30 paskelbė pats generolas L.Želigovskis. Viktoras Biržiška 1936 m. Kaune išleistoje savo atsiminimų knygoje „Neužgijusios žaizdos“ apie padėtį Vilniaus krašte vaizdžiai rašė, kaip lietuviai, baltarusiai ir žydai boikotavo šiuos rinkimus. Buvo aišku, kad „lenkai okupuotam kraštui nori suteikti išorinio teisėtumo žymių ir prieš Tautų Sąjungą bei Vakarus pavaizduoti, kaip „gelbsti išbadėjusius litvinus“ ir paverčia jų gyvenimą tikru roju žemėje“. V.Biržiška netgi cituoja vieną lenkų atsišaukimą, kuriame tvirtinama, kad būtent „broliai lenkai davė lietuviams liuosybę ir išvadavo juos iš Maskvos pančių“. Tik po keleto dešimtmečių ši retorika atsinaujins iš Rytų, tačiau šiandien turime suprasti, kad pirmiausia ji nuskambėjo iš lenkų okupantų lūpų.

Rinkimuose dalyvavo apie 64,4 proc. rinkėjų (lietuvių – 8,2 proc., žydų – 15,3 proc., baltarusių – 41 proc.). Neliko abejonių, kad jie buvo suklastoti. Kaip rašo V.Biržiška, juose balsavo ištisi lenkų kariuomenės batalionai, traukiniais ir vežimais atvežti šimtai visai ne Vilniaus krašto gyventojų. Iškart po rinkimų nutrūko Tautų Sąjungos tarpininkavimu vykusios derybos, o Lenkijos Seimas liovėsi dangstytis nepriklausomos Vidurio Lietuvos valstybės idėja ir 1922 03 24 ją oficialiai prijungė prie Lenkijos. Vienodinant Lenkijos administracinį pasiskirstymą, 1925 12 22 Vidurio Lietuva tapo eiline Lenkijos vaivadija. Vilniaus kraštas su Vakarų Baltarusijos dalimi buvo padalintas tarp trijų vaivadijų. Tautų Sąjunga faktiškai pripažino Vilnių Lenkijai. Iki pat 1938 m., kai, Vokietijai pradėjus agresiją Europoje, Lietuva buvo priversta užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija, šis kraštas buvo okupuotas, net neužsimenant apie kažkada puoselėtą ATR idėją…

Prijungus Vidurio Lietuvos žemes prie Lenkijos, atsirado Vilniaus krašto arba „Wilenszcyzna“ pavadinimas. Lietuviai dar iki šių dienų vartoja pavadinimą „Vilnija“. Žinynuose rašoma, kad 1937 m., lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis, Vilniaus krašte gyveno 194 679 žmonės, iš kurių 66 proc. buvo lenkai, 28 proc. – žydai, 3,8 proc. – rusai, 0,9 proc. – baltarusiai, tik 0,8 proc. – lietuviai. Nors apie 1930 m. Vilniaus krašte buvo apie 25 proc. lietuvių, 35 proc. lenkų, 15 proc. žydų, po 5 proc. rusų ir baltarusių.

Nuo pirmųjų Vilniaus krašto okupacijos dienų oficialia kalba tapo lenkų. Valstybine kalba ji oficialiai patvirtinta 1924 m. Nors Lenkijos įstatymai ir numatė tautinių mažumų teises, pavyzdžiui, lietuviškose mokyklose dėstyti gimtąja kalba, tačiau praktiškai tai nebuvo įgyvendinama. Nuo 1925 m. masiškai pradėtos uždarinėti ne lenkų privačios mokyklos. Kaip rašo V.Biržiška, jau 1920 m. pabaigoje pradėti suiminėti lietuvių mokytojai, skleidę lietuviškumo idėjas tarp jaunimo. Atviro teroro susilaukė lietuvių gimnazija Vilniuje, kur nemokantys lietuviškai vaikai ir sulenkėjusių šeimų mokiniai specialiose pirmuosiuose C klasėse buvo mokomi lietuviškai kalbėti ir rašyti. Po 1922 m., kai V.Biržiška ir dar 32 lietuviai už aktyvią lietuvišką veiklą buvo ištremti iš Vidurio Lietuvos į Kauną, šios klasės okupantų buvo uždarytos, o gimnazija buvo iš viso išmesta iš senų gražių rūmų tuometinėje Mickevičiaus g. 38.

Okupacinę lenkų politiką vadinamoje Vidurio Lietuvoje taikliai ironizavo buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje 1992-1996 m., teisininkas ir diplomatas Janas Vidackis (Jan Widacki). Lenkiškame „The Newsweek“ žurnale praėjusio lapkričio pabaigoje jis pašiepė garsiąją užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio (Radoslav Sikorski), frazę, esą nežinąs faktų, kad lenkai būtų okupavę dalį Lietuvos, kaip Rusijos diplomatijos šefas Sergėjus Lavrovas tvirtino, jog neįžvelgiąs ir sovietinės Baltijos šalių okupacijos. Be to R.Sikorskis prieš pat rinkimus Lenkijoje padovanojo kelis šimtus litų tiems Vilniaus krašto tėvams, kurie leis savo atžalas į lenkiškas, o ne lietuviškų mokyklų pirmą klasę. „Kaip mes reaguotume, jei Vokietijos vyriausybė premijuotų tuos saleziečius, kurie leis savo vaikus į Opolės regiono vokiškas mokyklas?“, savo interviu retoriškai klausia diplomatas. Jis Vilniuje dar ir dabar girdėjęs, kaip lenkai patriotiškai gieda: „Ką iš mūsų prievarta paėmė, kardu atsiimsim!“ arba „Nemesim žemės, iš kurios kilo mūsų priedermės!“

Kas žino, gal kada nors, vykdant tokias okupanto priedermes, ir atgims neutraliu Vidurio Lietuvos pavadinimu pavadinta autonomija. Ir nemanau, kad pasaulis į tai labai jau sureaguotų…

www.iskauskas.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  2. Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
  3. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  4. R.Levandraitytė. Kilnieji plėšikai, arba kas lygino svietą Vidurio Europoje
  5. M.Viernikovska. Lenkų skansenas Lietuvoje
  6. A.Uzdila. Lietuvos lenkų problema – lenkybės ekspansijos problema
  7. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  8. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  9. Lenkų intelektualai R. Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
  10. Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
  11. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  12. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  13. A. Patackas. Butšakniai. Jie išgelbės Lietuvą
  14. A. Lapinskas. Lietuva-Lenkija: jokių tarpvalstybinių kivirčų nėra
  15. A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
  16. V.Maksvytytė. Vakare po lietaus apie Lietuvą
  17. Lietuva atsisveikina su partizanu Viktoru Šniuoliu (1925–2011)
  18. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  19. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
  20. G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)
  21. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  22. A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
  23. V.Visockas. Plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje
  24. A.Čaplikas. Lenkija tęsia dviveidišką politiką
  25. R.Maceikianecas. Savaitraščio „Przegląd“ redakcijai. Tai ne pokyčiai, tai tęsinys
  26. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  27. I.Gasperavičiūtė. Švietimo ekspertų komisijos darbo rezultatas – politikų užsakytas
  28. R.Maceikianiecas: Vilnius ir Šalčininkai – Lietuvoje, bet tartum ne visai
  29. G.Songaila. Ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus?
  30. J.Vidackis. Dėl ko jaučiame nuoskaudą Vilniui

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. arvydas damijonaitis says:
    7 m. ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl neteisėtai privilegijuoti Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  2. Redas Kovas says:
    7 m. ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma" tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl neteisėtai privilegijuoti Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  3. Aistis says:
    6 m. ago

    Dekui gerb.Ishkauskui uz ishsamia informacija apie Vidurio Lietuvos okupavima vakariniu grobiku jegomis. Pasaulio ELITA jau seniai suplanavusi vykdo ne tik Lietuvos valstybes sunaiinima , bet ir lietuviu tautos sunaikinima- ISHVAIKANT IS TEVYNES- SUGLOBALIZUOJANT IR SUBENDRINANT I VIENA ANGLIAKALBIU VISUMA. Kas mus apgins , jei ne patys! Visuomet sunkiausiose salygose sukyla patriotiniai ir savigelbejimosi jausmai ir jegos. JOs jau palaipsniui kyla, bet stokojame energingu patrijotu, vedliu- Vaidilu ir Kriviu,Vaidiluciu. Butina burtis i tautine vieninga organizacija, kad galetume atsispirti okupantams- musu naikintojams.O uztarimo ir pagalbos tikrai is niekieno nesusilauskime- TIKRAI. LIKIMAS – IR ISHLIKIMAS TIK MUSU PACIU RANKOSE!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

2021 03 02
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Rodyti daugiau

Naujienos

kompiuteris | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai

2021 03 08
Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
Lietuvoje

Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio

2021 03 08
Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
Kultūra

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
Istorija

LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

2021 03 08
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai
  • Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
  • Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
  • LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1247; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 967; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 633; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 525; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Duotas startas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Astra Zeneka apie Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis)
Kitas straipsnis
Kam skirtas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“?

Kam skirtas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai