Liepos 7–9 d. Niujorke vykusioje Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) šalių asamblėjos specialiojoje sesijoje paaiškėjo: agresorių vadai ir toliau liks nebaudžiami.
TBT neturi galios persekioti karo kurstytojų, jei šie atstovauja valstybėms, nepripažinusioms Romos statuto – TBT veiklos pagrindo. Pataisos, kurios būtų leidusios teismui persekioti agresijos vykdytojus net jei šie nepriklauso statutui, atidėtos… iki 2029 metų.
Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad net ir žiauriausius karo veiksmus pradėjusios valstybės vadovai gali jaustis saugūs, jei jų šalis nėra TBT narė. Tokia yra, pavyzdžiui, Rusija, kuri turi ir veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – vienintelėje institucijoje, kuri gali inicijuoti tyrimą dėl agresijos ne TBT narėse.
Ukraina, priešingai, prie TBT prisijungė, bet tai jai neužtikrina apsaugos nuo agresoriaus.
Pasiūlytos pataisos – palaidotos?
2025 m. balandžio 4 d. Kosta Rika, Vokietija, Siera Leonė, Slovėnija ir Vanuatu pateikė pataisų paketą, kuris leistų TBT persekioti agresorius, jei nukentėjusi šalis yra TBT narė arba jei įtariamasis yra TBT šaliai priklausančios valstybės pilietis.
Šią pataisą palaikė net 34 valstybės – vadinamoji „draugų grupė“, tarp jų dauguma ES šalių ir, žinoma, Lietuva.
Tačiau būtent galingųjų valia šios pataisos buvo sustabdytos.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kanada, Japonija ir Naujoji Zelandija pareikalavo, kad pirmiausia būtų ratifikuotos dar 2010 m. priimtos vadinamosios Kampalos pataisos (apibrėžiančios kas tiksliai laikoma agresija ir nustatančios sąlygas, kada TBT gali tirti agresijos nusikaltimą), kurių dar nepatvirtino net du trečdaliai TBT narių.
Taip svarstymas buvo atidėtas mažiausiai ketveriems metams – iki 2029 m., o gal ir visam laikui.
Lietuvos laikysena: už teisingumą, prieš realpolitik
Lietuva buvo viena iš valstybių, aiškiai palaikiusių pataisas. Tarptautinio baudžiamojo teismo specialiojoje sesijoje Lietuvos vardu kalbėjo Užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, kuri pabrėžė šių pataisų svarbą ne tik teisine, bet ir moraline prasme. Ji pasakė:
Mes ne tik turime bendrą įgaliojimą, bet ir bendrą atsakomybę pasirūpinti, kad teisingumas nepasiduotų interesų kaitai. [...] Rusijos agresija prieš Ukrainą įrodė, kad ši atsakomybės spraga trukdo teisingumui ir ją sunku paaiškinti ar suprasti. [...] Todėl Lietuva reiškia pagarbą penkių valstybių iniciatyvai ir ragina visas delegacijas sąžiningai ir iš esmės svarstyti siūlomą pataisą bei ją priimti jau šios sesijos metu.
Lietuva dar 2015 m. ratifikavo Kampalos pataisas, o 2022 m. buvo viena pirmųjų šalių, kreipusiųsi į TBT dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Lietuvos užsienio politikos strategijoje pabrėžtas siekis kurti specialų tribunolą už agresijos nusikaltimą ir stiprinti tarptautinę baudžiamąją teisę.
Šiandien, kai agresijos nusikaltimas vėl tapo tikrove Europoje, matome, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas susiduria su dvigubų standartų spąstais. Kova už teisingumą susiduria su galingųjų geopolitiniais interesais.
Tačiau tokių šalių kaip mūsų Lietuva balsas rodo, kad teisingumo principai vis dar gyvuoja – ir juos galima ginti.
Jei tarptautinis teisingumas nori išlikti gyvybingas, jis negali remtis tik kadainykščiais pareiškimais – jis turi būti drąsus čia ir dabar.
Autorius yra Alkas.lt vyriausiasis redaktorius
Jei galingosios šalys tam pritartų, tai pakištų pačios save. TBT, būdamas objektyvus, turėtų patraukti atsakomybėn nemažai didžiųjų šalių vadovų. Pradėkime nuo to laiko, kai griuvo dvipolis pasaulis:
JAV prezidentą už Serbijos bombardavimą;
JAV ir JK vadovus už Irako užpuolimą, sunaikinimą;
Prancūzijos ir JAV prezidentus už Libijos užpuolimą ir sunaikinimą;
JAV prezidentą už Afganistano užpuolimą ir okupaciją;
JAV prezidentą už Sirijos užpuolimą, bombardavimą;
Gruzijos prezidentą (Saakašvilį) už Š.Osetijos užpuolimą;
JAV ir ES šalių lyderius, organizavusius, kursčiusius perversmus Ukrainoje;
Rusijos prezidentą už agresiją prieš Ukrainą.
Neblogas sąrašas ir absoliučiai dominuoja šalys, nuo kurių ir priklauso sprendimai dėl TBT. Tai koks durnius virš savo galvos kabins damoklo kardą?
Didelės ir stiprios šalys leidžia sau spręsti klausimus jėga. Stipriojo teisė. Čia mažoms ir silpnoms reikia tokių dalykų, kaip TBT, nes taip jos bando apsisaugoti.
Kodėl tamsta Izraelį apeinat vingiais ?
Atsiprašau, jūs teisus, Izraelis irgi turi būti tame sąraše.
Betgi apeita ir Sausio 13-oji, Lietuva jau buvo valstybė.
Kadangi šiems veiksmams senaties nėra, tai apeita ir 1920 m. Pilsudskio agresija, 1940 m. Stalino agresija.
Na, jei nebrėžti kokios ribos, nuo kada imame agresijas, tai yra ir Granada, ir Vietnamas, ir Čekoslovakijos sudrąskymas 1938 m. tarp nacistinės Vokietijos ir Lenkijos ir t.t.
Ir kuo į senesnius laikus nukeliausime, tuo daugiau bus ką teisman patraukti, nes buvo laikai, kai visi kariavo prieš visus. Algirdas juk irgi tris kartus puolė Maskvą Agresija? Na taip, agresija.
Tad, kaip bebūtų, ribą reikia brėžti. Mano galva, logiškiausia būtų brėžti, kai griuvo Tarybų sąjunga, nes su jos griuvimo griuvo ir visa pokarinė saugumo architektūra, griuvo galių pusiausvyra ir kuriam laikui galia susitelkė Vakarų, pirmiausia JAV, rankose.
Teisiškai čia svarbu ar po agresijos tarp šalių būna sudaryta taika.
Ainis: kieno kumštyje “elitukių faberžė” …?
youtube.com/watch?v=LiurO-WD2l4
Kadangi paminėjote Faberžė…
Nuo mokyklos laikų žinojome apie caro turėtus prancūzų juvelyro FABERŽĖ kiaušinius ir kt. daikčiukus. Ir ko mums mokytoja būtent juos į galvą kišo? – Juk caro rūmai buvo grūste prigrūsti visokiausių nesuskaičiuojamų brangenybių…
Vieną dieną keliauju per Vilniaus pravoslavų kapines, žvilgsnis čiuožia nuo antkapio prie antkapio, nuo pavardės prie pavardės, ir staiga sustoja, sustingsta. Užrašas ant senutėlio antkapio skelbia, jog čia palaidotas… ПАБЕРЖ! Hm, hm, hm… Žvilgtelėjau į juvelyro FABERŽĖ tėvų ir kt. artimųjų (tėčių, dėdžių, tetų ir kt.) puslapius… Ogi jie taip persimaišę – Pabaltijo, Estijos, Livonijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos prancūzų kilmės vokiečiai… Įdomu, kad tėvas priklausė Estijos vokiečių TM*…
Klausimėlis toks: Ar tik ne iš mūsų pavardę ponai prancūzai pasiskolino ir ligi šiol negrąžina? Ei, visi Lietuvos PABERŽIAI – ar nesidomėjote? Mažu ir jums koks paveldas priklauso? 🙂 Gal todėl mokytoja vis grįždavo prie šio juvelyro? Kas domėjotės pasakojimu, kad Krymo gudai per Karpatus keliavo, į įv. šalis užsuko, atsidūrė Vokietijoje (čia, esą, ilgainiui gotais patapo), na, o Vokietija su Prancūzija savo paribių žemių ilgai nepasidalino – tai vieni, tai kiti jas savinosi. Taip ir gyventojai tų vietų tampyti ir tampyti: vakar buvo prancūzai, šiandien vokiečiai, rytoj vėl atvirkščiai.
……………………………….
* Taip rusų psl. skelbia. Kai tik buvęs okupantas ar okupanto kolonistas, tai iš karto ir TM (slavų supratimu)… Kažin, vokiečiai nereikalauja, kad estai jiems vokiškas mokyklas steigtų? 🙂
Taip, Paberžė ir Faberžė – tai tas pats žodis, pirmasis yra originalas.
Na, yra dar Bražuolė, Bražuolėnas ir Braželonas.
Yra Maišiagala, Betygala, Ramygala ir… Cezario laikų Galijos žemėlapyje Burdigala – dabartinis Bordo.
Pasigedau aiškumo:
– kurios Romos statuto šalys jau ratifikavo Kampalos pataisas,
– o kurios ne?
> Naivus klausimas
Be Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, po vieno ar kito karo pabaigos yra sudaromi karo tribunolai, skiriami teisti fizinius asmenis už nusikaltimus žmoniškumui. Pavyzdžiui, 1945 m. Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Airijos ir SSSR atstovai pasirašė Londono susitarimą dėl Ašies šalių pagrindinių karo nusikaltėlių teismo, persekiojimo ir nuteisimo. Taigi, Lietuvos užsienio politikos strategijoje pabrėžtas siekisw kurti specialų tribunolą už agresijos nusikaltimą ir stiprinti tarptautinę baudžiamąją teisę yra savalaikis. Mat,Kkaro Tribunolas liečia ne aplamai kokią tautą o valstybę, o konkrečius fiinius asmenis, ir visai nesvarbu ar tai būtų Prezidentas atskiras koks valdininkas ar karinio padalinio vadovas. Pavyzdžiui, ir Lavrovas, kaip fizinis asmuo, nesiekiantis taikos, irgi, Naivus Klausime, galima būtų irgi įtrauktas į Karo Tribunolo (jį sudarytų “Norinčiųjų Koalicija”) teisiamų asmenų nomenklatūrą.
Apibendrinant – mažos šalys, tarp jų ir Lietuva, gavo šlapiu skuduru per marmūzę nuo savo, kaip jos mano, sąjungininkų, didžiųjų šalių.
Tai labai aiškiai parodė, kad mažoms šalims, nors ir neišvengiama šlietis prie didelių šalių, visiškai atsiduoti joms pražūtinga. Nesvarbu visiškai, iš kokios stovyklos ta didžioji šalis. Ji visada veiks išimtinai savo interesų labui ir, jei reikės, tam paaukos mažas šalis, kad ir sąjungininkes. Realpolitik niekur nedingo ir nedings.
Tad Lietuvai – pirmiausia savi interesai, lietuviškos tapatybės stiprinimas, strateginių sričių išlaikymas valstybės rankose (mūsų atveju – susigrąžinimas), savos finansų sistemos atkūrimas, santykių su kaimynais atkūrimas.
>Naivus klausimas
Prosit.!.!
Emmanuelis Macronas sieks didinti gynybos biudžetą: laisvei dabar kyla didžiausia grėsmė nuo 1945-ųjų
– respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/emmanuelis-macronas-sieks-didinti-gynybos-biudzeta-laisvei-dabar-kyla-didziausia-gresme-nuo-1945-uju/
555