M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą (17)

proza.ru nuotr.

proza.ru nuotr.

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

XX a. atnešė pasauliui neįsivaizduojamas kančias ir šimtų milijonų žmonių, nužudytų vardan išsigimusių totalitarinių ideologijų mirtį. Nacizmo, fašizmo ir komunizmo mirtini padariniai mūsų kartai akivaizdūs. Akivaizdu ir tai, kas atsakingas už šiuos nusikaltimus bei kokia sąjunga pradėjo Antrąjį pasaulinį karą – didžiausias žmonijos istorijoje žudynes.

Deja, kuo daugiau laiko praeina nuo tų tragiškų įvykių, tuo mažiau apie juos žino mūsų vaikai ir vaikaičiai. Todėl taip svarbu, kad mes ir toliau garsiai sakytume tiesą apie Antrąjį pasaulinį karą, apie jos sukėlėjus bei aukas ir priešintumėmės bet kokiems bandymams klastoti istoriją.

Šios blogybės atminimas ypač svarbus Lenkijai – pirmajai karo aukai. Mūsų šalis anksčiausiai patyrė hitlerinės Vokietijos ir sovietų Rusijos ginkluotą agresiją. Būtent Lenkija buvo pirmoji valstybė, kovojusi ir gynusi laisvą Europą. Pasipriešinimas šioms blogio galioms – tai ne tik lenkų didvyriškumo atminimas – tai kažkas daug svarbesnio. Šis pasipriešinimas – tai visos šiandien laisvos ir demokratinės Europos, stojusios į kovą su dviem totalitarizmais, palikimas. Šiandien, kada kai kurios asmenybės dėl savo politinių tikslų nori paniekinti anų įvykių atmintį, Lenkija privalo apginti tiesą. Ne vardan savo intereso, o vardan to, kas šiandien yra Europa.

1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas nebuvo „nepuolimo sutartimi“. Tai buvo politinis ir karinis aljansas, dalinantis Europą į dvi įtakos zonas: trijų Lenkijos upių – Narevo, Vyslos bei Sano – linijoje, po mėnesio perkeltoje prie Bugo linijos rugsėjo 28-ąją pasirašytos „Vokietijos ir SSRS sienų ir draugystės sutarties“ pagrindu.

Tai buvo neįsivaizduojamų nusikaltimų, per kitus kelerius metus turėjusių įvykti abiejose šios linijos pusėse, prologas. Hitlerio ir Stalino susitarimas buvo žaibiškai įgyvendintas: 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją hitlerinė Vokietija užpuolė Lenkiją iš Vakarų, Pietų ir Šiaurės, o rugsėjo 17-ąją SSRS padarė tą patį, puldama iš Rytų.

Rugsėjo 22-ąją Breste prie Bugo vyko didžiulis paradas – hitlerinės Vokietijos ir sovietų Rusijos bendros pergalės prieš nepriklausomą Lenkiją šventimas. Tokių paradų neorganizuoja nepuolimo sutarčių šalys – tai daro sąjungininkai ir bičiuliai. Taip buvo su Hitleriu ir Stalinu – jie ilgai buvo ne tik sąjungininkai, bet tiesiog bičiuliai. Ši draugystė žydėjo iki tokio laipsnio, kad kai dar prieš karo pradžią 150 vokiečių komunistų iš Trečiojo Reicho pabėgo į SSRS, 1939-ųjų lapkritį Stalinas „padovanojo“ juos Hitleriui, iš tikrųjų akivaizdžiai pasmerkdamas juos mirčiai.

SSRS ir Trečiasis Reichas visą laiką glaudžiai bendradarbiavo. 1939-ųjų lapkričio 27 d. per konferenciją Breste abiejų šalių saugumo tarnybų atstovai aptarinėjo bendradarbiavimo metodus ir principus, kovojant okupuotose teritorijose su lenkų nepriklausomybės jėgomis. Kitos NKVD ir SS pareigūnų konferencijos jų bendradarbiavimo klausimais vyko Zakopanėje ir Krokuvoje (1940-ųjų kovą). Tai nebuvo pokalbiai apie nepuolimą, o apie žmonių, Lenkijos Respublikos piliečių, likvidavimą (skaityk: žudymą) bei apie bendrus sąjungininkų veiksmus siekiant visiškai sunaikinti Lenkiją.

Be Stalino dalyvavimo Lenkijos padalijime bei Stalino Hitleriui teikiamų gamtos išteklių vokiečių nusikaltimų mašina nepavergtų Europos. Paskutiniai traukiniai su kroviniais iš SSRS važiavo į Vokietiją 1941-ųjų birželio 21-ąją, t.y. dieną prieš hitlerinės Vokietijos ataką prieš ligtolinį sąjungininką.

Stalino dėka Hitleris galėjo nebaudžiamai užkariauti vis naujas šalis, uždarinėti viso kontinento žydus į getus ir rengti vieną didžiausių žmonijos istorijoje nusikaltimą – Holokaustą. Stalinas vykdė nusikalstamus veiksmus Rytuose, pavergdamas sau vieną šalį po kitos bei plėsdamas lagerių struktūrą, kurią rusas Aleksandras Solženicynas pavadino „Gulago archipelagu“. Šiuose lageriuose milijonai žmonių, komunistinės valdžios priešininkų, buvo žudomi vergiška, žudikiška katorga.

Komunizmo nusikaltimai prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą – nuo milijonų rusų bado mirties antrojo dešimtmečio pradžioje, nuo Holodomoro, per kurį mirė milijonai Ukrainos ir Kazachstano gyventojų, per „Didįjį valymą“, kurio metu buvo nužudyta apie 700 tūkst. politinių priešininkų ir šiaip SSRS piliečių, daugiausia rusų, taip pat per vadinamąją NKVD „Operaciją prieš lenkus“, kurios metu pirmiausia buvo šaudomi lenkų kilmės SSRS piliečiai. Mirčiai buvo pasmerkti vaikai, moterys, vyrai. NKVD duomenimis, vien tik per minėtą „operaciją“ buvo sušaudyta daugiau nei 111 tūkst. žmonių, jie buvo sąmoningai nužudyti sovietų komunistų.

Anuomet būti lenku Sovietų Sąjungoje reiškė mirties nuosprendį arba daugiametę tremtį. Šios politikos tęsinys – tai nusikaltimai, vykdyti jau po sovietų atakos prieš Lenkiją (1939-ųjų rugsėjo 17-ąją): tai ir daugiau nei 22 tūkst. lenkų karininkų ir elito atstovų nužudymas Katynėje, Charkove, Tverėje, Kijeve ir Minske, taip pat NKVD kankinimų kamerose ir lageriuose tolimiausiuose sovietų imperijos užkampiuose.

Didžiausiomis komunizmo aukomis tapo Rusijos piliečiai. Vien Sovietų Sąjungoje buvo nužudyta nuo 20 iki 30 mln. žmonių. Mirtis ir lageriai laukė net tų, kuriais civilizuotos valstybės rūpinasi, t.y. iš karo grįžtančių belaisvių. SSRS sutikdavo juos ne kaip karo didvyrius, o kaip išdavikus. Tai buvo sovietų Rusijos „dėkingumas“ Raudonosios Armijos kariams-belaisviams – mirtis, lageriai, koncentracijos stovyklos.

Už visus šiuos nusikaltimus atsakingi yra komunistų lyderiai su Josifu Stalinu priešakyje. Bandymai reabilituoti šį asmenį, praėjus 80 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios, kurie yra dabartinio Rusijos prezidento politinis tikslas, turi kelti kiekvieno žmogaus, turinčio bent žinių pagrindus apie XX a. istoriją, pasipriešinimą.

Prezidentas Putinas ne kartą melavo apie Lenkiją. Jis visuomet taip elgdavosi visiškai sąmoningai. Paprastai taip nutinka, kai Rusijos valdžia jaučia tarptautinį spaudimą, susijusį su jos veiksmais. Spaudimą ne ant istorinės, o šiuolaikinės geopolitinės scenos.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija patyrė keletą reikšmingų pralaimėjimų: nesėkme baigėsi mėginimai visiškai perimti Baltarusijos kontrolę, Europos Sąjunga nutarė pratęsti sankcijas Rusijai dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, o susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu ne tik nepanaikino šių sankcijų, o negana to, šį kartą amerikiečiai jas dar sugriežtino, gerokai apsunkindami „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą.

Dėl masinio dopingo vartojimo Rusijos sportininkams uždrausta ketverius metus dalyvauti tarptautinėse varžybose.

Mano nuomone, prezidento Putino žodžiai yra bandymas pridengti šias problemas. Rusijos vadovas puikiai suvokia, kad jo kaltinimai neturi nieko bendra su tikrove ir kad Lenkijoje nėra paminklų Hitleriui ir Stalinui. Tokių paminklų mūsų krašte buvo tik tuomet, kai juos statydavo agresoriai ir nusikaltėliai – Hitlerio Trečiasis Reichas ir sovietinė Rusija.

Rusų tauta – didžiausia Stalino, vieno žiauriausių nusikaltėlių pasaulio istorijoje, auka – nusipelnė tiesos. Esu šventai įsitikinęs, kad rusų tauta – tai laisvų žmonių tauta ir kad ji atmeta stalinizmą net tada, kai prezidento Putino valdžia stengiasi jį išteisinti.

Nėra ir nebus pritarimo siekiui budelius pavaizduoti aukomis, o žiaurių nusikaltimų vykdytojus – nekaltais žmonėmis ir užpultomis valstybėmis. Vardan aukų atminties bei vardan bendros ateities privalome rūpintis tiesa.

Kategorijos: Akiračiai, Istorija, Kultūra, Nuomonių ratas | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

17 komentarų

  1. Algimantas:

    Gal geriau Mazoveckis prisimintų kaip lenkai 1920 m. užgrobė dalį Lietuvos ir paaiškintų kada ją grąžins Lietuvai.

  2. Tvankstas:

    Labai geras M. Mazovieckio sumanymas – pagaliau išaiškės, kad Lenkija 1939.08.31 su 1,7 mln. karių ruošėsi pulti Vokietiją ir atsiimti ‘amžinas lenkų žemes’ iki Labos / Elbės su Berlynu ir Rytprūsius, bet Vokietija smogė priešpriešinį smūgį su 0,5 mln. karių.
    Lenkija turėjo garantus sutartyse su D.Britanija ir Prancūzija.
    Laukiu nesulaukiu tos dienos – tiesos apgynimo.

  3. Romas:

    Puikus, informatyvus straipsnis. Kad taip jį, bent kas dešimtas rusas, perskaitytų…
    Kilni ir Lenkijos misija šią TIESĄ viešinti.
    O jeigu Lenkijai dar užtektų kilnumo pripažinti 1920 metais Lietuvai padarytą skriaudą, tai ji (savo pavyzdžiu) padėtų Putinui žengti pripažinimo žingsnį…

    • Baik romuk:

      Ieškoti durnių. Jei nežinai kaip buvo, paskaityk istorinius faktus. Lenkija nuo pat 33 metų broliavosi su hitleriu. Ruošėsi kartu pulti tarybų sajungą. Kartu dalinosi Čekoslovakiją. O kur dar ultimatumas Lietuvai? Tik jų (šudlenkių) bėda, kad niekas i juos rimtai nežiūrėjo. Paėmė ir ištaškė per porą savačių.

      • Stebėtojas:

        Tamsta esi teisus! Lenkai nebuvo balti ir pūkuoti, bet karą visdėlto pradėjo Adolfas Aloyzovičius, nes gavo savo žvalgybos duomenis, kad Josifas Visarionovičius ruošiasi pulti Vokietiją (SSSR ruošėsi ne gynybiniam, o puolamajam karui) ir užkariauti visą Europą. Taigi pagal principą, kad geriausia gynyba yra puolimas, Adolfas Aloyzovičius su savo bičiuliu Josifui Visarionovičiumi sudorojo Lenkiją ir nieko nelaukdamas užpuolė SSSR.

  4. Algimantas:

    Gerb. ponai visi gerai rašot ne viską žinodami. Man aštuonesdešimt šeši, aš prisimenu tuos laikus ir vyresniųjų pergyvenimus. Įdomumo dėlei siūlau paskaityti straipsnį Google rusų kalba- “Как Польша напала на Германию в 39 – м ” ( Kaip Lenkija užpuolė Vokietiją 39 -ais.)

    • Tvankstas:

      Dėkingas Jums, Algimantai, už nuorodą.
      Dalis faktų man buvo žinomi, dalį sužinojau Jūsų dėka.
      Tiek I, tiek II pasauliniai karai buvo suplanuoti dar 19 amžiaus pabaigoje.
      A. Hitleris buvo atvesdintas į valdžią kaip Kominterno agentas (trečiu bandymu – 1919 m. kaip eilinis raudongvardietis Bavarijos SSR, 1923 m. kaip Kominterno instruktuojamas sukilimo vadovas Bavarijoje ir pagaliau 1933 m. su Stalino pagalba – įsakyta balsuoti komunistams už jį – jau kaip Vokietijos kancleris).
      Studebaker surinkimo gamyklos Irake ir Irane buvo planuojamos dar 1938 m. tarp D. Britanijos vyriausybės ir General Motors su Studebaker.
      Tam jau 1938 m. planuotos surinkimo gamyklos, GM ruošė darbuotojus Indijoje.
      A. Hitleriui buvo įsakyta pulti SSSR 1941.06.22, o Stalinui Vokietiją – 1941.07.06.
      Abu tebuvo klapčiukai Pasaulio Architekto galybėje.

    • stasys:

      Algimantai .. vartote ruskiu propagandinius kliedesius . Atmintis atmintimi ..bet ji nepakeis kritinio mastymo Jums .

  5. Žemyna:

    Dar nespėjau perskaityti, tik ką gavau:

    – topwar.ru/9693-evrei-i-sozdanie-tretego-reyha.html
    Кроме того, надо отметить тот факт, что высшее руководство Третьего рейха само во многом состояло из евреев или людей, имеющих еврейские корни. Эти факты изложены в работе Дитриха Брондера «До прихода Гитлера», основанной на 288 источниках (он был генеральным секретарем объединения нерелигиозных общин Германии), Хенека Карделя «Адольф Гитлер – основатель Израиля» (во время войны был подполковником и кавалером рыцарского Железного креста). Немало фактов о евреях в Третьем рейхе можно найти в работах Вилли Фришауэра «Гиммлер», Уильяма Стивенсона «Братство Бормана», Джона Донована «Эйхман», Чарльза Уайтинга «Канарис» и т. д. Еврейские корни имел сам Адольф Гитлер, такие знаменитые нацисты, как Гейдрих (по отцу Зюсс), Франк, Розенберг. Евреем был один из авторов плана «Об окончательном решении еврейского вопроса» Эйхман. Уничтожением поляков и евреев на польской территории руководил еврей Ханс Михаэль Франк, он был генерал-губернатором Польши в 1939—1945 годы. Один из самых знаменитых авантюристов 20 столетия Игнац Требич-Линкольн, ярый сторонник Гитлера и его идей, родился в семье венгерских евреев.
    Евреем был главный редактор антисемитской и антикоммунистической газеты «Штурмовик», идеолог расизма и ярый антисемит Юлиус Штрейхер (Абрам Гольдберг). Его казнили в 1946 году по приговору Нюрнбергского трибунала за антисемитизм и призывы к геноциду. Семитские корни имел министр пропаганды Рейха Иосиф Геббельс и его жена Магда Беренд-Фридлендер. Семитское происхождение было у Рудольфа Гесса, министра труда Роберт Лея. Есть мнение, что шеф Абвера Канарис происходил из греческих евреев.
    До войны в Германии жило до полумиллиона евреев, до 300 тыс. из них свободно уехало. Частично пострадали невыехавшие, но самый большой урон понесли евреи Польши и СССР, они были значительно ассимилированы и их «пустили под нож», как утративших еврейское самосознание. Многие евреи воевали в составе вермахта, так, только в советский плен попало около 10 тыс. человек.
    Лично благодаря Гитлеру появилась категория из более 150 «почетных арийцев», в которую вошли в основном крупные еврейские промышленники. Они выполняли личные поручения вождя по спонсорской поддержке тех или иных политических мероприятий. Нацисты делили евреев на богатых и всех остальных, для богачей были льготы.
    Таким образом, мы видим, что усилиями западных СМИ, официальных историков, политиков из истории Второй мировой войны и её предыстории было вырезано немало интересных страниц. Евреи финансировали создание Третьего рейха, лично Гитлера, были в руководстве Германии, участвовали в «решении» еврейского вопроса, уничтожении своих соплеменников, воевали в составе немецких вооруженных сил. А после крушения Рейха на немецкий народ взвалили всю вину за геноцид еврейского народа и заставили платить контрибуцию. До сих пор Германия и немцы считаются главными виновниками разжигания Второй мировой войны, хотя организаторы этой бойни так и остались ненаказанными.
    СССР и его политическое руководство любят обвинять в антисемитизме, но Сайко в книге «Перепутья на пути в Израиль» и Вейншток в работе «Сионизм против Израиля» приводят весьма интересные данные. Из евреев, которые подвергались преследованию со стороны нацистов и нашедших спасение за рубежом в период с 1935 по 1943 годы, 75% нашли убежище в тоталитарном Советском Союзе. Англия приютила около 2% (67 тыс. человек), Соединенные Штаты – менее 7% (примерно 182 тыс. человек), в Палестину уехало 8,5% беженцев.

  6. Romas:

    Galutinė išvada – antrąjį pasaulinį karą sukėlė žydai. O Rusija ir Vokietija čia nieko dėtos. Jos tik didesnių jėgų (manipuliavimo) aukos…
    Štai prie ko gali nuvesti noras kitus nustebinti ir pritrenkti sensacinga informacija.

    • Tvankstas:

      Lenkija važiuoja kvailio pavara prieš Vokietiją, Vokietija labai stropiai saugo archyvus, užteks dokumentų.
      Rusija taip pat turės ką atsakyti.
      Štai tada ir paaiškės, kad jos trys ir visos kitos šalys tebuvo žaislas Pasaulio Architekto rankose, be abejo, įskaitant ir JAV.

  7. Romas:

    Tai gal jau laikas tą Architektą įvardinti? Ar tai anunakai?

  8. stasys:

    Įsivaizduokite ka ta proga pasakytu koks Rusijos tikrasis istorikas ? Išvada po to galėčiau daryti tik viena kad tame kare buvo vienos aukos o kaltu kaip ir nerasta . Dėka čia sėdinčios publikos jau ir žydai gavo savo kaltės porcija . Ar visiška tiesa atpasakojo M. Mazovieckis ? be abejo tik savo . Klausimas ka ta proga pasakys Lietuva ir kokios jos pretenzijos jos kaimynams . ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: