Arūnas Šuopys ir Mantas Baubkus pristato trečią bendrą kūrinį „Mūsų Saulė“

Du atlikėjai Arūnas Šuopys – Arana Ra ir Mantas Baubkus – Kigidi Karma išleidžia trečią bendrąjį kūrinį „Mūsų Saulė“, kuriam paruošė animacinį vaizdo klipą.

Atlikėjai linki – tegul ši daina mums primena, kad dangaus kūnas Saulė užima ypač reikšmingą vietą mūsų gyvenime ir tegul ji skaidrina mūsų mintis bei šildo kiekvieną.

Pokalbis su atlikėjais apie naują dainą ir animacinį vaizdo klipą.

– Kaip gimė ši daina? Nuo ko viskas prasidėjo?

Arūnas Šuopys: – Tai susiję su joga, o joga yra ryšys su visata, su absoliutu. Tie, kas mane pažįsta, žino, kad joga man yra ne tik fiziniai pratimai, o kažas daugiau – gyvenimo būdas, pasaulėžiūra.

Kai įtraukiau jogą, suvokiau, kad labiau parūpo man gamta, blaivus laisvalaikio praleidimo būdas ir tobulinimasis.

Įdomu tai, kad prieš keletą metų, būtent Mantas man parodė daugybę Lietuvoje esančių pažintinių takų.

Priartėjęs prie gamtos aš pradėjau labiau gilintis ne tik kas supa aplinkui, bet ir kreipti didesnį dėmesį į dangaus kūnus.

Jei gerai prisimenu, etnologas Dainius Razauskas puikiai pasakė, kad „medžių šaltinis yra saulės šviesa. Kuo aukščiau nori pakelti galvą į šviesą, tuo smulkmeniškiau turi paisyti įvairiausių smulkmenų“.

Pastaroji mintis sužavėjo, todėl kartais sugalvodavau sau užduotį gamtoje už kažko užsikabinti, kad nuvykimas į gamtą nebūtų tiesiog nuvykimas, o kažkoks patyrimas ir realizacija.

Aš nežinau kaip tai vyksta, bet tas didelis troškimas susisieti su gamta matyt ir atvėrė kelią šiai dainai.

Mantas Baubkus: – Viskas prasidėjo nuo to, kai per Arūno gimtadienį, jam padovanojau knygą „Šviesa – gyvoji dvasia“.

Mane Aivanhovo knygos įkvėpė, tai pagalvojau, kad Arūnui taipogi patiks. Ši knyga taip pat buvo jo įkvėpimas pereiti nuo dainos sumanymo iki jos įgyvendinimo.

Taip gražiai ir susidėliojo, kad ta knyga įpūtė naujų minčių ir pamąstymų, kurie pateko ir į dainos kūrimą. Dainos tekstą parašėme gana lengvai. Daugiau laiko užtruko muzikos kūrimas.

– Kodėl būtent saulė? Su kuo susijusi jūsų daina?

Arūnas Šuopys: – Praeitą pavasarį lankiausi Kelmės raj., Butkiškių kaime, kuriame vyko įvairių rytietiškų mantrų ir bhadžianų giedojimo šventė.

Atvažiavus į bhakti jogų šventę, oranžinius drabužius dėvintis britų kilmės vaišnavų vienuolis Dhirasanta Dasa Gosvami (Goswami) karts nuo karto į mane pažiūrėdavo, o kai pradėjome šokti, Svamis tarsi žiūrėdamas į mane sakė „šiandien mes giedojome „arunodaya kirtan (kolektyvinis giedojimas) ir tu žinai ką toliau su tuo daryti!“ ir po truputį man darėsi aišku.

Išėjęs į lauką pradėjau klausinėti vyresniųjų ką reiškia šis žodis. Sužinojau, kad tikslus pavadinimo vertimas yra laikas prieš pat saulėtekį, esantis moteriškos formos – „brėkšta aušra“, o vyriškos formos – saulėtekis.

Žodis Aruna reiškia „saulės dievo“ vadeliotoją. Aruna vardas minimas didžiuosiuose indų epuose Mahabharatoje ir Ramajanoje.

Taip ir gimė mintis save įdėti į dainą, nes tuo pačiu Arūnas yra vienas iš saulės dievo vardų hinduizme.

Pamaniau, kad tai buvo kaip ženklas, kad kažkas davė užsakymą kurti, kas nesuprantu, bet turiu tai įgyvendinti.

Mano nuojauta buvo gera, „sukursiu kažką gražaus“ sau pasakiau ir štai po kelių mėnesių gimė „Mūsų Saulė“.

Mantas Baubkus: – Esu daug sukūręs dainų apie gamtą. Daina apie Saulę, anksčiau ar vėliau vis tiek turėjo atsirasti.

Šį kartą Arūno dėka. Kaip minėjo Arūnas – daina susijusi ir su jo vardu, tai pasakyčiau, kad tai ir yra apie gyvybę, apie tai ką patys žmonės gali spinduliuoti.

Taipogi Saulė mums dovanoja daug malonių, jei tik mokam jas priimti. Tai – viltis, kūrybingumas, įkvėpimas, džiaugsmas.

– Kodėl „Mūsų Saulė“?

Arūnas Šuopys: – Ko gero dainos pavadinimo klausimas buvo didesnis nei pačių dainos žodžių.

Ko mes tik neprigalvojom kurdami pavadinimą: „saulėvaizdis“, „saulėjauta“, „sauliuma“, netgi „saulėsiela“ (juokiasi).

Iš pradžių galvojom apie paprastą pavadinimą – „saulėtekis“, tačiau kuomet išsirinkom viršelį, jame pamatėme, kad stebime saulėlydį.

Pamaniau, kad žmonės susipainios ir kels bereikalingus klausimus, todėl pavadinimą teko keisti.

Aranžuotojas Aleksandr Lipnevič, tyčia ar netyčia, bet visada siunčiant naują patobulintą įrašą kažkodėl pavadindavo dainą „Saulėtikis“.

Tikėjimas saule gal ir gražus dalykas, tačiau nusprendėme apsiriboti paprastu „Mūsų Saulė“ pavadinimu.

– Ar jūs esate gamtos garbintojai?

Arūnas Šuopys: – Ne visai taip. Seniau viskas ką žmogų supo, buvo gamta, ar tai reiškia, kad žmonės gamtos garbintojai?

Ne pati gamta yra tokia svarbi, nes gamta ir pasaulis yra tapatu, o gamtoje esanti šventybė, kažkokie šventesni tam tikri dalykai: tam tikra giraitė, medžiai, kalnai, akmenys, upės, tam tikros vietos gali būti traktuojamos kaip šventos ir ten gali būti atliekamos šventos apeigos ir pan., bet gamta nesibaigia su tom vietom, ji toliau egzistuoja.

Vadinasi gamta yra nepagarbinama, nebent joje esantys tam tikri reiškiniai.

Mantas Baubkus: – Gamtos garbintojas nesu, nors iš dainų gali pasirodyti ir kitaip. Kiekvienas pagal savo supratimą ir supranta apie ką yra dainos.

Kartais ir labai paprastai atrodantis tekstas, gali būti labai gilus, tik reikia mokėti jį iššifruoti.

Dainose gamta yra ne garbinama, bet ji yra gerbiama. Kaip esame įpratę gerbti savo tėvus, kad ir kokie jie būtų, taip ir gerbiame gamtą, nepaisant visų kataklizmų ar ne tokių orų kokių tikimės.

– Kodėl animacija, o ne vaizdo klipo filmavimas?

Arūnas Šuopys: – Rasti kas nufilmuotų vaizdo klipą galbūt ir nebūtų sunku, tačiau tai reikštų, kad dainą „marinuoti“ tektų dar mažiausiai pusę metų, o tam aš nebuvau pasiruošęs.

Laukti tiek laiko man atrodė beprasmiška. Jei daina iš tiesų bus verta to, galbūt atsiras ir vaizdo klipas ar „live“ klipas kitokiu formatu.

Juk kūrybinių sprendimų vartai visada atverti, tik reikia sumanymų ir įkvėpimo.

Mantas Baubkus: – Jau seniai knibždėjo sumanymas kurti animacinį filmą. Ši daina pasirodė labai tinkama tokiam formatui.

Svarstėm visokius variantus ir kai Arūnas pasiūlė kurti animaciją, man iškart tai „suskambėjo“ ir nebuvo jokių abejonių, kad tai ir bandysime įgyvendinti.

– Kaip klostėsi animacijos kūrimas?

Arūnas Šuopys: – Viktoras Zostautas, kuris dirbo su animacijos turiniu lengvai perkando sumanymą kaip dainą įvilkti į animacijos rūbus.

Mums pasisekė, kad susipažinome su ypač kūrybingu žmogumi. Jis uždėjo tokius epitetus animacijos scenoms kaip – „plaukiojančios salos, puoštos gyvybinga flora, slenka per dangų, nešdamos svajonių kvapą ir begalines galimybes“, arba „rojaus paukščiai renkasi dangaus voljere.

Jų plunksnose atsispindi aurora borealis spalvos, kai jie dainuoja darnią gyvenimo dainą“. Man atrodo tai genialu.

Tiesa, iš pradžių animaciją įsivaizdavau šiek tiek kitokią, nes norėjau vienoje atkarpoje, kad būtų vaizduojami žmonės, kurie ploja rankomis ir žiūri į Saulę, pagerbia ją.

Ta vieta yra kulminacinė. Toje vietoje ir girdisi plojimai. Nors ši versija ne ką prastesnė, tačiau kitą kartą kursime siužetinę „animacinio filmo“ animaciją, kuri tiesiogiai atlieps žodžius. Tai bus įdomi patirtis padaryti skirtingus variantus.

Mantas Baubkus: – Viskas klostėsi sklandžiai. Viktoras suprato mūsų dainą, jos nuotaiką, ir gan greit kibo į darbus.  

– Kūrinyje girdime moteriškų balsų. Papasakoite apie tai.

Arūnas Šuopys: – Dirbant studijoje su aranžuotoju Aleksandr Lipnevič svarstėme kaip galime labiau „papuošti“ tam tikras dainos vietas ir gimė sumanymas pakviesti du sopranus – Simoną Skrabienę ir Skaistę Gorobecaitę.

Jas pažįstu keletą metų, todėl naršyti skelbimuose ir veltis į sunkias paieškas neteko. Jos gana lengvai sutiko dalyvauti šiame projekte.

Su savo užduotimis moterys susitvarkė puikiai, todėl džiaugiuosi, kad jos sutiko „papuošti saulę“.

Mantas Baubkus: – Pajutome, kad moteriški vokalai pagražintų dainos skambesį. O sumanymas su dvejais pritariamaisiais balsais, man buvo naujovė.

Labai norėjau tai išbandyti praktiškai. Šioje dainoje girdimi net keturi balsai – du vyriški ir du moteriški. Manau tai ir suteikė dainai harmonijos pojūčio.

– Kas jums yra kūryba? Kokie tolimesni planai?

Arūnas Šuopys: – Aš su Mantu nesame tik scenos bičiuliai, gyvenime esame geri draugai. Manau, kad mes kaip bendrapakeleiviai abu susitikome kažkur pusiaukelėje.

Aš norėjau kurti ir dainuoti, jis jau turėjo patirties ir štai mes jau ne pirmą dainą kuriame drauge.

Būtent per Mantą aš atradau įkvėpimo šaltinį, tai kas teikia man polėkį kurti. Pirmoji sukurta daina buvo būtent su Mantu, kuri vadinasi „Su vėjeliu“.

Dabar kai įsivažiavau, negaliu leisti tam polėkiui išsivadėti, turiu paversti tai motyvu, motyvu augti, pažinti, suprasti ir tobulėti, kad mano kūrybinė galia stebintų ir džiugintų ne tik kitus, bet ir mane patį.

Jau yra tekstinės užuomazgos sukurti dainą „Saulės vaikas“. Tai kaip ir teminė tąsa, bet tuo pačiu daina bus kiek kitokia, nes dar nėra aišku kas ją aranžuos.

Mantas Baubkus: – Jei kalbėti apie bendrą kūrybą, tai manau, jei sėkmingai įrašėme tris dainas, tai turi būti ir ketvirta. Palūkėkim ir pamatysim 😊

„Mūsų Saulė“ – https://www.youtube.com/watch?v=jmfx6VAmGxU