Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A.Čekuolis. Lenkija bijo teritorinių pretenzijų

www.alkas.lt
2011 05 13 17:55
4

Algimantas Čekuolis, www.slaptai.lt

A.Čekuolis
A.Čekuolis

Šiandien nei Vilniuje, nei Varšuvoje vis dar nerimsta aistros dėl pašlijusių Lietuvos – Lenkijos tarpusavio santykių. Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis nesiliauja Lietuvai kelti iš piršto laužtų reikalavimų bei toliau svaidosi nepagrįstais kaltinimais.

Portalas Slaptai.lt siūlo prisiminti prieš keletą metų per LRT skelbtą žinomo rašytojo, žurnalisto, politikos apžvalgininko Algimanto Čekuolio pasakojimą apie sudėtingus lenkų santykius su vokiečiais. Pasirodo, Vokietijoje buvo kilęs judėjimas, kurio nariai vokiečiai siekia atgauti Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijoje prarastą nekilnojamąjį turtą. Kai kas Vokietijoje užsimena ir apie teritorines pretenzijas. Kuo tai gali būti naudinga arba nenaudinga Lietuvai, tegul skaitytojai sprendžia patys.

XXX

Lenkijoje kilo nuogastavimų ir net baimės banga. Įstojus Lenkijai į Europos Sąjungą, Vokietijoje sustiprėjo vokiečių, išstumtųjų, arba kaip jie sako – ištremtų iš vakarinių Lenkijos žemių, Silezijos, Prūsijos ir Pomorės, – reikalavimai atkurti buvusią nuosavybę. Tokie vokiečiai tvirtina, esą jų ištrėmimas buvo nelegalus, be jokio teismo ar tyrimo. Vokiečiai įsitikinę, kad naujojoje Europoje, kur visos tautos ir visi piliečiai lygūs, o žmogaus teisės gerbiamos pirmiausiai, neteisybė privalo būti ištaisyta pagal Europos nuostatas ir principus. Vokiečiai teigia, kad tremtis buvo žiauri. Ketvirtą valandą ryto ginkluoti lenkų kareiviai įsiverždavo į jų namus, liepdavo per 20 minučių susikrauti į karučius ar vežimus būtiniausius rakandus, palydėdavo iki sienos ir palikdavo likimo valiai. Po to namai, butai, dažniausiai su baldais, įmonės, žemė buvo perduodami lenkams, atsikėlusiems iš Lietuvos, iš vakarinių Baltarusijos ar Ukrainos terirorijų.

Vokietijoje susikūrė sandrauga „Preussische Treuhand“ (”Prūsų įgaliotiniai”). Darbo jie imasi metodiškai. Kadangi bus kreipiamasi į teismus, reikės daug pinigų. Todėl Sandrauga išleido savo akcijas. Viena kainuoja 50 eurų. Jas perka patys nukentėjusieji. Kasoje – jau keli šimtai tūkstančių eurų. Išvarytieji neslepia savo tikrųjų planų. Jų strategija – sumani. Jie rengia dokumentaciją, ir kurį nors aiškesnį ieškinį pateiks Lenkijos teismui. Jeigu teismas bylą išspręs tremtinio naudai, tai bus precedentas, juridinis faktas. Tada Lenkijos teismams bus pateikta ir daugiau panašių bylų. O jeigu Lenkijos teismas ieškinį išspręs vokiečio nenaudai, tada bus galima kreiptis į Strasbūrą. Atvejų, kurie teisme galėtų atrodyti įspūdingai, lenkų ir vokiečių spaudoje suradau nemažai.

Klausas Glowna – tai vokietis, nepaisant slaviškai skambančios pavardės. Jis dažnai atvažiuoja į Lenkijos miestelį Lęknica (anksčiau vadinosi Lugknitz). Ir vos gali suvaldyti savo siutą. Jam 71-eri. Stovi skersgatvyje prieš dviaukštį mūrinį namą ir šniokščia iš pykčio. Namas apleistas, kiemas apaugęs žole. Namo gyventojai pastebėjo poną K.Glowną, sujudėjo lango užuolaidos. „Gal ponas Glowna norėtų užeiti į vidų?“ – klausia žurnalistas. „Ne, tai iš tikro blogi žmonės. Kai aš kartą norėjau pasisveikinti, jie išėjo su lazdomis“ – toks K.Glownos paaiškinimas.

K.Glowna norėtų atgauti šį namą, iš kurio buvo išvytas, kai jam tebuvo 13 metų. K.Glowna – „Prūsų įgaliotinių“ bendrijos narys. Jis tvirtina esąs karo auka. Sako: atsisakau revanšo ir keršto, bet negaliu atsisakyti to, kas priklauso man. Jis tikisi, kad Europos teisėtvarka jam padės susigrąžinti nuosavybę.

Kitas atvejis. Dvaras ir 60-ties hektarų parkas Mierzęcine, kuris vokiečių laikais vadinosi Merenthin, priklausė Waldowų šeimai. Lenkijos valdžia po karo ten įsteigė našlaičių prieglaudą, paskui ten įkūrė valstybinio ūkio centrą. Viskas griuvo, parkas pavirto neįžengiamais brūzgynais. Prieš šešerius metus dvarą iš varžytinių nupirko lenkų firma, gaminanti dažus automobiliams. Sumokėjo tiek, kiek kainuotų vidutinės klasės automobilis. Pilaitę pavertė viešbučiu, mokymo centru ir savo darbuotojų poilsio namais. Norėdami kuo tiksliau atstatyti anglų gotikos stiliaus pilį, pradėjo ieškoti buvusių jos savininkų. Šlezvike-Holšteine surado Aleksandrą von Waldową, pensininką, architektūros profesorių. Iš pradžių santykiai buvo lediniai. Senasis Waldowas neslėpė, jog laiko save teisėtu Mierzęcino savininku. Nepaisant šios aplinkybės paskolino senas nuotraukas ir planus. Rūmai atstatyti kruopščiai ir tiksliai. Po kiek laiko abi pusės net susibičiuliavo. Vieni kitus vadino vardais. 2002-aisiais į atidarymą buvo pakviesta 120 svečių – valdžia, kunigai, atvyko Lenkijos ambasadorius Berlyne, atvažiavo aštuoni Waldowų šeimos nariai. Iškilmės buvo didelės ir gražios. Visi suprato, kad tai – Lenkijos ir Vokietijos susitaikymo simbolis.

Tačiau idilija truko trumpai. Paaiškėjo, jog Aleksandras von Waldowas porą dienų prieš iškilmes perskaitė Austrijoje pranešimą, kuriame ne tik reikalavo savo nuosavybės, bet net pasiūlė planą, pagal kurį iš Lenkijos turi būti atimta dalis jos vakarinių žemių. Apie savo buvusią pilį pareiškė taip: dabartiniai jos savininkai iš nusikaltėliškos Lenkijos valstybės nupirko vogtą prekę, o vogta prekė privalo būti grąžinta.

Reikia pripažinti vieną dalyką. Visi kiti Waldowų šeimos nariai pasipiktino Aleksandro elgesiu, atsiprašė lenkų. Waldowai gyvena Vakarų Vokietijoje, o jos valdžia visą pokario metą labai rūpestingai auklėjo ten apsigyvenusius tremtinius – jokių revanšistinių idėjų, jokio sienų perstumdymo.

Tačiau istorija žino ir gerų sutarimo pavyzdžių. Chojnos (Koenigsberg in der Neumark) miestelyje gyvenę vokiečiai nuolat aplanko savo gimtinę, renka pinigus Marijonų bažnyčios atstatymui, jau uždėjo stogą ant bokšto, pašventino vargonus. O lenkai kasmet savo mieste organizuoja “Koenigsbergo dieną”. Šventė praeina labai spalvingai. Vokiečiai elgiasi atsargiai. Visada klausia lenkų – ar jų neerzina tai, kad jie sako Koenigsberg, o ne Chojna. Niekas iš vokiečių net neužsiminė, kad norėtų atgauti nuosavybę. Atvažiuoja tik nostalgijos vedini.

Vakarų Vokietijoje apsigyvenę vokiečiai nekelia teritorinių pretenzijų, nepretenduoja į prarastą turtą dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Jie taip buvo auklėjami. Be to, Vakarų Vokietijos valdžia jiems išmokėjo kompensacijas, padėjo įsikurti. Vadinamojoje Demokratinėje Vokietijoje buvo kitaip. Ten “ištremtųjų” tema buvo uždrausta, juos vadino “persikėlėliais”. Jie negavo nieko. Būtent tose žemėse ir kilo nemalonus bruzdesys – raginimai atgauti prarastą nuosavybę.

Privalu pripažinti, kad visoje Vokietijoje pastaraisiais metais vyksta šioks toks istorijos permąstymas. Ne tiek dėl tremtinių. “Die Zeit” juos pavadino “amžinai vakarykščiais”. Permąstymo esmė – vokiečių tauta irgi buvo karo auka. Viskas prasidėjo nuo įžymaus rašytojo Giunterio Grasso knygos, kurioje aprašoma, kaip sovietai torpedavo keleivinį laivą su vokiečių pabėgėliais – vaikais, moterimis, seneliais. Po to Vokietijoje panašiomis temomis buvo sukurta ir daugiau knygų bei dokumentinių filmų.

Lenkams dabar neramu. Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad visi tremtinių susivienijimai – tai tik privatus dalykas, neturintis nieko bendro su valdžios planais. Vokietija pasirašė su Lenkija sutartį, kuria pripažino dabartines sienas ir atsisakė bet kokių teritorinių pretenzijų. Tačiau Vokietijos valdžia taip pat atsisako ką nors kalbėti apie privačias žmonių pretenzijas Lenkijai. Suprantama, kodėl atsisako. Rūpi rinkėjų balsai. Be to, jeigu Berlynas susitars su Varšuva, tremtiniams neliks juridinio pagrindo kreiptis į Lenkijos teismus. Tada bus sudarytos visos sąlygos kreiptis į Vokietijos teismus. Tokiu atveju neišvengiama didžiulė finansinių kompensacijų banga.

Bet ir patys lenkai elgėsi itin nerūpestingai. Daugelis lenkų, gyvenančių buvusiuose vokiečių namuose ar dirbančių jų žemę, savo valstybei mokėjo tik nuomą ir nesirūpino įsigyti nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Tą padarius net ir pagal vokiečių įstatymus senųjų savininkų pretenzijos būtų bergždžios. Kai kur tai dabar daroma. Šcecino miesto taryba pasiūlė gyventojams, nuomojantiems žemę ar senus namus, kuo greičiau juos privatizuoti, mokant tik 10 proc. jų rinkos kainos. O tiems, kurie sumokės iš karto, nuleido dar penkis procentus. Varšuvos meras sušaukė specialią komisiją karo nuostoliams apskaičiuoti. Išėjo 31,5 milijaro JAV dolerių. Varšuva tokią sumą paklos ant stalo Berlynui, jeigu vokiečiai iš tikrųjų pradės teismuose ieškoti teisių į savo prarastą turtą. Varšuva Antrojo pasaulinio karo metais buvo beveik visiškai sugriauta. Pusė jos gyventojų žuvo. Panašius skaičiavimus dabar skubiai atlieka Poznanė ir kiti Lenkijos miestai. Manau, mes privalome įdėmiai stebėti šį lenkų ir vokiečių ginčą.

Slaptai.lt

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. suomis says:
    10 m. ago

    Na štai ir sprendimas, kuris labai grąžiai išsprestų 1920m. okupacijos žalos kompensavimo klausimą. Tuo pačiu ir Klaipedos okupacijos, nuostolių padengimą Lietuvai. Man tik kilo idėja, kad mūsų “lenkų” bruzdesys, gali būti įnspiruotas vokiečių. Ir, tokie tomaševskininkai, žaidžia svetimą žaidimą.

    Atsakyti
  2. Ramunė says:
    10 m. ago

    Vokiečiai reiškia pretenzijas į savo turtą Lenkijoje, o tų “vokiečių” pavardės Glauna ir Valdovas… Įdomu, kas tada turėtų reikšti pretenzijas ne tik dėl žemių ir turtų, bet ir dėl nutautintų žmonių…

    Atsakyti
  3. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    Arvydas Damijonaitis
    1.Okupantus rusus ir okupantus lenkus vienija politika ignoruoti tarptautinę teisę,įzuoliuti Lietuvą tarptautinių arbitražų erdvėje;2.Okupantai visuomet turi savo parankinius provokatorius,kurie okupacinius padarinius primeta Lietuvos pusei.Tomaševskiai yra tokių provokatorių pavyzdžiai;3.Dėl sostinės Vilniaus lenkiškos okupacijos,dėl akivaizdžių genocidinių nusikaltimų požymių Lietuvos pusė gali kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl lenkiškos okupacijos padarinių .Lygiavos principas yra neadekvatus,nes lietuviai neokupavo Varšuvos,nenaikino lenkų;4.Rusija niekšiškai išnaudoja Vilniaus lenkišką okupaciją,kaip priemonę “SKALDYK IR VALDYK”,stato atomines elektrines Lietuvos pasienyje;5.Lietuva ir Lenkija galėtų vieningai pareikšti savo VETO atominiams Rusijos-Baltarusijos žaidimams; 6.Lietuviai,čečėnų pavyzdžiu ,gali tapti “teroristais”,nes ir Rusija ir Lenkija(Vilniaus krašto okupacijos padarinių įtvirtinimas,kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus) brutaliai pažeidžia lietuvių teisę GYVENTI ;
    ..

    Atsakyti
  4. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    Arvydas Damijonaitis, INFORMACIJA: “Tikrų lenkų”,tomaševskių antilietuviška provokacinė “politika” yra
    aplaistyta lietuvių krauju:
    Širvintų rajono Draučių kaime 1998m
    vasario 15 d “tikras lenkas” L.ZAVISTONOVIČ dviem medžiokliniais
    šautuvais sušaudė kaimynus,dešimt lietuvių ūkininkų su
    vaikais;
    Neapykantą,primityvų antilietuvišką fanatizmą skatina Lietuvos įstatymų
    nepaisymas kai kuriuose Rytų Lietuvos miesteliuose ir kaimuose
    (pavyzdžiui,užrašai okupacine lenkų kalba).
    Lietuvos teritorijoje būtina užtikrinti Lietuvos įstatymų veikimą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

2021 03 17
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

2021 03 08
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (III)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (III)

2021 02 06
Rodyti daugiau

Naujienos

2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja vandens gertuvių

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
G. Nausėda: Pandemija mus išvargino
Lietuvoje

Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų

2021 04 19
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas tikisi atgauti pasitikėjimą

2021 04 19
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

2021 04 19
Kęstutis Vitkus (1952–2021) | vitkusclinic.com nuotr.
Lietuvoje

Mirė garsus mikrochirurgas Kęstutis Vitkus

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Rimgaudas apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • T0mas J. apie O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)
  • Antanas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Į sporto sales grįžta žiūrovai
  • Vilniuje daugėja vandens gertuvių

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 948; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 519; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 454; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 292; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

by Kristina Aleknaitė
2021 03 22
10
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

Markso ir Engelso šmėkla, keliaudama po pasaulį, užsivilko skystą liberalizmo rūbelį, per kurį persimato raudonos komunizmo kinkos, apsiavė nuvalkiotais genderizmo...

Skaityti toliau

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 17
10
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Kovo 17-oji skaudi diena Lietuvai. Lenkija iki šiol nepripažįsta Pietryčių Lietuvos okupacijos ir lietuvių genocido vykdyto okupuotose žemėse. Priešingai, ir...

Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 08
35
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių  jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Rimgaudas apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • T0mas J. apie O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)
  • Antanas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Antanas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
Kitas straipsnis

„Muziejų naktis“ Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų memorialiniame komplekse

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai