Birželio mėnesį alternatyvi žiniasklaida Lietuvoje toliau plėtojo naratyvus, kuriais buvo siekiama mažinti pasitikėjimą šalies vadovybe bei kelti abejonių dėl Lietuvos strateginio kurso – ypač dėl paramos Ukrainai ir ryšių su NATO. Vienas ryškiausių atvejų – krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės iš konteksto ištrauktas pasisakymas apie moterų įtraukimą į gynybą.
Taip pat, toliau kritikuota prezidento G. Nausėdos deklaruota parama Ukrainai „iki pergalės“, šią poziciją vaizduojant kaip nerealią ir nulemtą aklo lojalumo Vakarams. Be to, Lietuvos šaulių sąjungą buvo apibūdinta kaip radikali, militarizuota organizacija, siekiant sukelti visuomenės baimę dėl vidaus militarizacijos.
Vienas ryškiausių birželio mėnesio naratyvų sukosi apie plačiai eskaluotą krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės citatą: „Jei nenorime įsivežti karių, turėsime remtis moterimis.“ Ši manipuliatyviai pateikta citata buvo naudojama sukelti pasipiktinimą, vaizduojant vyriausybę kaip nekompetentingą, o jos gynybos politiką – absurdišką. Kremliui palankūs kanalai šią frazę pateikė be konteksto, siekdami sukelti pasipiktinimą ir diskredituoti Lietuvos gynybos politiką. Ši manipuliatyvi antraštė sulaukė neproporcingai didelio dėmesio internete – tarp reakcijų dominavo asmeniniai įžeidimai Šakalienei ir prezidentui Nausėdai. Platesnis šių pasisakymų tikslas buvo sukelti abejones dėl valstybės karinio planavimo ir valdančiųjų politinės kompetencijos.
Taikinyje – ir parama Ukrainai
Nuosekli Lietuvos parama bei pagalba Ukrainai ir toliau išliko vienu pagrindinių prorusiškos žiniasklaidos taikinių. Reaguojant į pranešimus apie sėkmingą Ukrainos išpuolį prieš Rusijos oro pajėgas, prorusiški kanalai pašaipiai komentavo prezidento Nausėdos pažadą remti Ukrainą „iki pergalės“. Tokios žinutės vaizdavo Lietuvos užsienio politiką kaip naivią ir pavojingą, teigdamos, kad šalis besąlygiškai paklūsta NATO direktyvoms, neatsižvelgdama į savo interesus. Taip pat, buvo taikytasi ir į Lietuvos šaulių sąjungą – ši buvo vaizduojama kaip radikali militarizuota grupė, siekiant mažinti visuomenės pasitikėjimą gynybos iniciatyvomis.
Užsienio konfliktai, ypač tęstinė Irano ir Izraelio įtampa, išliko nuolatiniu turinio elementu Kremliui palankioje žiniasklaidoje. Šios alternatyvios žiniasklaidos priemonės įvykius interpretavo kaip Vakarų dvigubų standartų įrodymą, lygindamos NATO retoriką dėl karo Ukrainoje ir jos veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Tokie palyginimai buvo naudojami siekiant sumenkinti Vakarų moralinį autoritetą ir pateikti Rusiją kaip nuoseklesnę bei stabilesnę geopolitinę jėgą.
Birželio mėnesį vykęs Antano Kandroto paleidimas iš įkalinimo įstaigos Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo pateikiamas ne per teisinę, o per simbolinę – tariamos politinės represijos – prizmę. Kremliui palankūs kanalai jį vaizdavo kaip valdžios persekiojimo auką, šiuo atveju keldami abejones dėl teisėsaugos nešališkumo bei teigdami, kad Lietuvoje sistemingai baudžiami oponuojantys valdžiai asmenys. Tokia žinutė prisidėjo prie bendresnio naratyvo apie demokratijos silpnėjimą ir laisvo žodžio varžymą.
Nors minėtieji naratyvai pirmąjį vasaros mėnesį išliko aktyvūs, bendras informacinio turinio kiekis ir auditorijos įsitraukimas pastebimai sumažėjo. Per šį laikotarpį buvo išnagrinėtos 929 publikacijos – daugiau nei 100 publikacijų mažiau lyginant su gegužės mėnesiu.
Žiniasklaidos stebėsenos įrankis „YouScan“ birželį užfiksavo 24 404 turinio vienetus – dvigubai mažiau nei gegužę – susijusius su Kremliui palankia žiniasklaida Lietuvoje. Mažesnis socialinių tinklų turinio srautas ir mažesnis vartotojų aktyvumas rodo sezoninį sulėtėjimą – įprastą reiškinį vasarą, kai tiek turinio kūrėjai, tiek vartotojai linkę mažiau įsitraukti į politines diskusijas. Nepaisant to, pagrindinės žinutės buvo nuosekliai palaikomos, siekiant išlaikyti informacinio poveikio tęstinumą net ir „lėtesniuoju“ laikotarpiu.
Parengta pagal KAM pranešimą
Šuo maskvoje loja, o karavanas eina.