Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt
2013 12 18 20:16
4
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
Anatolijus Lapinskas | Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir Rusų aljanso vicepirmininkė Seimo narė Irina Rozova pranešė, kad šios abi partijos nusprendė kartu dalyvauti europarlamento rinkimuose.

Anot I. Rozovos, toks sprendimas priimtas dėl „gero V.Tomaševskio darbo EP“, o taip pat, kad „tautinių mažumų partijų dalyvavimas EP darbe yra rimtas dalykas ir jis labai reikalingas Lietuvai. Manau, kad mes turime šiokią tokią patirtį dirbant Lietuvoje su tokiu reiškiniu kaip priverstinė asimiliacija. Mes matome, kad beveik tokie pat procesai vyksta ir Europoje. Jos gyventojai vertina Europos Sąjungos pliusus, bet globalizacija turi ir minusų. Manau, kad mūsų patirties kaip tik ir reikės dirbant europarlamente tam, kad vokiečiai liktų vokiečiais, prancūzai – prancūzais, o lietuviai – lietuviais“.

Žinoma, geriausia būtų V. Tomaševskio darbą vertinti rinkėjams, o ne bendramintei politikei, bet dėl priverstinės asimiliacijos Lietuvoje iš tikrųjų verta padiskutuoti plačiau. Kas yra toji „priverstinė asimiliacija“? Negi ji verčia vokiečius tapti nevokiečiais, o lietuvius – nelietuviais? Priverstine asimiliacija, pasak „Wikipedijos“ angliškos versijos (Forced assimilation), yra religinių ar etninių mažumų priverstinės kultūrinės asimiliacijos procesas įsitvirtinusioje ir paprastai didesnėje bendruomenėje. Tai preziumuoja daugelio būdingų bruožų, išskiriančių mažumą, praradimą.

Kaip matome, asimiliacija iš esmės reiškia mažumos ir daugumos santykius. Todėl palyginimas, kad „prancūzai liktų prancūzais“ yra, kaip sakoma, ne prie ko. Grįžkime į Lietuvą, nes didžiausią patirtį „dirbdama su priverstinės asimiliacijos reiškiniu“ I. Rozova sukaupė ne Prancūzijoje, o Lietuvoje (15 metų gyvenusi Rusijoje ji asimiliacijos nepastebėjo…). Kas čia vyksta toje Lietuvoje, kas čia atrado tą prievartą?

2010 m. pabaigoje Lenkijos agentūros PAP pranešė pasauliui: „Neleisime priverstinai asimiliuoti Lietuvos lenkų“. Kur ši Lenkijos agentūra Lietuvoje rado prievartinę asimiliaciją? Pasirodo, ji slėpėsi Lietuvos švietimo įstatymo projekte, nes jame esą buvo „diskriminuojančios nuostatos“ apie lietuviškai dėstomų dalykų skaičiaus padidinimą ir lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą visose Lietuvos mokyklose, taip pat tautinių mažumų mokyklų uždarymą mažose vietovėse ir ten palikimą tik lietuviškų mokyklų.

Apie lenkų mokyklų uždarymą ir tik lietuviškų palikimą įstatyme nieko nesakoma, o dėl egzamino, tai juk pats lotyniškas žodis discriminatio reiškia atskyrimą, o suvienodinimas reikštų, kad toji diskriminacija panaikinama… Tuo metu asimiliaciją atrado ir lenkų mokyklų mokinių tėvai, kurie savo kreipimesi į Lietuvos ir Lenkijos aukščiausius pareigūnus rašė: „esame įsitikinę, kad naujojo švietimo įstatymo priėmimas prives prie lenkų švietimo likvidavimo ir priverstinės Lietuvos lenkų asimiliacijos“.

2011 kovo 24 d., jau priėmus įstatymą, Lenkijos URM pareiškė, kad priimtas Lietuvos švietimo įstatymas gali nulemti prievartinę Lietuvos lenkų asimiliaciją, lenkiškų mokyklų uždarymą, Lietuvos ir Lenkijos sutarties bei visuotinai priimtų tarptautinės teisės principų pažeidimą.

Toji asimiliacija, pasirodo, neišnyko ir dabar. Šių metų pavasarį wilnoteka.lt redaktorius, aprašęs visas, jo manymu, Lietuvos lenkų bėdas, nors kažkodėl neminėjęs Švietimo įstatymo, bet argumentų radęs ir be jo, reziumavo: „Broliai lietuviai turės atsakyti už jų vykdomą prievartinę asimiliaciją ir gėdingą Lietuvos lenkų nutautinimą“.

Įdomu, kad atsirado redaktoriui nepritariančių jo straipsnio komentatorių lenkų, parašiusių: „Būti Lietuvos piliečiu ir mokėti lietuvių kalbą, tai jokia asimiliacija. JAV lenkai nesako, kad jie nutautinti, nors darbe kalba angliškai. O Lietuvoje – tai diskriminacija, įžeidimas, nutautinimas…“

O ką kalba apie priverstinę asimiliaciją Lietuvos rusai, pvz., rusų mokytojų asociacijos pirmininkė Ella Kanaitė? „Lietuvos švietimo įstatymas (numatantis Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymą tautinių mažumų mokyklose lietuviškai) – tai tautinių mažumų teisių pažeidimas, tai kelias į asimiliaciją“.„Dėstyti lietuvių kalbą gimtosios kalbos lygiu – tai visų demokratijos principų laužymas. Ir kai deputatai kalba apie integraciją, tai mes sakome, kad tai asimiliacija ir dargi prievartinė“. „Mes rankų nenuleisime. Yra europinės struktūros, mes ten kreipsimės. Tokį įstatymą vertiname vienareikšmiai – tai asimiliacija“.

Rimtai susimąstykime. Nors „priverstinė asimiliacija“ yra aiškus situacijos vertinimo perlenkimas, bet vis dėlto tektų konstatuoti: nenori lenkai ir rusai tos lietuvių kalbos. Dėl jos dėstymo rašomi skundai europinėms struktūroms, trenkia pasipiktinimo pareiškimus aukščiausi Lenkijos vadovai, kaista tarpnacionalinių santykių atmosfera pačioje Lietuvoje.

Ką daryti, kaip atstatyti ramų gyvenimą Lietuvoje, santaiką su kaimynais, patogią tautinių mažumų jauseną mūsų krašte? Siūlyčiau štai ką: vieną kartą reikėtų tiesiai paklausti mūsų valstybės piliečių lenkų ir rusų, o tiksliau, Lietuvos lenkų ir rusų moksleivių: ar jie nori mokytis lietuvių kalbos ar ne? Jeigu nori, tai prašom, kaip ir viso pasaulio moksleiviai, besimokantys kurio nors dalyko, išeiti ministerijos patvirtintą programą, mokytis nustatytą mokymo valandų skaičių, laikyti privalomą egzaminą.

O jeigu nenori? Tuomet – dėmesio! – pasiūlyti lietuvių kalbos mokytis tik vos ne vos, paprasčiausios egzistencijos poreikiams, pvz., išmokti tekstų įprastam kasdieniam gyvenimui, pasakyti bendrų frazių apie žinomus dalykus, užpildyti nesudėtingą blanką. Manau, kad tokiam mokymuisi atsiras ne vienas ir ne du. Tačiau apie studijas lietuviškame universitete tuomet negalėtų būti nė kalbos.

Galėtų būti variantas iš viso nesimokyti lietuvių kalbos. Tokių atvejų Lietuvoje buvo dar ne taip seniai. Iki nepriklausomybės atstatymo rusiškas mokyklas lankantys sovietinių karininkų vaikai paprastai būdavo atleidžiami nuo lietuvių kalbos pamokų, nes anot jų tėvų, jie bet kurią minutę galėjo būti perkelti už tūkstančio kilometrų į kitą plačiosios tėvynės vietą. Todėl, jų aiškinimu, nebuvo prasmės sukti galvą dėl lietuvių kalbos mokslo.

Jei kam nepatinka toks priminimas, neva skatinantis tautinių mažumų emigraciją, galėtų būti tarpinis variantas: mokytis daugiau nei minimumą, bet ne tiek, kiek lietuviškose mokyklose, t.y. sugrįžti į padėtį, buvusią iki 2011 m. ir panašią į praktikuojamą Gruzijoje. Nors tenykštėse tautinių mažumų mokyklose 30 proc. dalykų moksleiviai mokosi gruziniškai, bet tai dažniausiai laikoma nepakankamu lygiu studijoms universitetuose. Todėl norintieji studijuoti, išlaikę loginio mąstymo ir bendrųjų gebėjimų egzaminą turi dar metus laiko universiteto parengiamajame kurse mokytis gruzinų kalbos, kad atitiktų visus universitetų reikalavimus.

Suteikę galimybę pačioms tautinėms mažumoms rinktis įvairius lietuvių kalbos mokymosi variantus, tikėtina, sulauktume ir jų padėkos ar nors skundų dėl „priverstinės asimiliacijos“ pabaigos. Todėl ilgai nelaukus reikėtų surengti rusiškose ir lenkiškose mokyklose apklausą dėl lietuvių kalbos ir pertvarkyti lietuvių kalbos mokymą mažumų pageidaujama kryptimi. O jei mokyklų direktoriai atsisakys rengti apklausą? Tuomet teks konstatuoti, kad LLRA pavaldiems direktoriams šaukti ant Lietuvos dėl menamos „priverstinės asimiliacijos“ yra svarbiau ir naudingiau nei imtis realių žygių tautinių mažumų gyvenimui gerinti.

P.S. Viliuosi, kad šį straipsnį paskelbs ir Lietuvos lenkų žiniasklaida.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  2. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  3. P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
  4. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  5. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  6. V. Landsbergis. Nelygios mažumos
  7. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  8. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  9. A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo
  10. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  11. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  12. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  13. A.Butkevičius: lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų atstovams vėlinamas nebus
  14. Patvirtinti visiems abiturientams vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai
  15. Paskleista melaginga žinia esą nuo šiol lietuvių kalbos egzaminas visiems bus vienodas…
  16. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  17. A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės
  18. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  19. A. Lapinskas. Ar nori viceministrė E. Tamošiūnaitė išmokyti mažumas lietuviškai?
  20. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. dzūkas says:
    8 m. ago

    labai teisingai, jau senai reikėjo šitaip padaryti- tie, kurie nenori mokytis valstybinės kalbos, tegul nesimoko, tegul nestudijuoja Lietuvoje, ir kitkur ieško darbo.
    Tai pasakytina ir apie aršius vilnoteka redaktorius, ir aie LLRA seimūnus, ir Vilniaus savivaldybėje dirbančius lenkus. Nemoki valstybinės kalbos- nestudijuoji Lietuvos universitetuose, negauni valstybinio ir kito darbo, kur privaloma gerai mokėti kalbą. Tavo pasirinkimas. Ir baigsis kaltinimai.

    Atsakyti
  2. JPRST says:
    8 m. ago

    Klausimėlis. Jeigu jie nesimokins lietuviškai, KODĖL LIETUVOS VALSTYBĖ TURI JUOS MOKINTI LENKIŠKAI?

    Atsakyti
    • N says:
      8 m. ago

      Būtent. Jokioje kitoje pasaulio šalyje nėra valstybės išlaikomų lenkiškų mokyklų.

      Atsakyti
  3. kaunietis says:
    8 m. ago

    Lietuvos Valstybeje tik Lietuviu kalba dėstomos mokyklos! Kas nori kitu kalbu mokosi privačiose, kad ir marsieciu kalba.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

2022 04 28
Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

2022 04 14
Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA

2022 04 12
Lietuva ir Ukraina stiprins kultūrinius ryšius

Vyriausybė pritarė lietuvių perkėlimui iš Ukrainos į Lietuvą

2022 04 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
Lietuvoje

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

2022 05 21
Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai
Įvairenybės

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.
Įvairenybės

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • hurom sulčiaspaudės apie Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika?
  • KLAUSIMAS: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Reiklumas kitiems apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
  • Geram kepsniui svarbus ir laikas
  • Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius
  • Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 592; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 556; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 464; komentarų: 13
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 460; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 427; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 394; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

by Ditė Česėkaitė
2022 05 11
0
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Antrus metus iš eilės į gimtinę grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių buvo daugiau nei išvykusių. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. į...

Skaityti toliau

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

by daiva
2022 05 07
0
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinantį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • hurom sulčiaspaudės apie Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika?
  • KLAUSIMAS: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Reiklumas kitiems apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Koks grožis! apie Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

Kitas straipsnis
Kretingiškiai Tolminkiemyje pagerbė Kristijono Donelaičio asmenybę

Kretingiškiai Tolminkiemyje pagerbė Kristijono Donelaičio asmenybę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai