Sekmadienis, 2 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni

Tomas Baranauskas, www.delfi.lt
2011-08-23 23:30:24
2
T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
Tomas Baranauskas | www.delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
Tomas Baranauskas

Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu variantas. Blogis – „fašistinė“ Vokietija. Gėris – tie, kurie prieš ją kovojo, žinoma, visų pirma didžiausią vaidmenį šioje kovoje suvaidinusi Sovietų sąjunga ir jos Raudonoji armija – „armija išvaduotoja“.

Blogis negali turėti nieko bendro su Gėriu. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS) negalėjo net turėti bendro ideologiją nusakančio žodžio su Adolfo Hitlerio Vokietijos nacionalsocialistine darbininkų partija, ir jeigu jis buvo, tai juo blogiau jam. Užuot minėjus hitlerininkų priklausomybę socialistinių partijų šeimai, dar ir šiandien mieliau kalbama apie „fašistus“ (kaip save vadino hitlerinės Vokietijos sąjungininkai Italijoje) ar bent „nacius“, „nacistus“ (o tai nėra tik paprastas žodžio „nacionalsocialistai“ trumpinys – jo funkcija yra maskuoti vieną iš šios ideologijos sudedamųjų dalių).

Bet pavadinimas iš tiesų nėra pats reikšmingiausias šioje istorijoje – juk už to paties žodžio iš tiesų gali slėptis pakankamai skirtingi reiškiniai ir ideologijos. Tai, kas įvyko 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, buvo kur kas rimčiau ir rodė ne tik kažkokio, galbūt labai tolimo, laipsnio ideologinę giminystę, bet ir konkretų šių ideologijų bendradarbiavimą, įveliant pasaulį į kruviną karą. Būtent todėl, kai rugpjūčio 23-oji 2008 m. Europos parlamente buvo paskelbta Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, Rusijoje kilo nepasitenkinimo šurmulys. Rusijos politikai ir istorinės atminties konstruotojai suprato, pralaimėję svarbų mūšį dėl istorijos.

Molotovo-Ribentropo pakto yla nuolat išlenda iš didvyriškos „kovos su fašizmu“ mitologijos maišo, ir tai anksčiau ar vėliau turėtų priversti susimąstyti, ar šiuolaikinės Rusijos nacionalinis mitas konstruojamas ant pakankamai tvirto pagrindo. Juk ir Rusijoje faktiškai pripažįstama, kad Josifo Stalino vidaus politika buvo kraugeriška. Bet į to paties J. Stalino užsienio politiką, ypač Antrojo pasaulinio karo metais, dažnai vis dar norima žiūrėti kaip į altruizmo ir aukštos moralės apraišką, ar bent jau pragmatišką, visoms normalioms valstybėms būdingą, politiką. Bet, ko gero, Rusijoje dar ilgai apie tai nebus rimtai mąstoma. Bent jau tol, kol bus populiarus imperinis revanšizmas ir idėjos apie tai, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia geopolitinė katastrofa, žlugusios imperijos istoriniai mitai bus ginami visomis išgalėmis.

1939 m. rugpjūčio 23 d. (faktiškai rugpjūčio 24 d., nes derybos baigėsi 1 valandą nakties) SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas (Ribbentrop) pasirašė Sovietų Sąjungos – Vokietijos nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą. Prie jo pridėtas slaptasis protokolas padalino Vidurio Europos valstybes į Sovietų Sąjungos ir Vokietijos įtakos sferas.

Šių sferų ribos vėliau dar buvo tikslinamos, taip pat persvarstytas ir Lietuvos likimas: pagal Molotovo-Ribentropo paktą turėjusi atitekti Vokietijai, pagal slaptąjį protokolą, pridėtą prie mėnesį vėliau pasirašytos Vokietijos-Sovietų Sąjungos sienos ir draugystės sutarties, didžioji Lietuvos dalis, išskyrus dalį Užnemunės, buvo pripažinta Sovietų Sąjungai. Vėliau, jau po Lietuvos okupacijos, buvo susitarta ir dėl šio ruožo išpirkimo Sovietų Sąjungos naudai.

Svarbiausia šio suokalbio auka vis dėlto buvo Lenkija. Būtent jos puolimą ruošė Molotovo-Ribentropo paktas. Vos po savaitės nuo šio pakto pasirašymo į Lenkiją įsiveržė Vokietija, o dar po pustrečios savaitės – ir Sovietų Sąjunga. Lenkija buvo padalyta ir nušluota nuo Europos žemėlapio vos per kelias savaites, o jos gyventojų laukė kančios, pažeminimas ir mirtys – juk Antrojo pasaulinio karo metais žuvo kas penktas Lenkijos gyventojas. Du agresoriai – Vokietija ir Sovietų Sąjunga – Breste surengė bendrą pergalės paradą, o rugsėjo 28-ąją pasirašė sienos ir draugystės sutartį. Įvykiai, atrodytų, vienareikšmiai, ir Lenkija šioje istorijoje nusipelnytų tik užuojautos. Tačiau yra vienas „bet“.

Molotovo-Ribentropo paktu per Lenkiją išvesta siena po kelių vėlesnių pataisymų vis dėlto išliko iki šių dienų, ir nuo Lenkijos atskirtų teritorijų gyventojai visai netrokšta, kad Lenkijos sienos būtų atkurtos ten, kur jos buvo 1939-aisiais. Iš tiesų to meto Lenkija buvo maža agresyvi imperija, kuriai kaip lygiateisei partnerei dalyvauti kruvinoje Antrojo pasaulinio karo puotoje sutrukdė tik jėgų stygius ir esminis interesų su pagrindiniais agresoriais nesutapimas.

Beveik pusę ikikarinės Lenkijos teritorijos sudarė ne lenkų, o ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių žemės, Lenkijos užgrobtos dar 1920 metais. Būtent į šias teritorijas ir nusitaikė J. Stalinas. Ne toks gudrus jo partneris A. Hitleris šito nesuprato. Jam atrodė, kad Lenkiją reikia tiesiog pasidalinti, o J. Stalinas, iš pradžių leidęs suprasti, kad žaidžia pagal šias taisykles, vėliau pirminio pasidalijimo linijas koregavo pagal etnines ribas. Iš pradžių sutikęs priglausti grynai lenkišką Liublino sritį, po faktinio Lenkijos žlugimo, sovietų diktatorius ją paslaugiai atidavė A. Hitleriui mainais į Lietuvą.

Šiandien atrodo tragikomiškai lenkų šūkiai žygiuoti į Kauną 1938 m. kovą ar prisidėjimas prie Vokietijos agresijos Čekoslovakijoje tais pačiais 1938 metais, siekiant atsikąsti bent mažą žlungančios Čekoslovakijos teritorijos kąsnelį – bendrame Lenkijos žemėlapyje vos įžiūrimą Zaolzės teritoriją (Tešino srityje). Bet tokia ikikarinės Lenkijos politika akivaizdžiai rodo to meto jos valdančiojo elito ambicijas – jei likimas nebūtų šios valstybės pavertęs auka, ji mielai būtų tapusi agresore.

To meto Lenkija kariniu požiūriu neprilygo nei Vokietijai, nei Sovietų Sąjungai, nors buvo itin militarizuota ir kai kuriais požiūriais galėjo su pastarosiomis bent jau lygintis. Tai Lenkijos valdančiajam elitui leido gyventi galios iliuzijomis, laikytis oriai, bet netoliaregiškai. Visa tai baigėsi tragedija pačiai lenkų tautai. Kita vertus, žinoma, sunku pasakyti, ar ji galėjo išvengti tos tragedijos, kai pats Lenkijos egzistavimas kėlė pagrindinių Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų susierzinimą. Tačiau neabejotina, kad Lenkija galėjo šioje istorijoje atrodyti solidžiau ir garbingiau.

Lietuva šiame kontekste pademonstravo visiškai priešingą elgesio modelį. Nors viso nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio užsienio politikos leitmotyvas buvo Lenkijos įvykdytos skriaudos – sostinės Vilniaus užgrobimo – likvidavimas, Lietuva nesusigundė priimti Lenkiją užpuolusios Vokietijos pasiūlymo jėga atsiimti Vilnių. Lietuva ne tik nesmogė smūgio į nugarą savo kraujuojančiam priešui, bet ir atvėrė savo sienas į Lietuvą bėgantiems sumuštos Lenkijos kariuomenės likučiams ir suteikė jiems prieglobstį.

Molotovo-Ribentropo paktas atidarė Pandoros skrynią. Tai buvo kruviniausio žmonijos istorijoje karo pradžia. Šiuo karu ir jame pasiektomis pergalėmis vargu ar kas nors gali šiandien labai didžiuotis. Jame nebuvo aiškių ribų tarp gėrio ir blogio, bet dažnai iškildavo didesnio ar mažesnio blogio dilema. Šis karas lėmė ir Lenkijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos nepriklausomybių praradimą. Tačiau Lenkija ir Lietuva, kruviniausių to meto diktatorių stumiamos į nebūtį, elgėsi skirtingai: Lenkija bandė prasidedančioje suirutėje rasti nišą savo agresyviai politikai, o Lietuva ištiesė pagalbos ranką savo žlungančiam priešui.

Tokius tad testamentus paliko Stalino ir Hitlerio suokalbio aukos. Ar šiandien, atsikūrus Lenkijos, Lietuvos ir kitoms valstybėms, juos verta priminti, iš jų mokytis, o gal geriau viską užmiršti, arba prisiminti supaprastintai? Gal istorinė tiesa ne visiems lygiai maloni ir gali būti net įžeidžianti? O gal istorija turi prasmę tik tada, kai matomos visos jos spalvos? Jas verta prisiminti ne tam, kad ieškotume šiandien kaltų, o tam, kad išmoktume sugyventi su savo istorija ir kurti ateitį, nekartodami senų klaidų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T.Baranauskas. Kvailių ir vagių žemė
  2. Istorikas T.Baranauskas: Dabartiniai politikai iš Vytauto Didžiojo galėtų pasimokyti politikos pradžiamokslio
  3. A. Terleckas. Laimingai klydau
  4. M.Nargėlaitė. Istorija „o kas būtų, jei…?“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Ramūnas Labanauskas says:
    12 metų ago

    Istorijos nereiktų romantizuoti. Lietuva tik todėl “nesusigundė priimti Lenkiją užpuolusios Vokietijos pasiūlymo jėga atsiimti Vilnių”, kad jos vadovybei Vakarų valstybės labai aiškiai leido suprasti kokių pasekmių bus susilaukta. Lietuva elgėsi pragmatiškai ir žiūrėjo tik savo interesų. Jeigu Lietuvos valdžia vis dėl to būtų priėmusi sprendimą atsiimti Vilnių, niekas už tai taip pat nebūtų turėjęs teisės jos smerkti. Lietuvių tauta ir jos vadovybė žinojo savo interesus ir juos stengėsi ginti visomis įmanomomis priemonėmis. Tai teisingas požiūris. Taip reiktų elgtis ir dabar. Ir toks elgesys kaip tik būtų pats geriausias ir aukščiausio teisingumo požiūriu.

    Atsakyti
  2. Laisvė says:
    12 metų ago

    Vardai brangūs Lietuvai, tai Lietuvos Brasta, kuria reiktų visada taip vadinti

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

„Aktualioji istorija“: Skaitome Gedimino laišką: Vilnius prieš 700 metų

2023 03 31
Naujas muzikinis projektas Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių | Valstybinio ansamblio LIETUVA nuotr.

Meilės dainos Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių

2023 03 31
Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

2023 03 30
„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

2023 03 30
Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
„Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?

„Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?

2023 03 28
Dr. Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

2023 03 27
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

2023 03 22
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

2023 03 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulmybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Be pensijos? apie Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (II)
  • Minime kovotojo už Lietuvos laisvę Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-metį
  • Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams
  • Augintiniams šeimininkai išlaidų negaili
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Skaitome Gedimino laišką: Vilnius prieš 700 metų

by Tomas Baranauskas
2023 03 31
0
„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

Šiame pokalbių su istorike Inga Baranauskiene etape mes kalbamės apie sukaktis, kurios siekia viduramžius, ir minimos šiemet. Jau kalbėjome apie...

Skaityti toliau

Meilės dainos Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių

by Kristina Aleknaitė
2023 03 31
0
Naujas muzikinis projektas Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių | Valstybinio ansamblio LIETUVA nuotr.

Meilės dainos gali ne tik prišaukti pavasarį, bet ir sutelkti bendram tikslui. Pirmą kartą pajėgas sujungė ansamblio „Lietuva“ orkestras ir...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 30
8
Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

Šiandien karą tarp dešinės ir kairės dar užaštrina kova tarp skirtingų kartų dešinės ir kairės stovyklų viduje. Tai nėra tik...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Be pensijos? apie Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo
  • Pagrindinis Kremliaus ginklas apie Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti
Kitas straipsnis
Velnių muziejuje Tado Gutausko Europos krepšinio čempionatui sukurtų kaukių paroda

Velnių muziejuje Tado Gutausko Europos krepšinio čempionatui sukurtų kaukių paroda

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai