Ketvirtadienis, 9 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Lapinskas. Lietuva – Lenkija: atsargus optimizmas?

Anatolijus Lapinskas
2018-02-21 08:00:56
9
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, matyt, prisiklausęs Lietuvos lenkų spaudos skleidžiamų siaubo signalų apie tragišką Lietuvos lenkų švietimo būklę, dar prigąsdintas dėl neva nesprendžiamų lenkų problemų mistinio „mirties taško“, taip pat įtikintas neva nesibaigiančios lenkų kovos dėl lenkų kalbos mokymo ir tikėdamas, kad jo vizitas pagerins Lietuvos lenkų padėtį, ryžosi atvykti net trims dienoms į Vilnių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

A. Dudos sprendimas apsilankyti Lietuvoje šiaip ar taip yra drąsus politinis žingsnis. Tiesa, jo „rūpestis“ lenkų švietimu gali kelti tik šypseną, nes valstybinių lenkiškų mokyklų skaičius Lietuvoje neturi lygių pasaulyje, o vien lenkiškų gimnazijų 1000-čiui Lietuvos lenkų Lietuvoje yra pusantro karto daugiau nei lietuviškų gimnazijų lietuviams…

Ką kalbėjo atvykęs Lenkijos prezidentas? Jo kalbos tonacija buvo pakankamai europietiška, nes greta jo įsivaizduojamų problemų, o visos jos sukosi aplink Lietuvos lenkus, jis nevengė ir gražių žodžių Lietuvai. Jo nuomone, mūsų šalių santykiai politiniu lygiu gerėja, ar bent rutuliojasi gera kryptimi. Tokie santykiai „lems gerėjančią Lietuvoje gyvenančių lenkų padėtį“.

Beje, ankstesnė Lenkijos valdžia kalbėdavo atvirkščiai esą tik kai pagerės nuo Lietuvos valdžios neva kenčiančių lenkų padėtis, tik tada pagerės valstybiniai mūsų šalių santykiai. Prisiminę ankstesnių Lenkijos vadovų žodžius, kad jie atvyks į Vilnių tik tuomet kai visos   kenčiančių lenkų problemos bus išspręstos, galime konstatuoti, kad prezidentas A. Duda žengė iš tiesų ryžtingą, gal ir ne visiems lenkams Lenkijoje patinkantį žingsnį.

Prezidentas Lietuvoje džiaugėsi, kad lenkų vaikai neprarado lenkiškumo, moka lenkų kalbą, pažįsta lenkų kultūrą. Tačiau vis dėlto užmiršo paminėti jų nuolatinę kovą su… lietuvių kalba, nes Lietuvos lenkų veikėjų nuomone neįmanoma per dvylika metų jos išmokti ir laikyti vienodą su lietuviškomis mokyklomis egzaminą, todėl reikia kovoti ir kovoti…

Tačiau vietoje politiškai nemalonaus klausimo dėl Lietuvos lenkų nenoro mokytis lietuvių kalbos, A.Duda pasirinko jam „malonesnį“, kad lenkai grumiasi su… lenkų kalbos mokymo  sunkumais, kuriuos, taip išeitų, sukelia Lietuvos valdžia. Jis aiškino, kad šias problemas (lenkų kalbos mokymo?) reikia spręsti su lietuviais kartu, neskubant, suderinant klausimų, kurie kelia abejones ar ginčus, galimus sprendimus.       

Kartu Lenkijos prezidentas ragino išlaikyti tarpusavio ramybę, viską spręsti ramaus dialogo būdu. Gerėjantys šalių politiniai santykiai turėtų atsispindėti ir gerėjančiame  Lietuvos lenkų gyvenime.

Po oficialios prezidento kalbos ir apdovanojimų Lietuvos lenkams įteikimo įvyko puikus, gyvenimo džiaugsmo kupinas Lietuvos lenkų vaikų ansamblių koncertas, kuris parodė lenkiškos kultūros Lietuvoje gyvastį ir puikias sąlygas jai klestėti, neminint jokių ten diskriminacijų ar „mirties taškų“…

Vis dėlto išsamiausias pokalbis Lietuvos lenkų mažumos klausimais, dėl to iš esmės Lenkijos prezidentas ir pasirodė Lietuvoje, įvyko Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime prie keturių akių su Lenkijos prezidentu ir po to išdėstytas vykusioje spaudos konferencijoje. 

Svarbiausias spaudoje išdėstytas D. Grybauskaitės pasiūlymas: reikia atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos švietimo komisiją, veikusią iki 2011 metų, kad kylančios problemos dėl tautinių mažumų švietimo būtų išspręstos greičiau. „Šie klausimai gali būti sprendžiami abipusiai geranorišku nusiteikimu ir tai nėra sudėtinga“. Ar tikrai prezidentė tuo tiki?

Siūlyčiau jai pasiskaityti 2011 gruodžio 20 Delfyje spausdintą mano straipsnį apie minėtą komisiją „Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?“. Iš jo paaiškės, kad jokiu Lenkijos geranoriškumu tose 2011 metų ekspertų derybose tuomet net nekvepėjo.

Straipsnyje rašiau, kad Lenkijos derybininkai neanalizavo lenkų švietimo Lietuvoje, neteikė faktų, skaičių ar tarpusavio padėties palyginimų, motyvuotų pasiūlymų. Viską užgožė pigi propaganda: Lietuvos švietimo įstatymas diskriminuoja lenkų mažumą. Pateikto blefo ir absurdiškų teiginių pagrindu Lenkijos pusė reikalavo, kad Lietuva, nei daugiau, nei mažiau, pakeistų savo švietimo įstatymą.

Lenkų derybininkų tikslas buvo dar kartą viešai apkaltinti Lietuvą Žmogaus teisių pažeidimu dėl neva Lietuvos valdžios vykdomos lenkų diskriminacijos. Ant šio kabliuko užkibo net ir tuometinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris vertindamas ekspertų darbą, jį pavadino nepatenkinamu ir pasiūlė Lietuvai gera valia modifikuoti savo švietimo įstatymą…

Susiklosčiusią situaciją tuo metu vaizdžiai apibūdino  buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janas Vidackis (Janas Widackis): „Lenkijos protestai, nukreipti prieš Lietuvos švietimo įstatymą, tikrai viršija europietiškus standartus. Lenkijai į šiuos reikalus kištis nevalia!… Apakę dėl genties solidarumo, didiname lietuvių nepasitikėjimą mūsų ir Lietuvos lenkų atžvilgiu. Visų pirma kenkiame Lietuvos lenkams“.

Iš tų derybų, Lenkijos delegacija, supratusi savo reikalavimų absurdiškumą, tiesiog pabėgo, net neišgėrusi derybų pabaigos šampano. Tačiau mūsų prezidentė vėl siūlo tą Sizifo darbą pratęsti ir netgi išplėsti komisijos nagrinėjamų temų ratą – atkreipti dėmesį į kitus mažumas liečiančius klausimus, pvz., žemės grąžinimo. Tuomet toje komisijoje, matyt, atsiras ir žemėtvarkos specialistai, būrys Lietuvos įstatymų vertėjų į lenkų kalbą ir pan.

Žemės grąžinimas Vilniaus mieste ir rajone iš tiesų yra problematiškas, tačiau kaltinti dėl to Lietuvos valdžią ir manyti, kad atvykę Lenkijos atstovai tą problemą sutvarkys yra naivu. Tas pats J.Vidackis pažymi, kad dėl žemės grąžinimo vėlavimo kalta ne tik Lietuvos valdžia, bet iš tarpukario, t. y. Lenkijos laikų paveldėta žemėtvarka, žymiai sunkiau pertvarkoma į šiuolaikinius standartus.

O dėl Vilniaus miesto plėtros ir todėl laisvos žemės jame trūkumo, tai J. Vidackio nuomone, tokie procesai visada sukelia visuomenines ir ekonomines problemas, tautinis aspektas čia ne prie ko. Lygiai taip pat į laisvas teritorijas plečiasi Lenkijos ir Europos miestai.  Palyginimui, Varšuvoje dar nuo pokario laikų tūkstančiai namų ar butų negrąžinti jų šeimininkams, bet tarptautinių skandalų dėl to nesigirdi.

Kažkada „Wspolnota Polska“ – ryšių su užsienio lenkais asociacijos vadovas Andrzejus Stelmachowskis rekomendavo į Lietuvą siųsti lenkus teisininkus ir gydytojus, nes nemokančius lietuviškai Lietuvos lenkus lietuviai teisėjai ir gydytojai esą neteisingai nuteis ir nugydys. Tai gal komisiją reikėtų papildyti dar gydytojais ir teisininkais?

Beje, koks būtų tokios Lietuvos-Lenkijos komisijos statusas, ar ji galės inicijuoti teismų prieš blogus Lietuvos valdininkus procesus, o gal ir siūlyti keisti netinkamus Lietuvos įstatymus? 

Pabaigai dar viena J. Vidackio citata: „lenkų mažuma, kaip ir kiekviena mažuma kiekvienoje valstybėje, jaučia diskomfortą. Ne jos kalba išeina dauguma laikraščių, ne jos kalba diskutuoja parlamentas. Tai sukelia kitas problemas: mane valdo svetimi, o priešas, atsakingas už mano visas nesėkmes, yra vienas: valdančioji dauguma.

Jeigu dar toji dauguma konfliktuoja su tautinės mažumos valstybe – šiuo atveju Lenkija, tai mažumos laukia nepavydėtinas likimas. Štai kodėl jai būtina, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų geri“.

Aukso žodžiai! Mūsų santykiai būtinai turėtų būti geri, panašūs, pvz., į Latvijos-Lenkijos santykius. Štai buvęs Lenkijos prezidentas Rygoje kalbėjo, kad Latvijos lenkų problemos čia  sprendžiamos pavyzdingai. O Latvijos prezidentas atsakė, kad Latvijos lenkai nusipelnė pagarbos ir pripažinimo. Ar sulauksime iš abiejų pusių tokių žodžių ir Vilniuje?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu?
  2. A. Lapinskas. Lenkija negali gyventi be pretenzijų Lietuvai
  3. A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją
  4. A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?
  5. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  6. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  7. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  8. A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė Lietuvai
  9. A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę
  10. A. Lapinskas. Keiksmai Lietuvai diskusijoje prieš Kremliaus propagandą
  11. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  12. A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
  13. A. Lapinskas. Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?
  14. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  15. A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Aha says:
    5 metai ago

    Musu valdziagyviai iskart ant keturiu krinta ir uzpakalius isriecia…. Kaip tycia dar ir Zinkevicius, paskutinis riteris kovoje uz lietuviu kalba, krito. Kas kovos? Autoritetu vis mazeja ir mazeja…

    Atsakyti
  2. Antanas St. says:
    5 metai ago

    Gerb. A.Lapinskai, kokie Lietuvos lenkai? Lenkai gyvena Lenkijoje! Na, kiek jau galima pilti žibalą į tomaševskinių laužą?! Įtariu, kad neskaitėte nei a/a akad. Z.Zinkevičiaus, nei a/a Lenkijos kalbininkės H.Turskos publikacijų šiuo klausimu… Gaila.

    Atsakyti
    • Gustavas. says:
      5 metai ago

      Ui, tai gal ir šimtų lenkiškų mokyklų ir gimnazijų nėra. Gal mokyklos ir pagaminti lenkai paralėlinėje Lietuvoje gyvena. Jei jau mūsų valdžiagyviai tame krašte nesprendžia tos problemos, ją bando išsispręst Lenkija. Pats Antanai paklaus Cytackos kas ji tokia.

      Atsakyti
      • Antanas St. says:
        5 metai ago

        Gal, Szanowny Panie Gustawie, kai turėsi laiko, pasiskaityk a/a akademiko Zigmo Zinkevičiaus ir a/a Lenkijos kalbininkės profesorės Halinos Turskos publikacijas Lietuvos “lenkų” klausimu – sužinosi, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje, etninėse lietuvių žemėse, ir daugiau neteršk savo kvailais komentarais “Alko”. Rašyk į lenkiškus ar rusiškus tinklapius. Dobrze? Dzękuję!

        Atsakyti
      • Antanas St. says:
        5 metai ago

        P.S. Beje, kas tokia yra ta Cytacka, parašyčiau, bet šita…. paskui po teismus užtampys…

        Atsakyti
        • Gustavas. says:
          5 metai ago

          Kažkiek skaičiau, kažkiek girdėjau, gerb.Antanai, kad tikrų lenkų ten nėra. Bet problema dėl jų yra. Gal svarbiau ne kas ir kiek ten gyvena(per mūsų politikų kvailumą dabar jie taip pagaminti) o, kad laikytusi 100 proc.Lietuvos įstatytmų. Jokių dvkalbysčių valst. įmonėse, gatvių, miestų pavad., jokių kitataučių valstybės išlaikomų mokyklų, darželių, pasų ir abėcėlės bjaurojimų,kultūrinės ir politinės autonomijos skelbimų.
          A šits kiek mažiau kvails komentars negu pirms, Antanėl. Ką? Pas mumi krašt lenkų nėr, Gustavo švėdai galėje palikt.Šypt.

          Atsakyti
          • Antanas St. says:
            5 metai ago

            Maniau, kad Tamsta esi tuteišas, kuris nori būti lenku… Labai atsiprašau,- tikrai nenorėjau nei įžeisti, ne pažeminti.

  3. jo says:
    5 metai ago

    santykiai būtinai turėtų būti geri, panašūs, pvz., į Latvijos-Lenkijos santykius. Štai buvęs Lenkijos prezidentas Rygoje kalbėjo, kad Latvijos lenkų problemos čia sprendžiamos pavyzdingai.

    Kad santykiai būtų tokie kaip Latvijos, tai pirmiausiai Lietuva turi elgtis kaip Latvija, t.y., jokių nuolaidų dėl valstybinės kalbos. Latvija nenusileido žymiai didesniems svetimų jėgų spaudimams ir žymiai gausesnių nei Lietuvoje kolonistų streikams ir protestams, kai 2005 (ar 2006?) įvedė privalomai dėstyti latvių kalba dalį dalykų nuo okupacijos užsilikusiose segregacinėse kitataučių mokyklose. Jau net neįsivaizduoju, kad liberastijos apimta Lietuva sugebės taip normaliai elgtis ir tvarkytis savo valstybėje, nepasiduodama svetimos, priešiškos šovinistinės šalies diktatui. O kai pasiduoda spaudimui, tai agresyvaus kaimyno apetitai tik auga…

    Atsakyti
    • Antanas St. says:
      5 metai ago

      Liberastai ir Afrikoje yra liberastai… Matyt, reikės laukti, kol ta gyvūnų rūšis išmirs…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau | punskas.pl nuotr.

Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau

2023 01 06
XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai" | S. Mikalausko nuotr.

Atkurti istorinės Kernavės didikų drabužiai

2022 12 19
Pixabay.com, svklimkin nuotr.

Z. Kumetaitis. Ar istorijai būdingas spiralės dėsnis?

2022 12 11
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Problemų sprendimas

2022 12 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Politika ir ekonomika

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

2023 02 08
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.
Kalba

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Doc. Liudvikas Saulius Razma priešais Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto centrinius rūmus 1990 m. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas) | nežinomo autoriaus nuotr.
Žmonės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85

2023 02 08
Keliai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliams skiriama 543,2 mln. eurų

2023 02 08
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.
Etninė kultūra

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Miškas | vivmu.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas

2023 02 08
Sveikata, injekcijos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Grožio injekcijas gali atlikti tik specialistai

2023 02 08
Lietuva-Turkija | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvą siųs paramą ir pagalbą Turkijai

2023 02 08
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos
  • Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85
  • Keliams skiriama 543,2 mln. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
33
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 25
10
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė, kad kartu su sąjungininkais perduos Ukrainai kovinius tankus „Leopard“. Pranešama, kad Vokietija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Saulės Vilna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
Pirmą kartą Lietuvoje implantuota naujos kartos dirbtinė aorta

Anksčiau chirurgai operuodavo skalpeliu, dabar – lazeriu ir elektra

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai