Gegužės 5 d. besidomintieji lietuvių kalbos naujovėmis rinksis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10), kur vyks konferencija „Lietuvių kalba ir dirbtinis protas“.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija jau ne pirmus metus kviečia bibliotekininkus, kultūros įstaigų žinovus ir visus, besidominčius lietuvių kalba, susiburti ir diskutuoti apie kalbos naujienas.
Šįkart bus aptariama, kaip lietuvių kalba kinta ir prisitaiko sparčiai besivystančių technologijų kontekste. Konferencijoje laukia įkvepiantys pranešimai, diskusijos ir praktiniai užsiėmimai, padėsiantys geriau suprasti dirbtinio proto galimybes ir keliamus iššūkius lietuvių kalbai.
Prisitaikyti gebanti kalba
„Galime turėti du požiūrius: vienas – lietuvių kalba sena, sustabarėjusi ir pasmerkta amžinybei arba antrasis – mūsų kalba patyrusi visko, lanksti ir gebanti prisitaikyti. Suprantama, man labiau patinka antrasis požiūris“, – sako VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė.
V. Meiliūnaitė džiaugiasi, kad šiuo požiūriu vadovaujasi ir Lietuvos mokslas bei verslas: „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis sukurtas milžiniškas kiekis atvirų lietuvių kalbos išteklių, kurie leis vystyti lietuviškai suprantančias ir kalbančias dirbtinio proto (DI) technologijas.“
Todėl šių metų konferencija kviečia diskutuoti ir suprasti, kaip lietuvių kalba vystosi kartu su šiuolaikinėmis technologijomis.
Pranešimų įvairovė
Konferenciją atidarys doc. dr. Andrius Utka, kuris ne tik aptars pasaulinį dirbtinio proto vystymąsi, bet ir pristatys lietuvių kalbos išteklius, sukurtus programoje „Naujos kartos Lietuva“.
„Tilde“ technologijų skyriaus vadovas Giedrius Karauskas apžvelgs, kaip dirbtinio proto sprendimai pritaikomi lietuvių kalbai – nuo mašininio vertimo ir šnekos atpažinimo iki pokalbių robotų bei didžiųjų kalbos modelių. Pranešime bus pristatyta, kaip šios technologijos taikomos organizacijose ir kokią vertę kuria.
„Gyvenant dirbtinio proto laikais, viskas tapo apskaičiuojama, ėmė nykti net individualūs meniniai stiliai, pasaulis tampa vis labiau nuspėjamas ir nuobodus. Ar tokie dalykai kaip netikėtumas ir siurprizas pasmerkti išnykti?“ – šį klausimą pranešimo metu kels prof. Saulius Keturakis. Mokslininkas aptars, kaip išlaikyti nenuspėjamumą technologijų amžiuje.
Sparčiai tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, vertėjo profesija išgyvena fundamentalų lūžį – nuo tradicinio tekstų kūrimo ir vertimo pereinama prie žmogaus ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimo modelio. Šį vertėjo identiteto kismą pranešimo metu analizuos prof. dr. Ramunė Kasperė.
Apie vertimą raštu kalbės Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje kalbos reikalų koordinatorė Eglė Žilinskaitė. Lektorė pristatys Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato sukurtas visiems prieinamas dirbtiniu protu grindžiamas daugiakalbes priemones.
„Švietimo ateitis slypi kompiuteriniuose žaidimuose“ – tokį pranešimą skaitys Darius Kniūkšta, „YouTube“ kanalo „Darius Žaidžia“ ir startuolio „Trys kubai“ įkūrėjas.
Pasak lektoriaus, šiandien naujos technologijos vis sparčiau didina atotrūkį tarp švietimo ir darbo rinkos, o švietimo revoliucijos užuomazgos ryškėja ten, kur mažiausiai tikimasi – kompiuteriniuose žaidimuose.
Praktiniai užsiėmimai ir kino filmo peržiūra
Konferencijoje pranešimus paįvairins praktiniai užsiėmimai. Viename jų komunikacijos žinovė ir lektorė Leontina Lesauskaitė parodys, kaip veiksmingai pasitelkti dirbtinį protą kuriant tekstus.
„Dirbtiniam protui lietuvių kalba vis dar yra kietas riešutėlis. Tačiau mums, lietuvių kalba rašantiems profesionalams, dirbtinis protas gali tapti kasdieniu įrankiu – jei mokame juo naudotis.
Taip, dirbtinis protas dar tik kūdikystės laike: kartais nerangus, neretai linkęs apsimesti visažiniu, nors toks nėra. Vis dėlto jis sparčiai tobulėja ir jau dabar gali veikti kaip patikimas pagalbininkas“, – teigia L. Lesauskaitė.
Dalyviai kviečiami dalyvauti ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausiosios kvalifikacijos metodininkės Vidos Kaunienės pamokoje „Knyga su nosine. Knygų su lietuvių abėcėlės judančiomis raidėmis dirbtuvės“ bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtoje viktorinoje „Lietuvių kalba. Asmenybės. Kultūra. Istorija“.
Konferencija bus užbaigta kino filmo „M. K. Čiurlionis AI“ peržiūra ir susitikimu su režisieriumi Antanu Skuču. Filmas sukurtas pasitelkiant dirbtinį protą, remiantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba – jo piešiniais ir muzika.
Konferencijos dienotvarkė čia.
Daugiau žinių apie konferenciją ir registracija į ją – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.amb.lt.
