Trečiadienis, 25 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Lietuvos Respublika ar Lietuvos Karalystė?

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt
2013 07 06 13:53
30
Č. Iškauskas. Lietuvos Respublika ar Lietuvos Karalystė?
Česlovas Iškauskas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.
Česlovas Iškauskas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Perfrazuojant žinomą posakį apie mišką ir medžius, galima būtų tvirtinti, kad kuo giliau į istoriją, tuo daugiau nežinomųjų. O prieš 760 metų įvykęs pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimas apskritai apgaubtas spėlionių ir ginčų rūko.

Tai tarsi pagrindžia savaitraščio „Veidas“ ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ birželio antroje pusėje atliktų tyrimų rezultatus, pagal kuriuos Valstybės dienos ir apskritai valstybės švenčių nešvenčia apie 15 proc. apklaustųjų. Gi vienas iš ryškiausių valstybingumo simbolių – šiomis dienomis atidaromi LDK Valdovų rūmai – tik penktoje vietoje pagal Lietuvos reprezentavimo pasaulyje svarbą. Svarbiausiu jį išskyrė vos 1,6 proc. apklaustų gyventojų, kai šiaip jau antraeilės, bet gražiomis pasakomis apipintos Gedimino pilies simbolį pabrėžė daugiau kaip 45 proc., o Trakų pilies – apie 40 proc.

Mindaugo ir jo žmonos kunigaikštienės Mortos karūnavimo dieną liepos 6-ąją Valstybės švente Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas nustatė 1990 m. spalio 25 d. įstatymu „Dėl švenčių dienų“. Bet ši diena buvo minima nepriklausomoje Lietuvoje jau prieš sovietinę okupaciją, nors tuomet Mindaugą nustelbė Vytauto Didžiojo – Užkariautojo asmenybė. Sovietų laikais Mindaugo karūnavimo prisiminimas buvo išblukintas, nes buvo ignoruojama visa, kas tautiška, kas žadina patriotinius jausmus, istorinę atmintį, kas netelpa į didžiosios daugiatautės tėvynės sampratą.

Atkūrus nepriklausomybę žinių apie mūsų valstybingumo istoriją troškulys buvo toks didžiulis, kad lietuviai daugiau jėgų švaistė kovai su tais, kurie jį slopino, negu istorinių aplinkybių aiškinimuisi. Dabar jaunimas kur kas daugiau žino apie kitą Mindaugą – jauną krepšinio talentą Mindaugą Kuzminską…

Tad XIII a. vidurys atrodė tokia miglota ir abejotina praeitis, kad vargu ar verta joje kapstytis. Lygiai kaip ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktis prieš trejus metus. Tai, kad Lietuvos vardas pirmą kartą buvo paminėtas Kvedlinburgo analuose, aprašant vyskupo Brunono Kverfurtiečio žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje 1009 m. vasario 14 d. arba kovo 9 d., sukėlė įvairias interpretacijas, ginčus ir net pašaipas. Suprantama: juk ji minima Rusios metraščiuose tik dėl to, kad buvo rengiami rusėnų karo žygiai į jiems nepaklusnią Lietuvą, o pati Lietuva buvo įvardyta kaip Kijevo Rusios duoklininkė…

Mindaugo karalystė, gyvavusi vos kokia 10 metų, irgi apgaubta nežinomybės ir prieštaringų žinių migla. Atspirties tašku 1253 m. liepos 6 d. vykusiam karūnavimui istorikai laiko rusų tyrinėtojo Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. septintame dešimtmetyje iškeltą ir ukrainiečių mokslininko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtotą hipotezę, kad būtent Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę.

D.Ilovaiskis – garsus vadinamosios Normanų teorijos, kuri Rusią kildina iš šiaurės vikingų, priešininkas, konservatyvių pažiūrų mokslininkas, kurį, jau būnant virš 80 m. amžiaus, bolševikai kelis kartus kalino. Mindaugą jis išaukština savo 1896 m. išleistoje studijoje „Maskvos ir Lietuvos periodas arba Rusios surinkėjai“.

Ukrainiečių istorikas V. Antonovičius pagal daktarinę disertaciją parengtoje ir Tarnopolyje išleistoje apybraižoje „Očerk istorii velykogo kniažestva Litovskogo do polovini XV stoletija“ (knygoje „Istorija Velikogo kniažestva Litovskogo“) padėjo pagrindus moksliniam ankstyvosios Lietuvos istorijos tyrinėjimui. Tačiau Lietuvos istorija V.Antonovičių domino visų pirma kaip Ukrainos istorijos dalis, ir tai nulėmė tendenciją vėlinti Lietuvos valstybės ištakas.

Apybraižoje autorius siekė jas priartinti prie Lietuvos periodo Ukrainos istorijoje pradžios: ,,Pirmasis bandymas sukurti Lietuvos valstybę ir kartu pirmasis lietuvių pasirodymas rusų teritorijoje įvyko XIII a. viduryje; šį bandymą galutinai vainikavo sėkmė tik XIV a. pradžioje, apjungus kunigaikščių iš lietuvių giminės valdžioje buvusią beveik visą rusų žemės vakarinę pusę”. Beje, pirmąjį valstybės sukūrimo bandymą atlikęs Mindaugas, pasak autoriaus, neapsiėjo be rusų paramos.

O habil. dr. Benediktas Jankauskas „Vorutoje“ paskelbtame straipsnyje apie Giedraičių giminę rašė, kad XV a. gyvenęs Lietuvos valstybingumo pradžią Mykolas Giedraitis atsekė dar nuo XII a. pabaigos ir XIII a. pradžios, pradedant Ringaudo valdymu. Mokslininkas tvirtina, kad esą be reikalo užmiršti Ringaudo (Ringoldo) nuopelnai Lietuvos valstybingumui. Pasak 2007 m. Klaipėdoje išleistos prancūzų istoriko Charles‘o L. Thourot Pichelio knygos „Žemaitija. Nežinoma istorijoje“ (jos anotacija yra čia) , Ringaudas buvo pirmasis valdovas, suvienijęs visas aisčių gentis į ryžtingai veikiančią karinę sąjungą. Kartu jis nepažeidė mažesnių kunigaikščių, turinčių paveldėjimo teises, autonomijos ir veikė Žemaitijos labui.

Kaip ten bebūtų, nelaikyti Mindaugo pirmuoju Lietuvos karaliumi ir valstybės įkūrėju nėra pagrindo. Ant mano darbo stalo – trys didžiuliai veikalai apie Lietuvos istoriją, parengti Adolfo Šapokos (1936 m. buvo išleista didžiausiu iki tol 17 500 egz. knygos tiražu), 1999 m. prof. Edvardo Gudavičiaus Lietuvos istorijos I tomas (taip pat 1998 m. išleista atskira jo studija „Mindaugas“) ir prof. Adolfo Bumblausko gausiai iliustruota pažintinė „Senosios Lietuvos istorija. 1009-1795“, išleista 2005 m. Mokslininkai kone vieningai tvirtina, kad kunigaikštis Mindaugas, apsigynęs nuo Ordino kariaunos, įveikęs savo vidaus priešus ir gavęs trumpą atokvėpį, 1251 m. pradžioje (spėjama, kad kovo 1 d.) su visais savo artimaisiais buvo pakrikštytas, o tų metų liepos 17 d. gavo Popiežiaus Inocento IV sutikimą karūnuotis.

Tačiau jo ir Mortos karūnavimas įvyko beveik po dviejų metų. Mat, per tą laiką reikėjo įveikti į Rygą pasitraukusio ir Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu pasiskelbusio, apsikrikštijusio bei Livonijos ordino paramą gavusio Tautvilo, daugumos aukštaičių, rytinių žemaičių, nalšėnų, jotvingiu didikų pasipriešinimą. Bet prof. E.Gudavičius dar 2006 m. liepos 8 d. savo interviu savaitraščiui „Panorama“ tvirtino, kad vis tiek Mindaugo vainikavimo ceremonija buvo skubotas aktas, o ir liepos 6-oji nėra tiksli karūnavimo diena, nes ji sudėliota tik iš loginės mozaikos.

Nežinoma ir dar daug kas: pavyzdžiui, kodėl nutylimi karalienės Mortos nuopelnai, neaišku, kur palaidotas Mindaugas, koks karūnos likimas, kaip vyko krikštijimasis, kaip buvo valdoma Lietuva iki valstybės atsiradimo ir t.t.

Tyrinėtojai sutaria, kad tuomet apie Lietuvą Europa beveik nieko nežinojo. Iki krikšto tai buvo niekieno teritorija. Apie karūną daugiau nutuokė Mindaugo priešai. Nors valdovai ėmė laikytis krikščionybės dogmų, tačiau pagonių tikėjimas ir dievai niekur neišnyko. Kita vertus, krikščionybė buvo laikoma valstybingumu, bet tai truko neilgai. Mindaugas pradėjo kariauti su Livonijos ordinu, šis paskelbė, kad karalius atsimetė nuo krikščionybės, ir tepraėjus 10 metų, kai 1263 m. rugsėjį jis sąmokslininkų buvo nužudytas, išsikvėpė ir Lietuvos valstybė.

Po to ne kartą ji buvo gaivinama, buvo apsireiškę netikri karaliai ir monarchai, kažkokie Mindaugas II, paskui gediminaičių palikuonis Sanguška, dabar Vilniaus senamiesty girdisi tariamų karalių neblaivių balsų, kažkodėl traukiančių nepatriotišką „Amerika, Amerika…“

Diskutuoti apie monarchijos atgaivinimą (apie tai mes rašėme), lyginti to meto ir šiuolaikinius valdymo tipus reikia ir sveika – tautai ir valdžiai. Kaip teigė E.Gudavičius, tai padės siekti išlaikyti valstybingumą, atsilaikyti prieš grėsmes, puoselėti respublikos tradicijas ir, kas svarbiausia – diegti pasididžiavimą savo valstybe, savo Tėvyne, stiprinti istorinę atmintį.

Perdaug būtų paprasta, neturint pakankamai žinių, vengti klausimo, kas geriau – 1918-ųjų Respublika ar 1253-ųjų Monarchija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  2. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  3. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  4. Č. Iškauskas. Kaip smukdomas patriotizmas (pirmadienio mintys)
  5. Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys)
  6. Č. Iškauskas. Žydra – nenatūrali spalva (pirmadienio mintys)
  7. Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys)
  8. T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
  9. Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo
  10. A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
  11. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  12. M. Jučas. Gedimino laiškai
  13. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  14. A. Daugėla. Žingsnis Vakarų Europos link

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 30

  1. lyvis says:
    9 m. ago

    Keista, kad toks straipsnis yra skelbiamas Mindaugo karūnavimo diena. Jisai turėtų būti skelbiamas mažiausiai dvi savaites prieš Mindaugo karūnavimo diena. Kitaip sakant žmogus atvyko į laidotuves, o žmogus jau palaidotas. O jug karalystė tik labiau papuoštų mūsų praeitį. tikėjimą gyvenimu, slaptom svajonėmis. Kažkoks nuvyliantis praeitimi straipsnis.Lileikos dvasia. lyvis

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      9 m. ago

      O kodėl neskelbti? Ką, kaip prie ruso – burnos užčiauptos? Diskusijos visada į naudą… O tiems, kas negali suregzti negali nei žodžio be užgauliojimo, – jukš…

      Atsakyti
      • lyvis says:
        9 m. ago

        Manau pačiam geriau jau dirbti tampax’u vadibininkų. Spėju kad pats ne čia pataikei nelabai jau čia turėsi komercinį pasisekimą. Gali skelbtis bet prekių platinimas ar nebus tik lygus – o. Nebent jeigu prireiktu stribokams jų nes jie pastoviai rašo neaiškiai matyt viduriuoja. Linkiu pačiam pasisekimo tampax’u platinime nebent jeigu jie su sparneliais. Pats iškalbus ir sakinius moki suregzti. Manau tau reikėtu labiau taikytis į moterų skyrių. lyvis

        Atsakyti
        • tampax'as says:
          9 m. ago

          ištaisyk klaidas, kitatauti, tada kalbėsimės…

          Atsakyti
  2. prima says:
    9 m. ago

    kažkoks kratinys be aiškios idėjos ir su madingomis abejonėmis apie Lietuvos istoriją. Mokslininkai, matai, tvirtina, kad Mindaugas buvo karūnuotas, ir jau autoriaus gili mintis, kad “tepraėjus 10 metų, kai 1263 m. rugsėjį jis sąmokslininkų buvo nužudytas, išsikvėpė ir Lietuvos valstybė”. Jei gali, nerašyk, autoriau

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    9 m. ago

    Maišo valstybės formą su turiniu, t.y. pačia valstybe, kuri viena ar kita forma gyvavo nuo neatmenamų laikų.

    Atsakyti
  4. Getas says:
    9 m. ago

    Nusipartolinai Iškauskai visai, tik kartoji panslavistinių, panpolonistinių ideologų sukurtus niekus. Geriau nuvyk į Vatikaną ir pasididžiuok Lietuvių koplyčioje pirmuoju Lietuvos karaliumi Mindaugu ir pirmuoju Lietuvos krikštu , bet ne vieninteliu karaliumi, toliau pavaizduoti karaliaii Vytautas ir Jogaila. Svarbiausia, kad Lietuvos krikštas pabrėžiamas su Mindaugu, o ne Jogaila ir jo Jadvyga, ką labai stengiasi įpiršti mums besitęsianti keleto šimtų metų Lenkijos melaginga propaganda. Esi patekęs į svetimųjų tapatybės žabangas, kol dar visai nepasenai atsikratyk svetimo melo. Vadovaukis tautine istorine paradigma – dabar dar laikas ją atstatyti. Skaityk “Nevisavertiškumo nelaisvėje”, bernardinai.lt Ten surasi faktų, kurie tau padės grįžti prie lietuviškų šaknų.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Taip, Lietuvą krikščionino ir nukrikščionino tik Vytautas su Jogeo….
      ——-
      Grįžtant prie likiminio pagonio Mindaugo, kurio karūnos lig šiol neranda ir neras, galima spėlioti, ar tik nebus jis ją išlydęs į savo kalaviją – kryžiuočiams kapoti, o ktyžiuką nuo jos – ar nebus išlydęs į baltišką segę.
      Štai jau 1254-aisias, vos paskyrus pirmąjį vykskūpą Lietuvai, Mindaugas atsimeta nuo krikščionybės ir pirmiausia užpuola Lenkus, užima Liubliną. Nuniokoja Mazoviją, Plocko pilį sudegina. Po to užpuola nukrikščioniškąją Prūsiją ir ją nusiaubia.

      Atsakyti
  5. mmm says:
    9 m. ago

    pamirso autorius pasakyti kad monarhija lietuva tapo vel 1918 m ir niekas jos neatsauke, o tai reiskia kad respublika ir jos visi istatimai ir respublikos tvarka su visais prezidentais yra nelegali ir negaliojanti 🙂

    Atsakyti
  6. mmm says:
    9 m. ago

    Lietuvos RESPUBLIKA NETEISĖTA – įrodymų paskelbimas. O Lietuvos KARALYSTĖ – TEISĖTA. Arba Lietuvos Respublikos vadovai pagaliau pagarsins visus ĮRODYMUS apie Respublikos teisėtumą, VISUS ĮRODYMUS NUOSEKLIAI – ne savo kalbas, ne savo nuomones, ne straipsnelius su aiškinimai, bet pagarsins dokumentus – ĮRODYMUS, pagarsins jų tekstų turinį. Kiekvienas žmogus, kiekvienas vairuotojas žino kas yra ĮRODYMAI, teisėtais būdais gautos įrodinėjimo priemonės. O jei Respublikos vadovai nežino – žiūrėkite savo pačių susikurtą ATPK 256 str. ir savo pačių susikurtų teismų išaiškinimus KAS YRA ĮRODYMAI 🙂

    Tada visi žmonės vertintume Respublikos neva teisėtumo visų įrodymų visumą. Jau ne kartą apie tai ir kalbėjome, ir rašėme, ir Respublikos gynėjams laiko pasiruošimui turėjo pakakti.

    Girdėjome Respublikos valdytojos, kitų valdytojų ir jų įgaliotinių atsiliepimus. Tačiau nuoseklaus įrodymų nei paskelbimo, nei parodymo nesulaukėme. Tokio Respublikos vadovų gal tyčia, o gal netyčia neveiklumo pasekoje net ir ginčo nėra, kad Respublika galėtų būti neva teisėta.

    To pasekoje neteisėtos Respublikos ir įstatymai neteisėti, ir LR Konstitucija neteisėta su visais jos išaiškinimais, ir referendumai neteisėti, ir mokesčių įstatymai neteisėti, ir Kelių eismo taisyklės ir visi Respublikos teisės aktai neteisėti. Ir Respublikos pareigūnų veiksmai ir nurodymai neteisėti.

    Ir Respublikos valdymo sistema neteisėta su visais jos dalyviais – Prezidentais, Seimais, Vyriausybėmis, Ministrais, Prokuratūra, Policija. Ir Respublikos vardu sudarytos sutartys neteisėtos, ir Respublikos skolos neteisėtos, ir Respublikos teismai neteisėti, ir jų nuosprendžiai ir nutarimai neteisėti – pakol neįrodytas Respublikos teisėtumas. Ir jų surinktos baudos neteisėtai išieškotos – pakol neįrodytas Respublikos teisėtumas.

    Ir LR Konstitucinio teismo sprendimai neteisėti, ir visų kitų teismų sprendimai netesėti – pakol neįrodytas Respublikos teisėtumas jie tėra tik jų pačių tik sau patiems susirašyti raštai. Tik sau patiems jų pačių sau susirašytos teisės.

    Ar Respublikos valdytojai neturi, nenori ar neišgali žmonėms pateikti Respublikos įsteigimo teisėtumo įrodymus ? 🙂

    Atsakyti
    • lyvis says:
      9 m. ago

      Reikia ne ginčytis, kad respublika yra neteisėta, o teisėtai sodinti karalių į Lietuvos valdovų rūmų sostą. Tie ginčai tik dar labiau nuvilia žmones, nes nėra veiklos. Tegyvuoja Lietuvos karalystė. Kelių tostą už karalių. lyvis

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        9 m. ago

        Nepamiršk, kad visos karūnos – su kryžiais, tad kokią kiaulystę čia vėl kiši ?

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          9 m. ago

          P.S.
          Beje, gerk saikingai.
          CHA

          Atsakyti
          • lyvis says:
            9 m. ago

            Gaila bet viengubas kryžius aišku ir kiti kryžiai yra pagonybės ženklai. Viengubas kryžius yra karių luomo ženklas ir jokio čia kryžeiviško kvapo nėra. Pats lyg tai irgi siūlei nupagoninti Kauno herbą t y panaikinti nuo jaučio kaktos viengubą kryžių. Čia visų stribų bėda kad jie stengiasi pirmutiniai veikti tik kartais neišmanydami reikalo. Čia visų stribokų paruošta į akis lindimo mokykla. Taigi Lietuva be praeities Tėvynė be ateities. Aiškiai matosi kaip paties pasisakymas susišaukia su autoriaus straipsniu vienu žodžiu veikiat išvien ir ne tautos labui. lyvis

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Tai gal vaikštai ir bažnyčionsna – ten žvakių šviesoje rasdamas ir daugiau probiblijinių tautiškų ženklų ?

          • lyvis says:
            9 m. ago

            Pats žodis bažnyčia taip pat Lileikos paskleista bogžycia ar kaip ten tiksliau irgi yra pagoniškas žodis. Tik jisai skaidosi paprastai į ba + žnic. Taip kad pats blaiškaisi tarp bažnyčios, stribų ir dabar šildaisi prie pagonių aukuro. lyvis

          • Kažin says:
            9 m. ago

            Apie žodžio bažnyčia reikšmę ir jo atsiradimą manyčiau kiek kitaip.
            Patį žodį bog “dievas” giminiuočiau su liet. boginti “nešti”, “danginti”. Savo ruožtu danginti, yra bendrašaknis su dangus, dingti. Taigi boginti/bogintis reiškia “neštis, kilti į dangų, dingti danguje, keliauti į dangų”.
            Antai prūsai numirusįjį išlydėdami į dangų, pas Dievą šaukdavo: “bogaiti, bogaiti Pacoli”, t.y.dievaiti, dievaiti, Pakoli. Vardas Pakolis lygintinas su liet. kelti, pakelti, keliauti iškeliauti, bet neatmestina, kad Pacoli < Bagoli/Boguli, t.y. ne priešdėlinis, antrinis, o tiesiog reiškia Boguli „Dievuli“ (malonybinis).
            Tas iškeliavimo, pasiėmimo pas save, boginimosi pas Dievą motyvo supratimas pagonims yra bendras.
            Iš tokio supratimo mirusiųjų išlydėjimo, išsi-BOGINIMO pas Dievą vietai pavadinti prūsai davė boginyčios (bagnyčios) vardą, kuris per aplenkėjusius mozūrus pas mus atkeliavo jau gerokai apslavėjęs kaip žodis bažnyčia.
            Taigi krikščionių bažnyčios dažniausiai turėtų būti atsiradusios buvusių pagoniškose mirusiųjų išlydėjimo vietose.
            Taigi žodis bažnyčia yra savas – baltiškas, jis gyvuotų nepriklausomai nuo to apsiktrikštiję būtume ar ne. Slavai bažnyčiai vadinti turi kitokius savo žodžius.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Kam prūsini lenkų kalbą?
            Viskas lyg būtų padoru, jei patiems lenkams tai nebūtų paslaptis. Tai ką sakai, tai tik skambesys, o etimologiškai nėra nieko. Štai, prilipdęs lenkiško BOŽO formuluotę, ir gausi – žmolenyčka, žmýchačka, žmýkačka, žmýchat, žmýkat, žnyca, žnica, žrat…
            jedák žufana naberačka božufaņka …

          • Kažin says:
            9 m. ago

            Etimologijos kaip tik ir yra grindžiamos garsiniais ir prasminiais sutapimais.
            Dėl bažnyčios, tai kaip tik šie abu sutapimas ir yra.
            Gi lenkų etimologijos – jų pačių ir tepripažįstamos. Taigi dairykis ar pats dar lietuvis, ar jau lenkas…

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Pats elgies lietuviškai dvilypiškai – sakai BAŽNYČIA, o savo galvoje – kažkaip “prūsiškai” BOGINI ŽNYCĄ.

          • Kažin says:
            9 m. ago

            To, kad Bogi=Bože, kad ž< g, manau niekam aiškinti nereikia.
            Taip iš prūsų boginyčios (kirtis dešninis) per mozūrus pas mus radosi bažnyčia<bažinyčia.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Dar pridėk, kad LYVIAI davė pavadimą LIVONIJOS ordinui.
            Už tai tau dabar reikia “įteikti” ordiną !
            CHA

  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    1250 metais (po kažkokio kr.) Tautvilas su ūsuotu Livonijos ordino magistrantu fon Štirlonku surengė žygį Lietuvon, kurio metu “pasiūlo” Mindaugui “priimti” krikščionių meilę – krikščionybę.
    Esminis klausimas lyg tame, kodėl Mindaugas ją, nors ir trumpam, tačiau 1252 – aisias “priėmė”, ir net “atsidėkodamas” padovanojo ordinui Jotvigiją, Kuršo ir Veižių kraštus?

    Atsakyti
  8. Kažin says:
    9 m. ago

    Tegalima tik klausti, kas užsako tokius Lietuvos niekinimo rašinius arba apskritai kurios tautos tautiškumui tarnauja Iškauskas kartu su Alkas.lt.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      9 m. ago

      Įtariu kad tai gali būti kunigaikštienė Prunskienė o visi kiti tai jos klapčiukai o jų nemažai. lyvis

      Atsakyti
      • Kažin says:
        9 m. ago

        Prunskienė gydydmuisi nuo insulto išleido pinigus, todėl vargiai, ar turėtų iš ko taip visuotinai viską Lietuvoje užpirkinėti. Be to, būtų klausimas ir dėl kokio nors jos aiškesnio intereso čia, antai net dalyvauti rinkimuose savo sąrašu pinigų neturėjo – naudojosi LLRA(!!!). Taigi iš kur pinigų kvapas galėtų sklisti…
        Antai, Sikorskis gyrėsi, kad tokiems reikalamas iš finansinių donorų 2012-13 metams gavo 1,39 milijardo dolerių. Tai gali būti, kad pinigai dar neišleisti ir iš ten visur byra…
        Be to, taip galvoti būtų galima ir iš to fakto, kad Mindaugas nepasidavė būti kaip avinas kerpamas Lenkijos žirklėmis – karaliaus Netimero valdytos Lietuvos teritorijos į nuosvybę nei Lenkjai, nei Ordinams, neatidavė (ji liko šv. Petro valioje), Lenkijai ją pasisavinti prireikė Jogailos suktybės.
        Taigi Sikorskiui piktumą ant Mindaugo lieti kaip ir būtų už ką. Gali būti, kad ne iš nieko ir Linkevičius vos tapęs valdžia “atsiteisti” pas jį lėkė…
        Taigi, mano įtarimai dėl galimų pinigų šaltinių kiek kitoki…

        Atsakyti
  9. LosAngeles says:
    9 m. ago

    ‘..sutaria, kad tuomet apie Lietuvą Europa beveik nieko nežinojo. Iki krikšto tai buvo niekieno teritorija..’

    🙁 Kas cia dabar? Niekieno teritorija? Kazkaip nesitiki kad autorius rasinetu tokius ‘bezdalus’… Cia juk gyveno zmones, ir senai gyveno. Ir kariauti mokejo, ir kulturos aukstos pakankamai buvo. Kaip tai ‘nieko nezinojo’. Cia mes panasu nezinome… arba nenorime zinoti. O apie juos tada zinojo, tik gal kitu pavadinimu vadino.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      9 m. ago

      neužduskit nuo perdėto (nuo žodžio “persti”) patrijotizmo: taip, Lietuva buvo nežinomas, barbarų laikomas kraštas. Tai įrodė žinomiausi istorikai.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        9 m. ago

        373 m.
        Litalanas iš Prūsijos išveda gentį į Žemę, kuri vėliau pradėta vadinti Litava ir Latavija (Latvija). O Žemaitijoje, Sūduvoje ir Prūsijos Semboje viešpatavo Saimonas – Litavano brolis.
        Jei taip vadini juos barbarais, tai žinok, didžiausia barbarė buvo Barbora (Radvilaitė).

        Atsakyti
  10. LosAngeles says:
    9 m. ago

    zymiausi, tai cia… Bumblauskas ir Co? Ar tamsta taip pat prie ju (zymiausiu)?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

2022 05 06
Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

2022 05 05
Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

2022 05 02
Aptarta Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis ir parama jiems

Aptarta Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis ir parama jiems

2022 04 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25
Lietuvos kariai | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

2022 05 25
Vėl keičiasi žvejybos taisyklės
Gamta ir žmogus

Žvejams mėgėjams įsigaliojo ne viena naujovė

2022 05 25
Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai

2022 05 25
Medžioklės taryboje – daugiau visuomenės atstovų
Lietuvoje

Medžiotojams – privalomas draudimas

2022 05 25
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

2022 05 25
Specialistai pataria neapsigauti ir atidžiai vertinti maisto papildų reklamos teiginius
Lietuvoje

Nauja vaistų kainodara leis sutaupyti

2022 05 25
Pažymima dingusių be žinios vaikų diena
Lietuvoje

Minima Tarptautinė dingusių be žinios vaikų diena

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • KT spręs apie „Surgical Neurology International” apie skiepus nuo COVID-19: mirtinas melas tęsiasi
  • Sovietmečio renesansas? apie 2022-ieji paskiri laisvės šaukliui Romui Kalantai
  • Žemyna apie S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje
  • Tiks ir ano karo dalyviai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Burtis į kooperatyvus bus lengviau
  • Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas
  • Žvejams mėgėjams įsigaliojo ne viena naujovė
  • Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 691; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 642; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 635; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 482; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis peržiūrėta: 271; komentarų: 0
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 265; komentarų: 7

Kiti Straipsniai

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
18
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV...

Skaityti toliau

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, šią savaitę kartu su Prezidento Gitano Nausėdos delegacija lankydamasis Baku, su Azerbaidžano skaitmeninės plėtros ir transporto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • KT spręs apie „Surgical Neurology International” apie skiepus nuo COVID-19: mirtinas melas tęsiasi
  • Sovietmečio renesansas? apie 2022-ieji paskiri laisvės šaukliui Romui Kalantai
  • Žemyna apie S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje
  • Tiks ir ano karo dalyviai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Kažin apie S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

Kitas straipsnis
Prezidentė apdovanojo Lietuvai nusipelniusius žmones (video)

Prezidentė apdovanojo Lietuvai nusipelniusius žmones (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai