Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Minime kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi dieną

www.alkas.lt
2014 07 06 13:23
10
Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Karalius Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.
Karalius Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6 d. švenčiame Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Pasak Prezidentės, Valstybės diena – proga, kai galime didžiuotis savo šlovinga istorija, džiaugtis šiandienos žygdarbiais ir kiekvienas įsipareigoti Lietuvai.

Šiandien Tautiška giesmė skambės kaip niekada garsiai. Visi Lietuvos žmonės, kad ir kur būtų, kviečiami 21 val. giedoti Lietuvos himną. Tautiška giesmė bus giedama ir Dainų šventėje, ją tiesiogiai transliuos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas.1251 metais Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link.

1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios  Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams.

„Jūsų protai, rankos ir širdys kuria nuostabius dalykus vardan valstybės. Tegul šis pavyzdys įkvepia kiekvieną prisidėti prie sėkmingos Lietuvos kūrimo. Žmogaus, dirbančio Lietuvai, nuopelnai visada yra matomi, vertinami ir nebus pamiršti. Jie padeda rašyti naująją Lietuvos istoriją“, – teikdama apdovanojimus sakė šalies vadovė.

Pasak šalies vadovės, apdovanotieji savo gyvenimais liudija nenuginčijamą tiesą: Lietuva yra brangi, nes vienintelė. Ji suteikia pagrindą būti išskirtiniems ir ypatingiems. Lietuva – tai dovana būti savimi ir galimybė kurti ateitį.

Valstybės ordinai ir medaliai įteikti beveik 40 asmenų. Tarp jų, už nuopelnus stiprinant Lietuvos karinį bendradarbiavimą ir narystę NATO bei euroatlantinėse struktūrose apdovanotas Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Arvydas Pocius; Lietuvos roko grupės „Antis” lyderis ir dainininkas, jaunimo patriotizmo puoselėtojas architektas Algirdas Kaušpėdas; Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, lietuvių literatūros klasikos propaguotojas Rolandas Kazlas; Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Pirmojo onkochirurgijos skyria us vedėjas, krūtinės chirurgas onkologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, daktaras Saulius Cicėnas; Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choro vadovė, mokytoja ekspertė Jolita Vaitkevičienė.

Taip pat įvertinti asmenys, nusipelnę „Dainų šventės“ tradicijų puoselėjimui: Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja, aktyvi kraštotyrininkė, kultūrologė, regionų paveldo, Lietuvos kraštų etnokultūros puoselėtoja Irena Seliukaitė; Lietuvos rusų dramos teatro baletmeisterė, aktyvi dainų švenčių Ansamblių vakarų organizatorė ir režisierė, šokių ir choreografinių kompozicijų dainų šventėse organizatorė Leokadija Dabužinskaitė; lietuvių meno ansamblio „Dainava“ dirigentas ir meno vadovas, Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos vaikų choro „Vyturys“ steigėjas ir vadovas, lietuvybės ir Lietuvos nacionalinės kultūros puoselėtojas išeivijoje (JAV) Darius Juozas Polikaitis; Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės: Lietuvos liaudies meno ir kryždirbystės tradicijų tyrinėtoja ir puoselėtoja, daktarė Elena Počiulpaitė bei tautinio archeologinio ir istorinio kostiumo puoselėtoja Lietuvoje ir pasaulyje Danutė Keturakienė.

Prezidentės dekretu apdovanojimai taip pat skirti Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato garbės direktoriui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės propaguotojui Žanas-Arnoldas Gai Meri Gisleinas Vinauesas (Jean-Arnold Guy Marie Ghislain Vinois) (Belgijos Karalystė); Lietuvos operos solistui, operinio meno ir kamerinės muzikos puoselėtojui Lietuvoje ir pasaulyje Edgarui Montvidui Prudkauskui; rašytojui prozininkui, dramaturgui, vertėjui, humanistinių vertyb ių puoselėtojui Jakovui Grigorijui Kanovičiui; rašytojui, Kaliningrado srities rašytojų sąjungos pirmininkui, aktyviam K. Donelaičio atminimo puoselėtojui Kaliningrade Borisui Bartfeldui. Jiems, ir kitiems asmenims, nedalyvavusiems ceremonijoje, valstybės apdovanojimai bus įteikti vėliau.

Renginiai, skirti Valstybės dienai paminėti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valstybės dieną primins „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo“
  2. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas Kernavėje
  3. Minime Vinco Kudirkos gimimo ir „Tautiškos giesmės“ sukūrimo metines (video)
  4. V. Baškys. Istorinis karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės žavesys
  5. Valstybės dieną minėsime pasipuošę lietuviškais tautiniais rūbais
  6. Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
  7. Valstybės diena paminėta visame pasaulyje vieningai giedant tautišką giesmę
  8. Liepos 6-ąjai – Valstybės dienai paminėti skiriami renginiai visuose miestuose (programa)
  9. V. Radikaitė-Žukienė. Nepriklausomybės diena
  10. Valstybės dieną Lietuvos himnas skambės ir Vilniaus TV bokšte
  11. Lietuva švenčia Valstybės dieną
  12. Lietuvos Respublikos Prezidentė sveikina viso pasaulio lietuvius su Valstybės diena
  13. Prezidentė apdovanojo Lietuvai nusipelniusius žmones (video)
  14. Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)
  15. Tautiška giesmė apėmė visą pasaulį (nuotraukos)
  16. Valstybės dienos proga – šventiniai renginiai Dubingiuose
  17. Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  18. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  19. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  20. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  21. VU bibliotekoje atidarytoje parodoje pristatoma kilminga Lietuvos valstybės istorija
  22. A. Daugėla. Žingsnis Vakarų Europos link
  23. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  24. Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio)
  25. Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip
  26. Prezidentūroje įteikti apdovanojimai pasaulio lietuviams
  27. Narvos pilyje Estijoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  28. Karaliui Mindaugui išleidžiamas grynu auksu padengtas medalis
  29. Mėlynųjų Vandenų mūšis
  30. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Getas says:
    7 m. ago

    Geriau tiktų vadinti Lietuvos Karalystės diena, nes valstybė jau buvo 1009 ir 1039 m. – tai minima Vakarų ir Rytų metraščuose. Ir tai būtų galima pritaikyti dabarties Karalystės tęstinumui. Aišku, pavadinimas Valstybės diena yra netiesioginis palankumas lenkų šimtmečių propagandai. Geriau rašyti tiesą, o ne kažkam įtikti. Tad visi vadinkime Lietuvos Karalystės diena ir reikalaukime pakeisti pavadinimą.

    Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      7 m. ago

      Lietuvos gyventojai priversti gyventi svetur ir bijo grįžti į savus namus. Kokią dabarties karalystę turi minty? Rašai apie bolševikinės monarchijos sukurtą nežmoniško skurdo karalystę?

      Atsakyti
  2. Kažin says:
    7 m. ago

    Vaizduoti taip mužikiškai atrodančiu šviesiausią Lietuvos žmogų – Mindaugą – nesąmonė. Iš kur dailininkas ištraukia tokį supratimą apie tuos laikus. Archeologiniai radiniai, kaip matyti iš atkurtos baltų aprangos, rodytos per Dainų šventę, to nepatvirtintų.

    Atsakyti
  3. Klodas says:
    7 m. ago

    Apie karaliaus Mindaugo valdymo laikmetį yra labai daug duomenų. Istorikas Z.Ivinskis pagrįstai kėlė uždavinį objektyviai įvertinti aną lygį, pažinti jį ir įstatyti į atitinkamus ano meto Europos kultūros rėmus.

    Atsakyti
  4. Svetimų pergalių nešvenčiu says:
    7 m. ago

    Aš lietuvių pralaimėjimų nelaikau jokia švente ir tokių “švenčių” nešvenčiu. Tokias “šventes” išgalvojo žydberniai ir žydai ir prievartaudami lietuvius jas švęsti tyčiojasi iš lietuvių.

    Siūlau švęsti lietuvių pergales. Taip kaip visi normalūs žmonės švenčia.

    Nes Mindaugas Lietuvos valstybės neįkūrė!!!

    Mindaugas pralaimėjo karą. Mindaugą puolė rusai, lenkai ir kryžiuočiai vienu metu. Jis pralaimėjęs mūšį užsidarė Vorutos pilyje. Mindaugo priešai-sąjungininkai apsupo Vorutą, bet paimti neįstengė. Todėl ėmė tartis su Mindaugu. Mindaugas pažadėjo pasikrikštyti. Taip ir padarė. Priešai pasitraukė. Vėliau Mindaugas priešus nugalėjo, išmušė po vieną. Nugalėjęs priešus Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės. Atsimesdamas nukirsdino 60 svarbiausių krikščionių šventikų tuo metu buvusių Lietuvoje, t.y. ne tik pats atsimetė nuo krikščionybės, bet ir su šaknimis išrovė žydiškai-krikščionišką ideologiją ir dvasią.

    Paskaityk pačių kryžiuočių raštus – Dusburgo kroniką, Vartbergės kroniką, Henriko Latvio kroniką ir kitas kronikas; visi jie rašydami lotyniškai Mindaugą ir iki krikšto vadino lotynišku žodžiu “rex”, kas lietuviškai reiškia karalius. Žodžiu Mindaugas ir iki krikšto buvo karalius ir apsikrikštijęs – karalius, ir atsimetęs bei krikščionių šventikus išgalabijęs irgi karalius. Joks krikštas jam karaliaus vardo nesuteikė. Kryžiuočių raštuose ir Gediminas, ir Algirdas, ir Jogaila, ir Vytenis, ir visi kiti valdovai vadinami visur ir visada karaliais (lotyniškai rex). Vėlesniais laikais lenkų, rusų ir vokiečių propagandistai (oficialiai besivadinantys istorikais, mokslininkais) ėmė šmeižti Lietuvą, o kartu ir visus Lietuvos karalius ėmė menkinamai vadinti kunigaikščiais ir taip pat ėmė melagingai teigti, kad tik popiežius gali suteikti karaliaus titulą, ir kad tik apsikrikštijusi šalis tampa valstybe. Dabar sekdami lenkų, rusų ir vokiečių istorijos “mokslu”, pavyzdžiui, Saudo Arabijos karalių turėtume vadinti ne karaliumi, o tik laukiniu smulkiu kunigaikštuku, nes jis karaliaus titulo iš jokio popiežiaus negavo ir pats nesikrikštijo, o jei taip tai ir Saudo Arabijos valstybės nėra. Pabandyk nuvažiuoti į Saudo Arabiją ir tenai apskelbti, kad tokios valstybės nėra, o karalius nėra joks karalius, o tik apsišaukėlis paprastas mužikėlis. Aš norėčiau pažiūrėti ar spėtum iš ten išnešti kudašių. Tą patį reikėtų sakyti ir apie Japoniją ir josios imperatorių. Pastarasis nesikrikštijo, vadinasi ir valstybės nėra. Va taip. Skaityk “Istoriją apie istoriją”.

    Mūsų dabartiniai naujųjų laikų istorikai yra “lenkiško, vokiško ir rusiško mokslų” išauklėti. Jiems nuo pirmos klasės kalė į makaules, kad iki krikšto Lietuvos valstybės nebuvo, kad karaliaus titulą turi teisę suteikti tik popiežius, vadinasi iki krikšto Lietuvoje buvo tik kažkokie smulkūs kunigaikštukai. Įkalė!!! Mūsiškiai svetimų “mokslų” išauklėti istorijos “mokslininkai” net skaitydami lotynų kalba rašytus kryžiuočių raštus lotynų žodį “rex” verčia ne žodžiu “karalius”, bet “kunigaikštis”. Lotyniškai kunigaikštis yra vadinamas “dux”. Taigi svetimųjų išdresiruoti mūsų “mokslininkai” “istorikai” žiūri į knygą ir mato špygą.

    Dabar ne be tokių “mokslininkų” pastangų Mindaugo pralaimėtas karas paskelbtas valstybės švente, ir netgi ne bet kokia, o valstybės įkūrimo švente. Didesnio pasityčiojimo iš lietuvių nė sugalvoti neįmanoma. O Mindaugo pergalę prieš kryžiuočius, lenkus ir rusus, kuriuos visus jis išmušė kiekvieną atskirai, ir po pergalės sekusį atsimetimą ir tvarkos valstybėje atstatymą dabartiniai “mokslininkai” vadina didžiausia nelaime įvykusia tais senais laikais.

    Dabartiniai politikai remdamiesi tokiais “mokslininkais” lietuvius prievartauja švęsti mūsų pralaimėjimus ir nekęsti mūsų pergalių. Kol mes taip elgsimės, tol patirsime vieną pralaimėjimą po kito.

    Lietuvos sienos Mindaugo laikais rytuose ėjo Protvos upe 25 km į pietvakarius nuo Maskvos. 1248 metais pasienyje su Maskvos kunigaikštyste prie Protvos upės vyko Mindaugo vadovaujamų lietuvių mūšis su rusais, kuriems vadovavo Maskvos kunigaikštis. Mindaugas sutriuškino rusus. Žuvo Maskvos didysis kunigaikštis. Apie Protvos mūšį informacijos gali rasti internete. Rusai iš savo netraščių dabar daug informacijos deda į internetą, todėl yra ir apie Protvos mūšį. Pietvakariuose Mindaugo laikais Lietuvos Valstybės siena ėjo anapus Vyslos; Varšuva buvo Lietuvos pusėje.

    Atsakyti
  5. Joana says:
    7 m. ago

    1971-siais man teko keliauti “A. Puškino tremties takais”. Apsilankius Pskovo muziejuje išvydau ant sienos kabantį kunigaikščio Daumanto kardą. Jis buvo juodas, gerokai aptrupėjęs ir praradęs kovinio ginklo išvaizdą. Matyt juo buvo daug priešų nukirsdinta. O gal — net ir karalius Mindaugas? Tokia mintis tuokart toptelėjo galvon. Paliečiau tą kardą ranka, bet vos tik taip padariau, ūmai prie manęs prišoko salės prižiūrėtoja ir griausmingu balsu sušuko: НЕЛЬЗЯ!
    Įdomu tai, kad pravoslavai Daumantą paskelbė šventuoju. Jo atvaizdai yra pavaizduoti freskose, tapytose ant cerkvės sienų. Ekskursijos metu gidė rodė tas aptrupėjusias freskas…

    Atsakyti
  6. Vilna says:
    7 m. ago

    Be abejonės Mindaugo laikų istorijos vyksmas baltų gyventoje Europos dalyje yra sąlygotas krikščioniškų valstybių, imperijų kūrimo veiksmų, šios idėjos įgyvendinimo politikos.
    Pirmiausiai dėl krikščioniškų valstybių imperijų kūrimo čia tarp savęs varžėsi Romos ir Rytų (Konstantinopolio) apeigų bažnyčios. Yra istorinio pagrindo manyti, kad maždaug nuo 11 amžiaus vidurio baltų teritorijos formaliai priklausė Kijevo Rusios Rytų apeigų bažnyčiai ir mokėjo bažnytinius mokesčius Kijevui -Rytų bažnyčiai.
    Savo ruožtu dėl Romos apeigų krikščionybės valstybių sukūrimo baltų žemėse tarp savęs taikiu būdu varžėsi vokiečiai ir skandinavai (Vokiečių ir Livonijos ordinas). Į šį Romos apeigų atšakų ordinų varžymąsi sėkmingai įsijungė ir buvo Romos popiežių pripažinta pačių baltų jėga vadovaujama Mindaugo. Iki tol, matyt, baltų teritorijose galingai reikštasi Mindaugo tėvo, kitų kunigaikčių vadovaujamų lietuvių, anksčiau vadintų dar ir bendru kuršių vardu. Beje, lietuvių ir kuršių vardai yra epitetiniai tų pačių genčių pavadinimai. Jų reikšmių išaiškinimas yra baltų pasaulėžiūros ir kalbotyros specialistų uždavinys. Tačiau šios sritys pirmyn – anė krust.
    Taigi, iki atsirandant ordinamas, Kuršas buvo Lietuva, valdoma, galbūt, istorijos šaltinių minimo galingojo Mindaugo tėvo. Esant tokiai jėgų ir jų valdomų teritorijų padėčiai, ypač po Saulės mūšio, Livonijos ordinas savo vaidmenį krikščioniškosios valstybės kūrime kuršių-lietuvių pajūryje ne tik oficialiai, bet ir formaliai buvo priverstas “perleisti” lietuviams – Mindaugui, tam galų gale pritarė ir Romos popiežiai.
    Toks vyksmas bylotų, kad iki Ordinų radimosi prekybos kelius Nemunu, Priegliumi, nemaža dalimi ir Dauguva kontroliavo lietuvių, kitų baltų genčių kunigaikščiai, kurie buvo pavaldūs vyriausiam kunigui – Krivų krivaičiui. Jo vardas galėjo būti ir kitoks, tarkim, Mintus, Mindus, tačiau reiškiantis tą patį ką ir Krivų Krivaitis ir vykdantis tą patį gyvenimo bendrumo vaidmenį tarp baltų genčių. Taip pat sprendžiant iš faktų manytina, kad dalis prekybos kontrolės Dauguvos upe be abejonės buvo skandinavų (variagų) ir atitinkamų Kijevo Rusios kunigaikštyčių rankose. Tačiau stipriausia čia pasireiškė nuo seno buvusi lietuvių galybė – Mindaugo asmenyje.
    Taigi, Mindaugo laikotarpis ano meto Europoje vertintinas tokioje šviesoje.
    Kur valstybės išlaikomi istorikai! Praėjo 25 metai, o Lietuvos istorija, kaip laikyta, taip laikoma didžiausioje lenkiškosios ir sovietinės istorijografijos gniaužtuose.

    Atsakyti
  7. Klodas says:
    7 m. ago

    Neprieteliai palankūs didiesiems kunigaikščiams, bet ne karaliui Mindaugui, nes jo sukurtoji Lietuvos karalystė tapo pagrindu tautos išlikimui, valstybės išsaugojimui. Tai ir užgauna kaimynų ambicijas, klastočių prirašė. Vieni jas kartoja dėl neišmanymo, kiti su pikta užmačia. Bet – karaliaus Mindaugo nenuversti jau nebepavyks. Istorinius pamatus, o ne jungtys su slavais saugo Vasario 16 ir Kovo 11 aktai. Istorinis karūnavimo šventės žavesys išaukština Lietuvą, su Simonu Stanevičium tariame: „Sveiks, Ringaude, mūsų tėve! / Sveiks, Mindauge, Karaliūnai! / Garbę jūsų skelbdink, Dieve, / Kuri linksmin mumis nūnai“.

    Atsakyti
  8. Vilna says:
    7 m. ago

    Taigi, šiandien “skelbdinant Dievo valia mus linksminančią Ringaudo ir Mindaugo garbę”, galime įžvelgti Rygos vardo ryšį su Mindaugo tėvo Ringaudo, o Mintaujos – su jo sūnaus Mindaugo vardu. Ir per tai manyti, kad iki Livonijos ordino atsiradimo prekybos kelius Dauguvos žemupyje kontroliavo Mindaugo tėvas Ringaudas. Taigi, akivaizdu, kad Ringaudas Rygos vietovėje turėjo pilį, ginamą jam pavaldžios Lietuvos karių įgulos, kuri, kaip žinome iš šaltinių, dar gyvavo ir Vytenio laikais ir saugojo Rygos vyskupą nuo Livonijos ordino.
    Tai tokie atmenami ryšiai su braliukais latviais…

    Atsakyti
  9. Gūdu says:
    7 m. ago

    Jau prieš metus yra teikta vietovė, kur turi būti Treniotos ir Mindaugo kapai.
    Jau prieš metus.
    Kas iš to, kad minim tą jo karūnavimą..?
    Vis tiek visa skirta tik tolimui nuo realybės ir konkretybės kūrimo.
    Linkiu užsukti į Yahoo Group Telepatija.
    Nesvarbu, kad toks pavadinimas, bet iš ten kyla klausimas istorikams – kas jums sumoka už tarkim šiandieninį caro Petro laikų Vilniaus tyrimą (planas, kaip perspektyvus, patvirtintas kom. partinio komiteto 1973..)
    KĄ JŪS SUKŪRĖTE??? Štai kur klausimas tiems kažkam kuriem Baltai yra rusiškos raidės (“Liežuvininkai”)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
JAV ir Lietuvos vėliava | lrv.lt nuotr.

Vasario 16-ąją – Lietuvą pasiekė sveikinimai iš viso pasaulio

2021 02 16
Vasario 16-osios eitynės Kaune | M.Patašiaus nuotr.

Vasario 16-ąją kviečiama švęsti virtualioje erdvėje

2021 02 16
Papročiu tapusios varžytuvės „Šoka Lietuva 2021“ virtualiai suvienys viso pasaulio lietuvius

Papročiu tapusios varžytuvės „Šoka Lietuva 2021“ virtualiai suvienys viso pasaulio lietuvius

2021 02 15

5 pasiūlymai smagioms ir išskirtinėms Užgavėnėms (video)

2021 02 11
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Maloni smulkmena, tskant... apie Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
  • Svajonė apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  • Žemyna apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą
  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų
  • Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1545; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 993; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 893; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 787; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 744; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 653; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

by Ditė Česėkaitė
2021 02 22
4
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu dalyvavo 46-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sesijoje. Savo kalboje pasaulio lyderiams Prezidentas...

Skaityti toliau

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
7
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Šešėlinis ekonomokos ir inovacijų ministras LVŽS frakcijos narys Seime Deividas Labanavičius raštu kreipėsi į ministrę Aušrinę Armonaitę prašydamas paaiškinti, kodėl...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Maloni smulkmena, tskant... apie Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
  • Svajonė apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  • Žemyna apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Jolė apie S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
Kitas straipsnis
Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šalčininkų rajone policijos pareigūnai, Lietuvos valstybės vėliavų neišsikėlusiems gyventojams, įteikė trispalves

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai