Šeštadienis, 17 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni

Tomas Baranauskas, www.delfi.lt
2011-08-23 23:30:24
2
T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
Tomas Baranauskas | www.delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
Tomas Baranauskas

Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu variantas. Blogis – „fašistinė“ Vokietija. Gėris – tie, kurie prieš ją kovojo, žinoma, visų pirma didžiausią vaidmenį šioje kovoje suvaidinusi Sovietų sąjunga ir jos Raudonoji armija – „armija išvaduotoja“.

Blogis negali turėti nieko bendro su Gėriu. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS) negalėjo net turėti bendro ideologiją nusakančio žodžio su Adolfo Hitlerio Vokietijos nacionalsocialistine darbininkų partija, ir jeigu jis buvo, tai juo blogiau jam. Užuot minėjus hitlerininkų priklausomybę socialistinių partijų šeimai, dar ir šiandien mieliau kalbama apie „fašistus“ (kaip save vadino hitlerinės Vokietijos sąjungininkai Italijoje) ar bent „nacius“, „nacistus“ (o tai nėra tik paprastas žodžio „nacionalsocialistai“ trumpinys – jo funkcija yra maskuoti vieną iš šios ideologijos sudedamųjų dalių).

Bet pavadinimas iš tiesų nėra pats reikšmingiausias šioje istorijoje – juk už to paties žodžio iš tiesų gali slėptis pakankamai skirtingi reiškiniai ir ideologijos. Tai, kas įvyko 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, buvo kur kas rimčiau ir rodė ne tik kažkokio, galbūt labai tolimo, laipsnio ideologinę giminystę, bet ir konkretų šių ideologijų bendradarbiavimą, įveliant pasaulį į kruviną karą. Būtent todėl, kai rugpjūčio 23-oji 2008 m. Europos parlamente buvo paskelbta Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, Rusijoje kilo nepasitenkinimo šurmulys. Rusijos politikai ir istorinės atminties konstruotojai suprato, pralaimėję svarbų mūšį dėl istorijos.

Molotovo-Ribentropo pakto yla nuolat išlenda iš didvyriškos „kovos su fašizmu“ mitologijos maišo, ir tai anksčiau ar vėliau turėtų priversti susimąstyti, ar šiuolaikinės Rusijos nacionalinis mitas konstruojamas ant pakankamai tvirto pagrindo. Juk ir Rusijoje faktiškai pripažįstama, kad Josifo Stalino vidaus politika buvo kraugeriška. Bet į to paties J. Stalino užsienio politiką, ypač Antrojo pasaulinio karo metais, dažnai vis dar norima žiūrėti kaip į altruizmo ir aukštos moralės apraišką, ar bent jau pragmatišką, visoms normalioms valstybėms būdingą, politiką. Bet, ko gero, Rusijoje dar ilgai apie tai nebus rimtai mąstoma. Bent jau tol, kol bus populiarus imperinis revanšizmas ir idėjos apie tai, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia geopolitinė katastrofa, žlugusios imperijos istoriniai mitai bus ginami visomis išgalėmis.

1939 m. rugpjūčio 23 d. (faktiškai rugpjūčio 24 d., nes derybos baigėsi 1 valandą nakties) SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas (Ribbentrop) pasirašė Sovietų Sąjungos – Vokietijos nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą. Prie jo pridėtas slaptasis protokolas padalino Vidurio Europos valstybes į Sovietų Sąjungos ir Vokietijos įtakos sferas.

Šių sferų ribos vėliau dar buvo tikslinamos, taip pat persvarstytas ir Lietuvos likimas: pagal Molotovo-Ribentropo paktą turėjusi atitekti Vokietijai, pagal slaptąjį protokolą, pridėtą prie mėnesį vėliau pasirašytos Vokietijos-Sovietų Sąjungos sienos ir draugystės sutarties, didžioji Lietuvos dalis, išskyrus dalį Užnemunės, buvo pripažinta Sovietų Sąjungai. Vėliau, jau po Lietuvos okupacijos, buvo susitarta ir dėl šio ruožo išpirkimo Sovietų Sąjungos naudai.

Svarbiausia šio suokalbio auka vis dėlto buvo Lenkija. Būtent jos puolimą ruošė Molotovo-Ribentropo paktas. Vos po savaitės nuo šio pakto pasirašymo į Lenkiją įsiveržė Vokietija, o dar po pustrečios savaitės – ir Sovietų Sąjunga. Lenkija buvo padalyta ir nušluota nuo Europos žemėlapio vos per kelias savaites, o jos gyventojų laukė kančios, pažeminimas ir mirtys – juk Antrojo pasaulinio karo metais žuvo kas penktas Lenkijos gyventojas. Du agresoriai – Vokietija ir Sovietų Sąjunga – Breste surengė bendrą pergalės paradą, o rugsėjo 28-ąją pasirašė sienos ir draugystės sutartį. Įvykiai, atrodytų, vienareikšmiai, ir Lenkija šioje istorijoje nusipelnytų tik užuojautos. Tačiau yra vienas „bet“.

Molotovo-Ribentropo paktu per Lenkiją išvesta siena po kelių vėlesnių pataisymų vis dėlto išliko iki šių dienų, ir nuo Lenkijos atskirtų teritorijų gyventojai visai netrokšta, kad Lenkijos sienos būtų atkurtos ten, kur jos buvo 1939-aisiais. Iš tiesų to meto Lenkija buvo maža agresyvi imperija, kuriai kaip lygiateisei partnerei dalyvauti kruvinoje Antrojo pasaulinio karo puotoje sutrukdė tik jėgų stygius ir esminis interesų su pagrindiniais agresoriais nesutapimas.

Beveik pusę ikikarinės Lenkijos teritorijos sudarė ne lenkų, o ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių žemės, Lenkijos užgrobtos dar 1920 metais. Būtent į šias teritorijas ir nusitaikė J. Stalinas. Ne toks gudrus jo partneris A. Hitleris šito nesuprato. Jam atrodė, kad Lenkiją reikia tiesiog pasidalinti, o J. Stalinas, iš pradžių leidęs suprasti, kad žaidžia pagal šias taisykles, vėliau pirminio pasidalijimo linijas koregavo pagal etnines ribas. Iš pradžių sutikęs priglausti grynai lenkišką Liublino sritį, po faktinio Lenkijos žlugimo, sovietų diktatorius ją paslaugiai atidavė A. Hitleriui mainais į Lietuvą.

Šiandien atrodo tragikomiškai lenkų šūkiai žygiuoti į Kauną 1938 m. kovą ar prisidėjimas prie Vokietijos agresijos Čekoslovakijoje tais pačiais 1938 metais, siekiant atsikąsti bent mažą žlungančios Čekoslovakijos teritorijos kąsnelį – bendrame Lenkijos žemėlapyje vos įžiūrimą Zaolzės teritoriją (Tešino srityje). Bet tokia ikikarinės Lenkijos politika akivaizdžiai rodo to meto jos valdančiojo elito ambicijas – jei likimas nebūtų šios valstybės pavertęs auka, ji mielai būtų tapusi agresore.

To meto Lenkija kariniu požiūriu neprilygo nei Vokietijai, nei Sovietų Sąjungai, nors buvo itin militarizuota ir kai kuriais požiūriais galėjo su pastarosiomis bent jau lygintis. Tai Lenkijos valdančiajam elitui leido gyventi galios iliuzijomis, laikytis oriai, bet netoliaregiškai. Visa tai baigėsi tragedija pačiai lenkų tautai. Kita vertus, žinoma, sunku pasakyti, ar ji galėjo išvengti tos tragedijos, kai pats Lenkijos egzistavimas kėlė pagrindinių Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų susierzinimą. Tačiau neabejotina, kad Lenkija galėjo šioje istorijoje atrodyti solidžiau ir garbingiau.

Lietuva šiame kontekste pademonstravo visiškai priešingą elgesio modelį. Nors viso nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio užsienio politikos leitmotyvas buvo Lenkijos įvykdytos skriaudos – sostinės Vilniaus užgrobimo – likvidavimas, Lietuva nesusigundė priimti Lenkiją užpuolusios Vokietijos pasiūlymo jėga atsiimti Vilnių. Lietuva ne tik nesmogė smūgio į nugarą savo kraujuojančiam priešui, bet ir atvėrė savo sienas į Lietuvą bėgantiems sumuštos Lenkijos kariuomenės likučiams ir suteikė jiems prieglobstį.

Molotovo-Ribentropo paktas atidarė Pandoros skrynią. Tai buvo kruviniausio žmonijos istorijoje karo pradžia. Šiuo karu ir jame pasiektomis pergalėmis vargu ar kas nors gali šiandien labai didžiuotis. Jame nebuvo aiškių ribų tarp gėrio ir blogio, bet dažnai iškildavo didesnio ar mažesnio blogio dilema. Šis karas lėmė ir Lenkijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos nepriklausomybių praradimą. Tačiau Lenkija ir Lietuva, kruviniausių to meto diktatorių stumiamos į nebūtį, elgėsi skirtingai: Lenkija bandė prasidedančioje suirutėje rasti nišą savo agresyviai politikai, o Lietuva ištiesė pagalbos ranką savo žlungančiam priešui.

Tokius tad testamentus paliko Stalino ir Hitlerio suokalbio aukos. Ar šiandien, atsikūrus Lenkijos, Lietuvos ir kitoms valstybėms, juos verta priminti, iš jų mokytis, o gal geriau viską užmiršti, arba prisiminti supaprastintai? Gal istorinė tiesa ne visiems lygiai maloni ir gali būti net įžeidžianti? O gal istorija turi prasmę tik tada, kai matomos visos jos spalvos? Jas verta prisiminti ne tam, kad ieškotume šiandien kaltų, o tam, kad išmoktume sugyventi su savo istorija ir kurti ateitį, nekartodami senų klaidų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T.Baranauskas. Kvailių ir vagių žemė
  2. Istorikas T.Baranauskas: Dabartiniai politikai iš Vytauto Didžiojo galėtų pasimokyti politikos pradžiamokslio
  3. A. Terleckas. Laimingai klydau
  4. M.Nargėlaitė. Istorija „o kas būtų, jei…?“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Ramūnas Labanauskas says:
    14 metų ago

    Istorijos nereiktų romantizuoti. Lietuva tik todėl “nesusigundė priimti Lenkiją užpuolusios Vokietijos pasiūlymo jėga atsiimti Vilnių”, kad jos vadovybei Vakarų valstybės labai aiškiai leido suprasti kokių pasekmių bus susilaukta. Lietuva elgėsi pragmatiškai ir žiūrėjo tik savo interesų. Jeigu Lietuvos valdžia vis dėl to būtų priėmusi sprendimą atsiimti Vilnių, niekas už tai taip pat nebūtų turėjęs teisės jos smerkti. Lietuvių tauta ir jos vadovybė žinojo savo interesus ir juos stengėsi ginti visomis įmanomomis priemonėmis. Tai teisingas požiūris. Taip reiktų elgtis ir dabar. Ir toks elgesys kaip tik būtų pats geriausias ir aukščiausio teisingumo požiūriu.

    Atsakyti
  2. Laisvė says:
    14 metų ago

    Vardai brangūs Lietuvai, tai Lietuvos Brasta, kuria reiktų visada taip vadinti

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

2025 05 17
Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“
Kultūra

Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

2025 05 17
Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Istorija

Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

2025 05 17
Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.
Lietuvoje

Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

2025 05 17
Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
Architektūra

Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

2025 05 17
Čiurlionių šeima apie 1906 m. | NCDM nuotr.
Istorija

Švenčiame Čiurlionio metus: Lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

2025 05 17
Saugumo priemonės
Lietuvoje

KAM stiprina savivaldybių atsparumą

2025 05 16
Vaistai | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

2025 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jim Rickards apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • Zigmas Vaišvila apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • +++ apie Derybos be Putino: ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje Nuolat atnaujinama
  • +++ apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: tautos istorinis paveldas ar politinių žaidimų įkaitas?
  • Būsto paskolos sutartis – į ką atkreipti dėmesį?
  • Netradicinės investicijos: kokie pomėgiai gali virsti turtais
  • Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Žalvarnis | L Šniaukštos nuotr.

Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!

2025 05 09
Paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje

Macikuose paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės

2025 05 08
Kalniškės mūšį prisimenant | punskas.pl nuotr.

Kalniškės mūšį prisimenant

2025 05 08
2024 m. „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai | alytausmuzika.lt nuotr.

„Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai

2025 05 07
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

2025 05 06
JAV ir Ukraina | Alkas.lt koliažas

JAV ir Ukrainos susitarimas dėl išteklių: signalas Rusijai ir iššūkiai Lietuvai

2025 05 02
Europos komisija | vle.lt nuotr.

Lietuva nepritaria EK pasiūlymui riboti švino naudojimą amunicijoje ir žvejybos reikmenyse

2025 05 01
Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Prieš 100 metų įkurta Vilniui vaduoti sąjunga

2025 04 29
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Antikonstitucinės diktatūros gniaužtuose

2025 04 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Jim Rickards apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • Zigmas Vaišvila apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • +++ apie Derybos be Putino: ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje Nuolat atnaujinama
  • +++ apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • uozas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Velnių muziejuje Tado Gutausko Europos krepšinio čempionatui sukurtų kaukių paroda

Velnių muziejuje Tado Gutausko Europos krepšinio čempionatui sukurtų kaukių paroda

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai