Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt
2013 12 18 20:16
4
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
Anatolijus Lapinskas | Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir Rusų aljanso vicepirmininkė Seimo narė Irina Rozova pranešė, kad šios abi partijos nusprendė kartu dalyvauti europarlamento rinkimuose.

Anot I. Rozovos, toks sprendimas priimtas dėl „gero V.Tomaševskio darbo EP“, o taip pat, kad „tautinių mažumų partijų dalyvavimas EP darbe yra rimtas dalykas ir jis labai reikalingas Lietuvai. Manau, kad mes turime šiokią tokią patirtį dirbant Lietuvoje su tokiu reiškiniu kaip priverstinė asimiliacija. Mes matome, kad beveik tokie pat procesai vyksta ir Europoje. Jos gyventojai vertina Europos Sąjungos pliusus, bet globalizacija turi ir minusų. Manau, kad mūsų patirties kaip tik ir reikės dirbant europarlamente tam, kad vokiečiai liktų vokiečiais, prancūzai – prancūzais, o lietuviai – lietuviais“.

Žinoma, geriausia būtų V. Tomaševskio darbą vertinti rinkėjams, o ne bendramintei politikei, bet dėl priverstinės asimiliacijos Lietuvoje iš tikrųjų verta padiskutuoti plačiau. Kas yra toji „priverstinė asimiliacija“? Negi ji verčia vokiečius tapti nevokiečiais, o lietuvius – nelietuviais? Priverstine asimiliacija, pasak „Wikipedijos“ angliškos versijos (Forced assimilation), yra religinių ar etninių mažumų priverstinės kultūrinės asimiliacijos procesas įsitvirtinusioje ir paprastai didesnėje bendruomenėje. Tai preziumuoja daugelio būdingų bruožų, išskiriančių mažumą, praradimą.

Kaip matome, asimiliacija iš esmės reiškia mažumos ir daugumos santykius. Todėl palyginimas, kad „prancūzai liktų prancūzais“ yra, kaip sakoma, ne prie ko. Grįžkime į Lietuvą, nes didžiausią patirtį „dirbdama su priverstinės asimiliacijos reiškiniu“ I. Rozova sukaupė ne Prancūzijoje, o Lietuvoje (15 metų gyvenusi Rusijoje ji asimiliacijos nepastebėjo…). Kas čia vyksta toje Lietuvoje, kas čia atrado tą prievartą?

2010 m. pabaigoje Lenkijos agentūros PAP pranešė pasauliui: „Neleisime priverstinai asimiliuoti Lietuvos lenkų“. Kur ši Lenkijos agentūra Lietuvoje rado prievartinę asimiliaciją? Pasirodo, ji slėpėsi Lietuvos švietimo įstatymo projekte, nes jame esą buvo „diskriminuojančios nuostatos“ apie lietuviškai dėstomų dalykų skaičiaus padidinimą ir lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą visose Lietuvos mokyklose, taip pat tautinių mažumų mokyklų uždarymą mažose vietovėse ir ten palikimą tik lietuviškų mokyklų.

Apie lenkų mokyklų uždarymą ir tik lietuviškų palikimą įstatyme nieko nesakoma, o dėl egzamino, tai juk pats lotyniškas žodis discriminatio reiškia atskyrimą, o suvienodinimas reikštų, kad toji diskriminacija panaikinama… Tuo metu asimiliaciją atrado ir lenkų mokyklų mokinių tėvai, kurie savo kreipimesi į Lietuvos ir Lenkijos aukščiausius pareigūnus rašė: „esame įsitikinę, kad naujojo švietimo įstatymo priėmimas prives prie lenkų švietimo likvidavimo ir priverstinės Lietuvos lenkų asimiliacijos“.

2011 kovo 24 d., jau priėmus įstatymą, Lenkijos URM pareiškė, kad priimtas Lietuvos švietimo įstatymas gali nulemti prievartinę Lietuvos lenkų asimiliaciją, lenkiškų mokyklų uždarymą, Lietuvos ir Lenkijos sutarties bei visuotinai priimtų tarptautinės teisės principų pažeidimą.

Toji asimiliacija, pasirodo, neišnyko ir dabar. Šių metų pavasarį wilnoteka.lt redaktorius, aprašęs visas, jo manymu, Lietuvos lenkų bėdas, nors kažkodėl neminėjęs Švietimo įstatymo, bet argumentų radęs ir be jo, reziumavo: „Broliai lietuviai turės atsakyti už jų vykdomą prievartinę asimiliaciją ir gėdingą Lietuvos lenkų nutautinimą“.

Įdomu, kad atsirado redaktoriui nepritariančių jo straipsnio komentatorių lenkų, parašiusių: „Būti Lietuvos piliečiu ir mokėti lietuvių kalbą, tai jokia asimiliacija. JAV lenkai nesako, kad jie nutautinti, nors darbe kalba angliškai. O Lietuvoje – tai diskriminacija, įžeidimas, nutautinimas…“

O ką kalba apie priverstinę asimiliaciją Lietuvos rusai, pvz., rusų mokytojų asociacijos pirmininkė Ella Kanaitė? „Lietuvos švietimo įstatymas (numatantis Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymą tautinių mažumų mokyklose lietuviškai) – tai tautinių mažumų teisių pažeidimas, tai kelias į asimiliaciją“.„Dėstyti lietuvių kalbą gimtosios kalbos lygiu – tai visų demokratijos principų laužymas. Ir kai deputatai kalba apie integraciją, tai mes sakome, kad tai asimiliacija ir dargi prievartinė“. „Mes rankų nenuleisime. Yra europinės struktūros, mes ten kreipsimės. Tokį įstatymą vertiname vienareikšmiai – tai asimiliacija“.

Rimtai susimąstykime. Nors „priverstinė asimiliacija“ yra aiškus situacijos vertinimo perlenkimas, bet vis dėlto tektų konstatuoti: nenori lenkai ir rusai tos lietuvių kalbos. Dėl jos dėstymo rašomi skundai europinėms struktūroms, trenkia pasipiktinimo pareiškimus aukščiausi Lenkijos vadovai, kaista tarpnacionalinių santykių atmosfera pačioje Lietuvoje.

Ką daryti, kaip atstatyti ramų gyvenimą Lietuvoje, santaiką su kaimynais, patogią tautinių mažumų jauseną mūsų krašte? Siūlyčiau štai ką: vieną kartą reikėtų tiesiai paklausti mūsų valstybės piliečių lenkų ir rusų, o tiksliau, Lietuvos lenkų ir rusų moksleivių: ar jie nori mokytis lietuvių kalbos ar ne? Jeigu nori, tai prašom, kaip ir viso pasaulio moksleiviai, besimokantys kurio nors dalyko, išeiti ministerijos patvirtintą programą, mokytis nustatytą mokymo valandų skaičių, laikyti privalomą egzaminą.

O jeigu nenori? Tuomet – dėmesio! – pasiūlyti lietuvių kalbos mokytis tik vos ne vos, paprasčiausios egzistencijos poreikiams, pvz., išmokti tekstų įprastam kasdieniam gyvenimui, pasakyti bendrų frazių apie žinomus dalykus, užpildyti nesudėtingą blanką. Manau, kad tokiam mokymuisi atsiras ne vienas ir ne du. Tačiau apie studijas lietuviškame universitete tuomet negalėtų būti nė kalbos.

Galėtų būti variantas iš viso nesimokyti lietuvių kalbos. Tokių atvejų Lietuvoje buvo dar ne taip seniai. Iki nepriklausomybės atstatymo rusiškas mokyklas lankantys sovietinių karininkų vaikai paprastai būdavo atleidžiami nuo lietuvių kalbos pamokų, nes anot jų tėvų, jie bet kurią minutę galėjo būti perkelti už tūkstančio kilometrų į kitą plačiosios tėvynės vietą. Todėl, jų aiškinimu, nebuvo prasmės sukti galvą dėl lietuvių kalbos mokslo.

Jei kam nepatinka toks priminimas, neva skatinantis tautinių mažumų emigraciją, galėtų būti tarpinis variantas: mokytis daugiau nei minimumą, bet ne tiek, kiek lietuviškose mokyklose, t.y. sugrįžti į padėtį, buvusią iki 2011 m. ir panašią į praktikuojamą Gruzijoje. Nors tenykštėse tautinių mažumų mokyklose 30 proc. dalykų moksleiviai mokosi gruziniškai, bet tai dažniausiai laikoma nepakankamu lygiu studijoms universitetuose. Todėl norintieji studijuoti, išlaikę loginio mąstymo ir bendrųjų gebėjimų egzaminą turi dar metus laiko universiteto parengiamajame kurse mokytis gruzinų kalbos, kad atitiktų visus universitetų reikalavimus.

Suteikę galimybę pačioms tautinėms mažumoms rinktis įvairius lietuvių kalbos mokymosi variantus, tikėtina, sulauktume ir jų padėkos ar nors skundų dėl „priverstinės asimiliacijos“ pabaigos. Todėl ilgai nelaukus reikėtų surengti rusiškose ir lenkiškose mokyklose apklausą dėl lietuvių kalbos ir pertvarkyti lietuvių kalbos mokymą mažumų pageidaujama kryptimi. O jei mokyklų direktoriai atsisakys rengti apklausą? Tuomet teks konstatuoti, kad LLRA pavaldiems direktoriams šaukti ant Lietuvos dėl menamos „priverstinės asimiliacijos“ yra svarbiau ir naudingiau nei imtis realių žygių tautinių mažumų gyvenimui gerinti.

P.S. Viliuosi, kad šį straipsnį paskelbs ir Lietuvos lenkų žiniasklaida.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  2. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  3. P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
  4. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  5. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  6. V. Landsbergis. Nelygios mažumos
  7. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  8. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  9. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  10. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  11. A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo
  12. A.Butkevičius: lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų atstovams vėlinamas nebus
  13. Patvirtinti visiems abiturientams vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai
  14. Paskleista melaginga žinia esą nuo šiol lietuvių kalbos egzaminas visiems bus vienodas…
  15. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  16. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  17. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  18. A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės
  19. A. Lapinskas. Ar nori viceministrė E. Tamošiūnaitė išmokyti mažumas lietuviškai?
  20. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  21. Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose
  22. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
  23. ET ekspertai paskelbė, kad Lenkija neužtikrina Lenkijoje gyvenančių lietuvių kalbos apsaugos
  24. Teismas pradėjo nagrinėti Seimo narių skundą dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo
  25. A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?
  26. A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
  27. Tautinių mažumų mokyklose bus taikomos nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
  28. A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
  29. R.Sikorskis lenkų mažumos klausimus susiejo su energetikos ir transporto projektais
  30. A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. dzūkas says:
    7 m. ago

    labai teisingai, jau senai reikėjo šitaip padaryti- tie, kurie nenori mokytis valstybinės kalbos, tegul nesimoko, tegul nestudijuoja Lietuvoje, ir kitkur ieško darbo.
    Tai pasakytina ir apie aršius vilnoteka redaktorius, ir aie LLRA seimūnus, ir Vilniaus savivaldybėje dirbančius lenkus. Nemoki valstybinės kalbos- nestudijuoji Lietuvos universitetuose, negauni valstybinio ir kito darbo, kur privaloma gerai mokėti kalbą. Tavo pasirinkimas. Ir baigsis kaltinimai.

    Atsakyti
  2. JPRST says:
    7 m. ago

    Klausimėlis. Jeigu jie nesimokins lietuviškai, KODĖL LIETUVOS VALSTYBĖ TURI JUOS MOKINTI LENKIŠKAI?

    Atsakyti
    • N says:
      7 m. ago

      Būtent. Jokioje kitoje pasaulio šalyje nėra valstybės išlaikomų lenkiškų mokyklų.

      Atsakyti
  3. kaunietis says:
    7 m. ago

    Lietuvos Valstybeje tik Lietuviu kalba dėstomos mokyklos! Kas nori kitu kalbu mokosi privačiose, kad ir marsieciu kalba.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų
Lietuvoje

Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)

2021 03 03
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
Etninė kultūra

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

2021 03 03
Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas
Kultūra

Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

2021 03 03
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių
Architektūra

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
Istorija

Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Faktai, artefaktai, žmonės“

2021 03 03
Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą
Lietuvoje

Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą

2021 03 03
Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • -.-.- apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Lašas po lašo apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Kajus apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
  • Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)
  • Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1159; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1002; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 861; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 846; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 754; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 565; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
11
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
17
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Vasario 28 d. grupė visuomenininkų aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir kitoms institucijoms išsiuntė pareiškimą „Dėl hibridinių, propagandinių išpuolių, tautinių mažumų ir...

Skaityti toliau

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
6
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • -.-.- apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Lašas po lašo apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Kajus apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • arvydas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Kitas straipsnis
Kretingiškiai Tolminkiemyje pagerbė Kristijono Donelaičio asmenybę

Kretingiškiai Tolminkiemyje pagerbė Kristijono Donelaičio asmenybę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai