Ką švenčiame liepos 6? (video) (45)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 6 d. švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, nes 1253 m. liepos 6 d. (pasak kitų, birželio 29 d.) Lietuvos valdovas Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi…  Ta proga prisimenamas esą pirmas ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas…

Ar tikrai taip? Ar Lietuva iki Mindaugo krikšto nebuvo karalystė ir neturėjo savo karalių? Apie tai ir su tuo susijusius dalykus Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas telefonu kalbasi su žinomu mitologu, religijotyrininku, rašytoju, vertėju dr. Dainiumi Razausku.

Kategorijos: Alko radijas, Istorija, Kultūra, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

45 komentarai

  1. Žemyna:

    Kodėl Lietuvai nepavyksta gyventi savo galva?
    Pokalbis su signataru Nikolajumi Medvedevu –

    ,,Kuo virto šiandieninė laisvė?”
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/kuo_virto_siandienine_laisve/

  2. Stebėtojas:

    Kunigaikštis – asmuo pavaldus karaliui. Pvz., Abiejų Tautų Respublikoje Vytautas buvo pavaldus karaliui Jogailai, taigi jis buvo kunigaikštis. Iki Abiejų Tautų Respublikos Lietuvos visi (!) valdovai vadintini KARALIAIS, nes jie nebuvo pavaldūs jokiems kitiems valdovams. Kaip sakoma, būkim biedni, bet teisingi ir neišsigalvokime nesąmonių.

    • ŽEMAITIS:

      O kam mums tie išgalvoti žodžiai, kaip “karalius”? Aišku, šaltiniai gal ir nepaliko (gaila), bet pvz. prūsai juis vadino vitingais.

    • mvasionis:

      Švęskime Valstybės dieną, tiesiog Valstybės, mūsų Valstybės, ir visiškai nesvarbu, kad vyko karūnavimas ar buvo atliktas kitas aktas. Diena šventei gera – puikus oras, pats viduvasaris. Negi geriau, jei būtų žiema?
      Kažkodėl vis vengiam žodžio KARALIUS, o juk tai tikrai lietuviškas žodis, nes jį supa visa bendrašaknių gausybė: karys, kardas, karūna, kirtis, kerta, kirsti, kariauti ir t.t.
      Didelė mįslė istorikams, kad Europoje dar VIII amžiuje šiuo lietuvišku vardu puošėsi didieji valdovai — Karolus Magnus, Karolus (tarti – karolius) Metelos, Karlas, Šarlis ir pan. Mįslės įminimas gal paprastas – tikriausiai gudai, visigotai ir kiti Romos imperijos užkariautojai šnekėjo kažkokia ne lotynų ir ne germanų kalba?

      • Kęstutis:

        Diena šventei astronomiškai išskirtinai gera, tai diena kai po trumpiausios nakties žmogus jau gali pajusti, jog diena pradėjo trumpėti. Atsimenu Jono Vaiškūno straipsnį apie sausio 10 dienos astronominę prasmę, liepos 6-ajai visa tai irgi tinka. Su Saulėlaida…O kaip jau pavadinsi, labai nesugadinsi… Ir nereikėtų labai jau važiuoti ant Karaliaus Mindaugo, galime paminėti tuo pačiu ir jo atsimetimą nuo krikščionybės, nors tai vyko ir kitu laiku. Be to didžioji dalis valdovų visą laiką kažkiek psichopatai… Vytautas ne ką geresnis…

        • Kęstutis:

          Be to tai diena kai visa tauta, visame pasaulyje kartu gieda tautišką giesmę ir tai jau prasminga. Ne visi lietuviai esantys svetur prarasti, jie dar turi galimybę, kad ir nedidelę tapatintis su Lietuva ir atsiradus progai sugrįžt… Diena vis tik prasminga, kaip ir pats pokalbis “telefonu”… verčia susimąstyti…

  3. ŽEMAITIS:

    Absurdiška ir išgalvota “šventė”…
    Mindaugas – tai kląstingas žudikas, nužudęs daugelio iš mūsų protėvius. Nebent jūsų giminė kilusi nuo dabartinės Pietryčių Lietuvos, taip pat dabar Baltarusijai priklausančių baltiškų žemių. Tačiau jei esate iš Žemaitijos, Žiemgalos, Kuršo, ar net Rytų Lietuvos Nalšios, Deltuvos kraštų – tai greičiausiai jųsš protėviai kovojo ne Mindaugo pusėje, o prieš jį.
    Tad ar turime švęsti tokią “dieną”? Ir ką mums davė tas Mindaugo karūnavimas. Beje, ir pati data “laužta iš piršto”.

    Juokingiausiai atrodo tas himno giedojimas. Tikrai ne vietoje ir ne laiku. O ir kam t reikia? man primena sausines neužmirštuolių atlapuose akcijas. Taip norima pabrėžti savo patriotiškumą? Bet jį pabrėžti reikia ne su svetimu simboliu atlape, ne giedant tautiškas giesmes, o DIRBANT VISUOMENĖS, VISOS ŽMONIJOS LABUI.
    Būkite dori piliečiai, laikykitės įstatymų (net kai jie netobuli), kartu siekite, kad jie būtų tobulinami, sąžiningai mokėkite mokesčius ir savo darbais stiprinkite Lietuvą.
    P.s., Aš niekada nedalyvauju panašiose kacijose ir kt. mąsiniuose patriotiškumo demonstravimuose. Bet jei reiktų ginti savo šeimą, nuosavybę ir kartų – savo kraštą – tai būčiau pirmųjų gretose.
    Na, yra laisvadienis – tebūnie, nora man tai jokio skirtumo – ir taip esu atostogose.

    • Stebėtojas:

      Pritariu! Dar nuo sovietmečio nedalyvauju jokiose masinėse “akcijose”, nes man jos primena bandą avinų, varomą vedlio, o aš manau esantis laisvas žmogus, o ne avinas. 🤗

      • ŽEMAITIS:

        Kitaip tariant, LIBERALAS 🙂
        To nenorite pripažinti, bet iš tiesų taip yra, nes mūsų tauta savo prigimtimi yra labai daugialypė. Pirmiausia, aišku, esame pakankamai konservatyvūs, prie tradicijų bei ankstesnio suvokimo labiau prisirišę, nai socialiai liberalesni vakariečiai.
        Tačiau tuo pat metu išsiskiriame labai liberaliu bruožu – INDIVIDUALIZMU, kuris mus gerokai nutolina nuo kolektyvistinių Rytų (slavai, tiurkai, mongolai ir t.t.) , Pietų (romanai) kultūrų ir priartina prie Vakarų (germanai, keltai, finai). Kolektyvistinį mąstymą ilgą laiką diegė krikščionybė, vėliau – kaimynai slavai, galiausiai – sovietmetis. Bet prigimtinio individualizmo “išmušti” nepavyko!
        Savitas liberalus INDIVIDUALIZMAS yra labai ryškus mūsų kultūroje ir kasdienybėje. Ar mes esame bendruomeniški? Tikrai ne. Esu buvęs rytų (pvz. Gruzija), pietų (pvz. Italija) kraštuose. Ten daugiabučių gyventojai vakarais išeina į kiemus, bendrauja tarpusavyje. O kas panašiai elgiasi Vilniuje? Kartais tenka matyti skaitlingesnes jaunuolių grupekes, ant suoliukų susibūrusias močiutes ar prie automobilių – diedukus. Bet tose kaompanijose bandaruajama rusų kalbą. Vakare išėjus pasivaikščioti Vilniaus “miegamąjame” rajone susidarytų įspūdis, kad jis pusiau negyvenamas, o likę gyventojai rusakalbiai.
        Tačiau tai netiesa, nes tokie rajonai tankiai gyvenami, o absoliučia jų gyventojų daugumą sudaro lietuviai. Bet kaip mes elgiamės? Pvz., aš prieš eidamas pro duris visuomet įsiklausau, ar nevažiuoja liftas, ar nėra daugiau žmonių laiptinėje. Ir tik nutilus garsams, einu. Taip elgiasi ir kiti – yra tekč girdėti, kaip išeinat pro duris paspartina žingsnį – kad nesusitikti, ar netyčia kartu atidarant duris vienas iš mūsų tiesiog jas vėl uždaro ir palaukia, kol kaimynas išeis.
        Kas tos reklamuojamos bendruomenės kaimuose? Ogi garbaus amžiaus žmonių grupelės. Tad kad ir kiek konservatoriai (kaip bebūtų keista, ne kokie socialdemokratai, o KONSERVATORIAI) bereklamuotų bendruomeniškumą, paprastai iš to gaunasi “šnipštas”. Tiesiog mūsų kultūroje užkoduotas INDIVIDUALIZMAS ir didelė dalis žmonių yra INTRAVERTAI.
        Tad visokie giedojimai, žvakučių languose degiojimai, mėlynų gėlyčių atapuose segiojimai ir kitokie bendruomeniškumo demonstravimai lietuvių kultūroje neturi jokių perspektyvų, nes jie mūsų visuomenei yra svetimi.
        Mes niekada kaip kokie prancūzai neišeisime į masines protesto akcijas ir t.t.
        Bet yra viena esminė išimtis – kartu mes esame INDIVIDUALŪS KOVOTOJAI (LDK laikai, sukilimai Carinės okupacijos metais, 2018, POKARIO PARTIZANAI, ATGIMIMAS). Taip, jei iš manęs koks sociakas atimtų nuosavybę ar net kėsintųsi į šeimą – aš net nedvejodamas imčiau ginklą ir tapčiau kovotoju. Nepkalūstančiu, tiks savo protu ir draugišku sutarimu su kitais tokias pat besivadovaujantis aršus kovotojas. Nes tokia skriauda tiesiog nepaliktų kitos išeities, negalėtum sau rasti ramybės nekovodamas su tais… Ir, manau, taip paislgtų absoliuti dauguma Lietuvių. ŠTAI ČIA IR GLŪDI TA PASLAPTIS, kodėl mes, individualistų tauta, kritiniais momentais sugebame susitelkti į rimtą jėgą, kuri pridaro daug eibių priešui ir pasaulyje garsina mūsų narsą.
        Beje, jau anksčiau esu minėjęs, kad individualizmas ryškiausias Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, tuo tarpu Rytų Lietuvoje, dėl didesnės slavų įtakos, jo yra mažiau.

        • Kęstutis:

          Jūs gal jau pradėkite jausti saiką nusišnekėdami, kai savo asmeninio gyvenimo daugiabutyje nukrypimus priskiriate visiems lietuviams. Visokių žmonių visuomenėje yra ir visokių reikią. Reikia gerbti ne tik save, bet ir aplinkinius ir jų poreikius… Mano tėvas iš Dzūkijos, tai kaip kaimas, taip bendruomenė. Pasakojo, kai sudegė kaime troba, tai visas kaimas susirinko sunešė kas ką turėjo ir po savaitės jau kaimynas turėjo kur gyventi. Ir taip kiekvieną kartą jei kam atsitikdavo nelaimė. Nežinau, kaip ten Žemaitijoje, bet kai pasakojo tėvas, Dzūkijoje nuo ryto iki vakaro kaime skambėjo dainos. Jei vienam kieme uždainavo, tai tuoj kitas kiemas pritars… Vien tai, kad labai daug Lietuvių liaudies dainų daugiabalsių ir jos sudėtingos sako, jog žmonės daug laiko leido bendruomenėse. Tas uždarumas atsirado, kai prasidėjo valstybės nuopolis ir okupacijos, kai reikėjo saugotis svetimų. Ir lietuviams nebūdingas joks “liberalumas”, lietuviams būdingas pakantumas ir atjauta…

          • ŽEMAITIS:

            Aš, Kčstuti, taip ir rašau, kad yra esminių skirtumų tarp Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų – dzūkų, Įgnalinos-Švenčionių krašto žmonių ir Vakarų Lietuvos bei Žemaitijos gyventojų. Rytų ir pietryčių Lietuvoje, dėl ilgalaikės slavų įtakos, pasikeitė baltiškasis individualistinis mentalitetas. Ne veltui dzūkai yta draugiški, vaišingi, bičiuliaujasi ir t.t. – vis šie bruožai perimti iš slavų. Kitaip tariant, dzūkams būdingas gerokai didesnis kolektyvizmas, nei žemaičiams, suvalkiečiams ir pan.
            Suvalikiečiai – tai daugiausia į po kryžiaus karų ištuštėjusią Sūduvą persikelę žemaičiai, kurie papildomai buvo paveikti taip pat labiau individualistinės germaniškos Rytprūsiu kultūros.
            Čia aš ne iš piršto laužiu – apie tai dažnai užsimenama palygianmuosiuose etnografiniuose tekstuose. Netgi dzūkų dainos ir raštai yra artimesni slavų. Bet šį kartą ne apie tai, o apie mentalitetą.
            Na, mokslas, mokslui, bet pažvelkime ir į stereotipus. Kokie bruožai liaudyje priskiriami suvalkiečiams, žemaičiams, o kokie – dzūkams?
            Be to, aš daugiau kalbu ne apie socialinį liberalumą (kuris šiap jau labiau būdingas davbartinei Vakarų kultūrai), o apie giluminį individualistinį (“ekonominį”) liberalumą. Ir žemaičiai bei suvalkiečiai tradiciškai yra konservatyvūs, tačiau kartu jie pakankamai uždari individualistai. Būtent tuo skiriasi nuo dzūkų, o ypač – slavų.

            • -.-.-:

              Sūduva vėl naujai apgyventinta ne tiek iš Šiaurės žemaičių, kiek iš Rytų – lietuvių ir sulietuvėjusių dainavių-dzūkų (tą atspindi ir jos jos smulkusis administracinis suskirstymas LDK) ir iš Vakarų – nadruvių. Žemaičiai tuo tarpu slinko daugiau į Vakarus, lietuvindami (žemaitindami) kuršius, o ne į Pietus …

          • LosAngeles:

            labai gerai pastebejote: mano senoliai taip pat bylojo ta pati ka minite apie kaima. ta pati galima pasakyti ir apie kaip kieno pastoviai skleidziama ‘lietuviu liberalumo’ mita. nesamone arba nesusipratimas…

            • ŽEMAITIS:

              Jei simpatijos rytietiškam slavizmui arčiau širdies – galite atmesti tą “mitą”…
              Jei trumpai – kolektyvistinė pasaulėžiūra stabiliai ir ilgą laiką mums buvo brukama iš rytų.
              Tuo tarpu baltiškoji kultūra savo prigimtimi (tautiniu charakteriu) buvo artimesnė – germaniškąjai, keltiškąjai ir pan – t.y., labaiu individualistinė.
              Jei netikite manimi – paskaitykite istorikų, etnografų studijas. Ypač daug, akcentuodami žemaičių ir jiems artimų genčių (žiemgaliai, kuršaiai, sūduviai ir kt.) išskirtinumą, kuris reiškėsi per ryškų individualizmą, rašė istorikai – tai ir V. Žulkus “Kuršiai prie Baltijos krantų” ir E. Gudavičius ir kt.
              Tad prigimtinis mūsų individualizmas, kuris kaip savotiškas genas glūdi mumyse ir kolektyvistinio spaudimo kontekste įgauna visokias grimąsas, yra ta vertybė, kurią turėtume ne neigti, o puoselėti. O tos grimąsas – tai priklausomai uo konteksto: sovietmetyje reiškėsi per nenuoširdų “sovietinį pilietiškumą” kitą ranka kraunat turtus iš aplaidžiai tvarkomo sovietinio ūkio (ir tai puiku!). Šiandien – pasyvus veikimas gamtosaugos ir kt. idealistiniais klausimais ir t.t.
              Tuo mes skiriamės nuo romanų ir slavų, kurie atvirkščiai – linkę į stiprų idealizmą ir aktyvų, pasiaukojanti veikimą ne savo, o kažkokių abstrakčių “vertybių” labui.
              P.s., Kartais tai nėra paprasta paaiškinti, bet savitas lietuviškas (baltiškasis) individualizmas reiškiasi visur, jis kaip ylos iš maišo lenda ir pro visokias konservatorių bandomas sukurti “bendruomeniškumo skaraistes) (iš čia pas mus nebus skaitlingų bendruomenių, nebus profsąjungų, aktyvių žaliųjų grupių ir kt. leftistinių “marazmų”).
              Būtų labai įdomi studija, jei koks gabus VISUOMENĖS PSICHOLOGAS, gerai išmanantis ne tik psichologiją, bet ir istoriją, etnologiją ir t.t., imtųsi tokio tyrimo. Jis būtų be galo įdomus.
              Beje, ankstyvoji XVI-XVIII a. demokratija ir dar ankstesnių laikų baltiškoji tolerancija, kuri išsiskyrė iš visos Europos konteksto, taip pat yra mūsų prigimtinio individualizmo išraiška – bajorai nė už ką nenorėjo būti kažkam pavaldūs, ignorvo autoritetus (ne veltui retas atvejis – elekcinė monarchija – Stanislovas Poniatovskis ir kt.), kas visuomoje nebuvo būdinga autoritarinei (kolektyvistinei) Europai.
              Čia daug galima rašyti – sisiejant ir šauktinių nenorą tarnauti kariuomenėje (pas mus tai nėra garbės reikalas, ir pokario partizanų savarankiškumą, ir sovietmečio mūsų žmonių “dviveidiškumą” ir t.t. ir t.p.), kas ako viena – mes esame INDIVIDUALISTINĖ VISUOMENĖ, KURIAI NUOLATOS IŠ IŠORĖS BUVO BANDOMA BRUKTI KOLEKTYVIŠKUMĄ. NUO PAT KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO IR KAIMYNŲ SLAVŲ ĮTAKOS VIDURAMŽIAIS. BET MUMS TAI NEBUVO PRIIMTINA, MES SAVOTIŠKAI SU TUO KOVOJOME VAIDINDAMI KOLEKTYVIŠKUS, O IŠ TIESŲ IŠLIKDAMI INDIVIDUALISTAIS. IŠ ČIA ATSIRADO BAGALĖS AUKŠČIAU MANO MINĖTŲ (IR DAR NEPAMINĖTŲ) TO APRAIŠKŲ, KURIE REIKALAUJA RIMTOS MOKSLINĖS PSICHOLOGINĖS STUDIJOS.
              Problema ta, kad iš išorės šais laikais mes jaučiame bene mažiausiai bandymų padaryti mus kolektyviškais, tačiau radosi viduje jėgų – tai socialdemokratai (siekiama stiprinti profsąjungas) ir konservatoriai (kolektyvizmas brukamas dirbtinai skatinant bendruomeniškumą ir kuriant visokias šauktinių kariuomenes ir kitokias ale “patriotines” akcijas).
              Tai va 🙂

    • Laumėjantis:

      Šiemet liepos 6-oji buvo kažkokia siurrealistinė šventė: į ją ėjau pro Gedimino pr. 1 kabančią vaivorykštinio užkrato vėliavą, Daukanto aikštėje, tarp kitų svečių pristatant ir KGB mokyklos absolventę, žmonės jai plojo…

  4. Žemyna:

    L. Linkevičius lankysis Punske ir Seinuose
    – diena.lt/naujienos/lietuva/politika/l-linkevicius-lankysis-punske-ir-seinuose-975363

  5. ŽEMAITIS:

    Dabar per LRT rodo filmuką “Baltų gentys” kuris gerokai iškraipo tikrovę!
    Kodėl mes patys save taip niekiname, parodome kaip žiaurius laukinius?! Kriškčionių kunigas nukrsdinamas vien už tai, kad ižengė į Šventąją grią. Tačiau tokių dalykų paprastai nebūdavo – tai kam “pritempti”?
    Baltų gentys buvo pakankamai tolerantiškos, o kitų šalių metraštinninkai visais įmanomais būdais stengėse mus apjuodinti, kad galėtų pateisinti kryžiau žygius.
    O dabar pagal tokius pasakojimus mes patys statome filmus.

    • ŽEMAITIS:

      Abejotina, ir kad buvo aukojami gyvūnai (pvz, ožys)
      Vergų taip pat nebuvo.
      Tad kodėl tokiais filmukais iškraipomi faktai ir juodinama mūsų senoji baltiška kultūra?

      • Stebėtojas:

        Čia Lietuva. Kvailiais iš LRT čia lyja… 😂

      • ŽEMAITIS:

        Ir iš kur ištraukė nesąmonę, kad vienos ir draugiškausių, tarpusavyje sutarusių genčių sąjungų – žemaičiai ir žiemgaliai “buvo aršūs priešai ir dažnai kariaudavo tarpusavyje”…???!!!
        Viskas atvirkščiai – žiemgaliai ir žemaičiai kultūriškai labai artimi – panašūs artefaktai (pvz., įkapės), panašūs papročiai. ir tai buvo labai broliškos gentys.
        Tad iš kur tos nesąmonės? Kas konsultavo šio filmo statytojus?

    • ŽEMAITIS:

      Be to, netiesa, kad Saulės mūšyje prieš Ordiną dalyvavo “lietuviai, žemaičiai ir žeimgaliai”.
      Šaip jau istoriografijoje, taip pat “Eiliuotoje Livonijos kronikoje” teigiama, kad pagrinde mūsšyje dalyvavo žemaičiai, o galutinai triuškinant prisidėjo žeimgaliai. Tuo tarpu lietuviai Saulės mūšyje nedalyvavo.
      Taigi, deja, filmas “Baltų gentys” gerokai iškraipo žinomus faktus ir sureikšmina ne tai, ką iš tiesų reiktų.

  6. Kai Lietuviai, iš Japonų salų, atvyko gyventi į Kiniją, – lietuvių valdovai buvo vadinami- Di – džiūnais! Kai, žemei verčiantis per ašigalius, Lietuviai apsigyveno Altajų kalnuose – Lietuvių valdovai buvo – RIKIAI (rikiuotojai)!. Šaltiniuose yra išlikę – pezi- RIKIO kurganai!.
    Del ŽEMĖS ašigalių virsmo, protėviams apsigyvenus Rytų Europoje, Herodotas, mūsų protėvius, vadino SKITAIS, Klaudijus Ptolemėjas – GENTAINIAIS – GENTIES RIKIAIS – ir
    galiausiai – GENČIARIKIAIS! ŠLOVĖ MŪSŲ PROTĖVIAMS – GENČIARIKIAMS!!!

  7. Žemyna:

    Prof. A. Bumblauskas apie karalių Mindaugą: tai iš miškų išlipęs politinis veikėjas
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/07/06/news/prof-a-bumblauskas-apie-karaliu-mindauga-tai-is-misku-islipes-politinis-veikejas-15480739/

    • Stebėtojas:

      Įtariu, kad jis pats yra neseniai išlipęs, sakyčiau, iškritęs iš medžio… 🤕

      • Julijonas:

        Neįtikėtina, kad Bumblauskas taip ilgai išsilaiko savo “šlovingame” poste, niekindamas lietuvių tapatybę ir iškraipydamas istoriją. Jis lyg pleištas prieš tris dešimtmečius įsitvirtino šioje pozicijoje tapo ir lieka populiarus ir todėl labai pavojingas, nes jo pasakojimai eilinių žmonių priimami už gryną pinigą. Ar pastebėjote kaip išrodė A. B., kai “Ekspedicija” atvyko į Lenkiją. Jis buvo tokioje euforijoje…visas sunkumas jame, visas jo antsvoris dingo…akys drėgnos…Kaip jam ten gera…Dievaži, J.P. įsikūnijimas.

  8. Sovietinių laikų profesoriams seniai turėjo būti atimti garbingi PROFESORIŲ vardai! Jie LIETUVĄ BAIGIA NUVESTI į PRAŽŪTĮ!!!! A-MEN! (Kas protėvių laikais reiškė SAULĖ ir MĖNULĮ!).

  9. Gediminas:

    Puiki D.Razausko mintis ir esminė sentencija.
    Pradėk nuo savęs: kas tu? Ką veiki šiame gyvenime?
    Ir tik po to gali postringauti apie valstybę, moralę ir kitus daugeliui nesuprantamus žodžius.
    O perfrazuoti svetimas mintys, nesuviokiant nei jų reikšmės, nei nežinant šių šaltinių patikimumo – tai jau rimta diagnozė. Diagnozės šaknys kila iš “Aš” tuo įsitikinęs ar “AŠ” tuo tikiu – be jokių įrodymų – tik tikiu tuo ir tiek. Šia liga – “Aš”, mano Ego svarbiau nei kitas žmogus, deja serga praktiškai visa žmonija, apnuodyta visomis religijomis, ideologijomis, “coca cola” kultųra, liberializmu ir dar kitais mus supančiais egregorais. Tarpe ir mes su jumis komentatoriai-lietuvaičiai.

  10. Žemyna:

    Vinco Kubiliaus video reportažas iš kasmetinės Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vinco-kubiliaus-video-reportazas-is-kasmetines-lietuvos-laisves-kovotoju-at
    arba
    – youtube.com/watch?v=8mtpYpu9SNM

  11. MŪSŲ LAIKAIS, PER EUROPĄ, KELIAUJANTI vadinamoji “EKSPEDICIJA” TURĖTŲ ŽINOTI, JOG ANALOGIŠKA KELIĄ, MŪSŲ PROTĖVIAI, PER EUROPĄ, BUVO ATLIKĘ ir 7-me ŠIMTMETYJE PRIEŠ MŪSŲ ERĄ!
    BEJA, TAI BUVO PRIVERSTINĖ JŲ KELIONĖ! ( TUO METU EUROPOJE VYKO STAIGUS KLIMATO ATŠALIMAS! )!
    Tada MŪSŲ PROTĖVIAI EUROPOJE PAGIMDĖ – KELTŲ (nuo liet. KELTIS), GALŲ ( nuo liet, – daėjo iki SVIETO GALO!) ir ANGLŲ – nuo rastos anglies, KULTŪRAS!
    AR MŪSŲ LAIKŲ “keliauninkai” GEBĖS PRANEŠTI VAKARŲ EUROPIEČIAMS – KAD JŲ KULTŪRAS PAGIMDĖ LIETUVIŲ PROTĖVIAI!
    BEJA, PRANCŪZŲ PREMJERAS MAKRONAS, IR MŪSŲ LAIKAIS DIDŽIUOJASI, KAD YRA GALŲ KRAUJO!!! ŠLOVĖ PROTĖVIAMAS!

  12. Paprastai kalbant:

    Aš asmeniškai nieko nešvenčiu nes Mindaugo karunavimas man ne švente

  13. Aistis:

    Mindaugas buvo paskirtas karaliumi : ht tp://teiwas.eu/2012/07/apie-priezastis-rastis-lietuvos-karalystei/

  14. Al.:

    Dėl lietuvių kolektyvizmo. Pirmiausia kalbėkim savo kalba. Tai, ką Žemaitis vadina kolektyvizmu, dabartine bendrine kalba būtų bendruomeniškumas. Mano nuomone, tai kaimyniškumas.Italų kalboj jį atitinka komunizmas. Kaimyniškumas kaimą jungia į vieną bendruomenę ir viena iš jo apraiškų yra talka.
    Tai, ką dabartiniai žmonės lotyniškai vadina liberalumu, lietuviškai yra laisvumas. Lietuvis gali būti daugiau kaimyniškas ar mažiau, bet jis siekia būti laisvas. Net per kelis šimtmečius baudžiavos jis išlaikė laisvės poreikį. Dėl to Lietuvos pavergėjai ir vadino lietuvius kietasprandžiais.
    Žemaičiai tik atrodo nebendruomeniški dėl jų lėtesnio būdo. Jų būdą gerai atitinka jų herbas – meška.
    Suvalkiečiai – kapsai , nors turi šiek tiek žemaičių ar dzūkų kraujo, bet daugumoj tai nadruviai. Taip manau dėl kalbos, išvaizdos ir būdo panašumų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: