A. Lapinskas. Naujas karas su lietuvių kalba (46)

Alkas.lt ekrano nuotr.

Alkas.lt ekrano nuotr.

Lapkričio 20 d. Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė tautinių mažumų švietimo deklaraciją. Ją pakomentavau, nurodęs, kad tai nelygiavertė deklaracja, teikianti valstybinės kalbos nemokėjimo lengvatų Lietuvos lenkams, bet jokių Lenkijos lietuviams.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič neseniai pareiškė, kad lietuvių, t.y. valstybinės kalbos egzaminas ir toliau lenkiškose mokyklose turi būti susilpnintas. Savo komentare pastebėjau, kad jeigu Lenkijos lietuvių mokyklose valstybinė lenkų kalba taptų susilpninta, Lenkijos valdžia tiesiog uždarytų tokias mokyklas.

To negana, Lietuvos Švietimo ministro patarėja Barbara Stankevič dar driokstelėjo: „jeigu minėti deklaracijos reikalavimai nebus realizuoti, tai atsilieps tarpvalstybiniams santykiams”. Taigi beveik ultimatumas.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič | ŠMM nuotr.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič | ŠMM nuotr.

Bet ir to negana. „Kurier Wilenski“ išspausdino ir savo komentarą „Švietimo deklaracja be sprendimo dėl lietuvių kalbos“. Čia ji smarkiai pliekiama, nes deklaracijoje esą neminimi svarbiausi Lietuvos lenkų reikalavimai dėl lietuvių kalbos mokymo ir egzamino reformos.

Lietuvių kalba komentare vadinama „ŠMĖKLA, KOŠMARU”(!!!!!) lenkų mokiniams, tėvams ir kažkodėl lituanistams… Tokių žodžių negirdėjome net juodžiausiais lenkų propagandos karo su Lietuva metais, turiu omenyje pirmuosius 25 atkurtos nepriklausomybės metus. Lenkijoje tokie žodžiai apie lenkų kalbą lietuviškose mokyklose sprogtų tarsi bomba.  

O toliau laikraštyje dar gražiau: „Pradinių klasių mažyliai traukiami į lietuviškų archaizmų tankmę ir jau iš karto nekenčia nesuprantamos svetimos kalbos, kurią jie jau nuo pirmos klasės, pagal programos reikalavimus, turėtų taisyklingai vartoti.

Švietimo ministro patarėja (?) Barbara Stankevič | plcc.lt nuotr.

Švietimo ministro patarėja (?) Barbara Stankevič | plcc.lt nuotr.

Abiturientai nenori laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino, nes bijo jo neišlaikyti, todėl jį keičia į anglų kalbą; kadangi valstybė dirbtinai pakėlė barjerą, jie stengiasi pasitraukti bet kur, kur iš jų nebus reikalaujama akademinio lygio kalbotyros ir literatūros žinių.

Tėvus, vakare grįžusius iš darbo, krečia šiurpas pagalvojus, kad dar reikės kalti žodžius, versti ir atpasakoti tekstą ir lietuviškai rašyti rašto darbus“. Tokios neapykantos lietuvių kalbai seniai regėjome.

„Kurier Wilenski“ straipsnyje nevengiama stiprių ir labai stiprių, o iš tikro baisių žodžių lietuvių kalbos atžvilgiu. Ar imsis kontrpriemonių Lietuvos valdžia prieš šio naujo karo kurstytojus? Deja, kovoti už lietuvių kalbą Švietimo ministerijoje, beje, ir Vyriausybėje tiesiog nėra kam.

Mano galva, jeigu lietuvių kalba lenkiškose mokyklose tapo šmėkla ir košmaru, reikėtų ne keikti Lietuvą paskutiniais žodžiais, bet reikėtų bent pasidomėti, o tai ir perimti Lietuvos rusų, baltarusių, žydų mokyklų patirtį dėl lietuvių kalbos mokymo, nes jose tokių kraupių žodžių apie lietuvių kalbą nesakoma.

Reikėtų pasidomėti ir Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos lenkiškų mokyklų patirtimi mokant valstybinės kalbos, kur konfliktų dėl jos mokymo negirdėti.

Dar geriau būtų Lietuvos švietimo vadovams kartu su mokytojais polonistais nuvažiuoti į Punską ar Seinus ir detaliai susipažinti, kaip mokoma lenkų kalba lietuviškuose darželiuose ir mokyklose (ji ten mokoma tiesiog idealiai!). Lenkijos modelis tikrai mums turėtų padėti – ir lingvistiškai, ir politiškai. Siūlomas kelias, kad Lietuvos lenkai su lietuviais kalbėsis angliškai nėra prasmingas.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: