Kaip ir kasmet, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Šiais metais Kalbos premija skiriama dr. Liucijai Citavičiūtei – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyr. mokslo darbuotojai, Senosios (Prūsijos / Mažosios Lietuvos) raštijos ir lituanistinių šaltinių tyrėjai, daugiau kaip du dešimtmečius nuosekliai dirbančiai lituanistinio paveldo tyrimų, publikavimo ir sklaidos srityje.
Kalbos premija dr. L. Citavičiūtei skiriama už ilgametį ir reikšmingą indėlį tiriant bei publikuojant senąją lietuvių raštiją, už Martyno Liudviko Rėzos raštų parengimą, nuoseklų Mažosios Lietuvos lituanistinio paveldo aktualinimą ir lietuvių kalbos bei kultūros istorijos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.
„Mažosios Lietuvos vaidmuo išsaugant lietuvių kalbą ir lituanistinį paveldą dar nėra iki galo suvoktas ir deramai įvertintas. Dr. L. Citavičiūtės viso gyvenimo darbai ne tik atvėrė šio paveldo gelmę ir reikšmę, bet ir sukūrė tvirtą pamatą naujai lituanistų kartai tęsti tyrimus aukštesniame moksliniame lygmenyje. Ypatingą prasmę šis įvertinimas įgauna Liudviko Rėzos metais – tyrėjos darbai primena, kad lietuvių kalbos ir kultūros gyvybė visada rėmėsi žmonėmis, kurie ją gynė ne dėl garbės, o iš pareigos tautai. Tai labai artima ir Felicijos Bortkevičienės puoselėtai tautinės tarnystės dvasiai“, – sako Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Valdas Rakutis.
Komisija pabrėžia, kad laureatės mokslinė veikla reikšmingai prisidėjo prie senosios lietuvių raštijos šaltinių prieinamumo, jų pažinimo ir aktualinimo, o Martyno Liudviko Rėzos raštų parengimas ir publikavimas yra ypač svarbus indėlis jo jubiliejinės sukakties metais.
Dr. L. Citavičiūtė yra aktyvi mokslininkė ir lituanistinio paveldo skleidėja, nuosekliai jungianti akademinius tyrimus, šaltinių publikavimą ir mokslo populiarinimą, taip prisidėdama prie lietuvių kalbos ir kultūros istorinio tęstinumo bei sklaidos platesnėje visuomenėje.
Svarbiausi mokslininkės darbai – monografija Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai (2004), studija Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos knyga: Kristupas Danielius Hasenšteinas „Nusidavimai švento kariavimo“ (2024).
Iš vokiečių kalbos išvertė ir spaudai parengė G. Ostermejerio Rinktinius raštus (1996), J. Šulco Ezopo pasakėčias (2008), grožinės literatūros kūrinių: Norberto Lechneitnerio pasakojimų rinkinį Sielos sparnai (2000), XVI a. vokiečių legendas – Daktaro Johano Fausto, garsiojo burtininko ir juodojo mago, istorija (2006), Linksmos istorijos apie Tilį Ulenšpygelį, gimusį Braunšveigo žemėje (2016).
Ypač vertingas mokslininkės įdirbis ir indėlis rengiant spaudai Martyno Liudviko Rėzos Raštus. 2011–2026 m. ji parengė ir išleido septynis Rėzos Raštų tomus, papildytus naujausiais rėzaistikos tyrimais. Būtent dr. L. Citavičiūtė, daugelį metų tyrinėjanti L. Rėzos, kaip pasaulio žmogaus, kūrybinį palikimą, aktualizavo jį kaip vienintelį to meto Karaliaučiaus universiteto profesorių, kalbėjusį lietuviškai ir puoselėjusį lietuvių kalbą bei tapatybę Prūsijoje.
Kalbos premija, skiriama iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos biudžeto, tradiciškai bus įteikta gruodžio pradžioje vyksiančiame Kultūros ministerijos ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos organizuojamame renginyje „Kalbos vakaras“.
Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945 m.) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.
