600 tūkstančių piliečių duomenys iš Registrų centro buvo pavogti per valstybės įstaigas, tai vyko kelis mėnesius ir vyriausybė apie tai žinojo dar bent mėnesį, bet slėpė nuo visuomenės.
Jeigu pats vagystės faktas yra skandalingas, tai slėpimo faktas, mano akimis, dar skandalingesnis.
Visada, kai iš įmonės nuteka klientų informacija, ši turi pareigą nedelsiant apie tai informuoti klientus ir paaiškinti, kokių veiksmų šie gali imtis padariniams minimizuoti.
Ir dabar stebime įvairius perspėjimus, kokie personalizuoti sukčių veiksmai ir schemos galimi su pavogta informacija, ko ypač saugotis. Tai labai reikalinga.
Bet jeigu duomenys vogti sausio-balandžio mėnesiais, vyriausybė nutarė dėl kažko (reitingų? įvaizdžio? tyrimo? sarmatos?) slėpti tai ilgą laiką ir taip dar labiau rizikuoti gyventojų saugumu. Nes su asmens kodu prie bankininkystės neprisijungsi, bet jį ir jūsų turto adresą pasakęs sukčius tikrai turi didesnius šansus įtikinti, kad čia ne sukčius, o bankas ar kokia institucija.
Bet vyriausybė sako, kad nutylėjo, nes kalbėdama viešai pakenktų prokuratūros tyrimui. Esą negalėjo kalbėti. Tai vargiai įtikina, nes reikia tikėti, kad įsilaužėliai buvo užblokuoti vos juos pastebėjus ir taip suprato, kad apie jų veiklą žinoma. Tad ką būtent slėpė vardan tyrimo?
Tokioje situacijoje nekyla pasitikėjimas. Jį atstatyti galėtų, turbūt tik visiškas generalinės prokuratūros gulimas kryžiumi už šiuos teiginius:
– taip, mes uždraudėme viešinti apie šį nutekinimą;
– taip, mes uždraudėme dėl šių ir šių priežasčių;
– taip, mes manėme, kad slėpti yra teisėta ir yra svarbiau už visuomenės interesą žinoti, todėl ir todėl;
– taip, prisiimame visišką atsakomybę už šį sprendimą.
Nes vyriausybė tą sprendimą prokuratūrai permeta. Prokuratūra gali arba priimti, arba paneigti, tad premjerės teiginiai melagingi. Kol kas prokurorė pareiškė, kad tokį vyriausybės sprendimą laiko pateisinamu, o prezidentas pasakė, kad jokio draudimo viešinyi duomenų vagystės faktą nebuvo.
Taigi laukiame tikrųjų atsakymų vietoje miglos.
O kol kas klausimų tik daugėja. Po duomenų nutekėjimo fakto opozicijos reikalavimai dėl ministrų atsakomybės man atrodė pertekliniai.
Bet po vagystės nuslėpimo fakto, paliekant tiek žmonių tokioje pažeidžiamoje situacijoje, politinės atsakomybės klausimas už savo pačių tiesioginius sprendimus jau atrodo natūralus.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Taip atrodo rezervistus įslaptinusi teritorija. Lietuva kaip priedangos organizacija.
Man, regis, kad čia įžvelgtini ir žurnalistų, ypač LRT, pareigos informuoti visuomenę abejingumo tai tinkamai vykdyti požymiai.
“… tikrai turi didesnius šansus…”
Jau ir Sinica neturi jokių galimybių išsiversti be šanso…
Nebūtinai.
O koks nors Karbauskis dar neparašė, kad dėl visko kaltas senelis supermenas Landsbergis ?
Gali būti, kad didžiausia grėsmė dėl šios vagystės yra tai, kad sukčiai gali naudotis galimybe įkeisti asmens turtą, jam nežinant, kad gautų banko kreditą.
Atklydusius telefoninius skambučius pasiunčiu nedelsiant ant trijų raidžių.
Keista, kad ir Sinica nukrypo į lankas- visą savaitę vienas ir tas pats pranešė-nepranešė.
Daug svarbiau sužinoti, kas pavogė ir kodėl. Ir ką dabar žmonėms kurių duomenis pavogė daryti, ko tikėtis.
Kol apie tai nekalbama, galima galvoti, kad čia kokia nors vadžiažmogių afera kuriant baubą ir griežtinant ką dar galima sugriežtint.
Betgi svarbu žinoti, kad duomenys pavogti. Dėl budrumo.
Pritariu ‘m’. Būtent viešai kalbėtina, ar duomenys imti iš eilės, ar pasirinktinai, ar tik Vilniaus , ar ir kitų mirestų ir pan. Kokiu tikslu galėtų būti pavogta, kokią naudą sukčiai numatę turėti, bet jiems tai nepavyks, nes jau apsižiūrėta ir galimybės sukčiams užkirstos, t.y. kalbėti rimtai, rūpestingai žmonėms, o ne taip, kad tik kalbas paleidu. Tokiu būtina pakalbinti atitinkamus sopcialistus. Dabar tapo panašu į viešųjų ryšių akciją…