Populizmo sąvoka dabar – vienas pagrindinių sisteminių politinių jėgų keiksmažodžių, skiriamų politiniams oponentams, atstovaujantiems alternatyvioms vertybėms ir siekiantiems alternatyvios darbotvarkės. Ką iš tiesų reiškia šis žodis? Tai reiškia politinę retoriką ir praktines priemones, kurios patinka liaudžiai arba, jei kitaip sakant, politinei tautai.
Šia prasme populizmas gali būti tiek geras, tiek blogas. Vienas didžiausių populistams būdingų minusų – tai demagogija, melas, kai populistinė retorika kertasi su tikrovės galimybėmis ar net realiais populisto ketinimais. Bet yra ir kitas minusas. Populistas gali iš tiesų siekti ir net įgyvendinti savo pažadus, bet ilgalaikėje perspektyvoje tas įgyvendinimas gali pasireikšti didesniu blogiu, nei gėriu.
Visai kas kita, kai politikas siekia visuomenei gero įsitvirtinusios politinės sistemos sąskaita. Toks politikas drąsiai gali būti pavadintas populistu, nes apeliuoja į liaudies simpatijas, užmiršdamas prieš tai pasiklausti politinio, žurnalistinio ar akademinio elito. Dažnai – apsišaukusio. Šia prasme Sąjūdis, be jokios abejonės, buvo šimtu procentų populistinis judėjimas. Kaip ir daugelis alternatyviosios dešinės, nacionalistinių ir euroskeptinių judėjimų šiuolaikinėje Europoje.
Alternatyvios politinės jėgos Lietuvoje, kaip Centro partija, Tautininkų ir respublikonų sąjunga ar net Vytauto Radžvilo sąrašas, vadinamos populistinėmis. Kiekviena jų apeliuoja į tam tikrą elektorato segmentą ir kalba tai, ką šio segmento žmonės nori girdėti. Bet ar jų retorikoje – melas? Vargu. Siekis atsikovoti tautinę valstybę, prigimtinę šeimą ir klasikinę kultūrą iš liberalų ir marksistų yra visiškai realus ir panašu, kad realiai siekiamas įgyvendinti. Ar tai atsilieptų visuomenei blogiu? Sunku būtų rasti to įrodymų.
Priešingai, populistais blogąja prasme reiktų vadinti konservatorius, pasisakančius už tautinės valstybės panaikinimą, Tėvynės užleidimą svetimšaliams ir šeimos dekonstravimą, socialdemokratus, remiančius oligarchus, liberalus, siekiančius komunistų vertos diktatūros. Kai pavadinimais deklaruojama viena, o konkrečiais siūlymais ir veiksmais daroma kita.
Radikalizmas – dar vienas sistemos keiksmažodis, nors taikomas kiek siauriau. Iš esmės radikalas reiškia žmogų, siekiantį esminių permainų sistemoje ar net visos sistemos pakeitimo. Tai vėlei gali būti gerai arba blogai – vėl galima prisiminti Sąjūdį. Bet ar tikslu dabartines antisistemines jėgas vadinti radikaliomis? Tik iš dalies. Jos tikrai siekia pakeisti įsivyravusią liberalią ir marksistinę politinę, kultūrinę ir akademinę sistemą, bet tai daro, siekdamos išsaugoti tai, kas sukurta tolimesnėje ar artimesnėje praeityje.
Nacionalinį suverenumą, etninę tapatybę ir prigimtinę šeimą saugančias jėgas būtų kur kas tiksliau vadinti konservatyviomis. Būtent jų griovėjai šiandien – patys tikriausi radikalai, o gal net – revoliucionieriai. Juk akivaizdu, kad pamatinės kultūrinės ir socialinės struktūros yra esmė, o politiniai, kultūriniai ar kitokie elitai – tik antstatas. Taigi, susiklosto paradoksali situacija, kai antisisteminės jėgos iš esmės yra konservatyvios, o sisteminės – radikalios. Vieni siekia sugriauti ar iš esmės pakeisti įprastą visuomenės sanklodą, kiti – ją išlaikyti.
Šia prasme jungimasis į dešiniąsias ir centro dešiniąsias alternatyviąsias politines jėgas, jų palaikymas ir balsavimas už jas yra konservatyvūs žingsniai. Už tai, kas sukurta Dievo, gamtos ar protėvių, prieš abejotinos vertės socialinę inžineriją. Pats metas Europos centralizuotojus, imigrantų sveikintojus, LGBT rėmėjus demaskuoti kaip radikalus, partinių etikečių klastotojus – kaip populistus, o patiems išdidžiai ir atvirai iškelti tautinio, socialaus konservatizmo vėliavą.
Už konservatorius, piliečiai.
Tiesiog – puikiai. Ypač paskutinė pastraipa. Viskas sustatyta į savo vietas ir sugrąžinti savi vardai.
Šaunus straipsnis.
Už konservatorius !
Už konservatorius…šalin apsišaukėlius….
centro sąjunga kol ten puteikis, krivickas ar guoga- nėra jokia alternatyva. Tai ta pati grupė remianti pederastiją.
Keista, kad autorius, logiškai paaiškinęs terminus, daro tokią absurdišką klaidą. Turiu omeny centristų – puteikių, guogų, krivickų utopines kalbeles priskirdamas realiems siekiams atsikovoti tautinę valstybę. Jei tai tik konjuktūros padiktuota išvada, bala nematė. Tačiau jei M. Kundrotas nuoširdžiai tiki tuo, ką parašė apie tą šutvę – liūdni popieriai…
Dar verta dėmesio ir suvokimo “amžinoji pozicija”. Kas tai per žmonių padermė, kurie keičiantis idėjom, santvarkom, valdžiom, sugeba išlikti aukštuose postuose. Jiems būdingas lojalumas ir paklusnumas esamai valdžiai.
Juos vadina prisitaikėliais, išverstas kuriais, bet vertinti vienareikšmiškai ko gero būtų ne objektyvu. Įdomu, ką galvoja kiti?
Bėda didžiausia mūsų, kad nėra jau to “žurnalistinio ar akademinio elito.”
Yra tik niekam neatsakinga, aplamai neatsakinga ketvirtoji valdžia.
Už tai ir yra tie partiniai cūdai lietuviški, kai socdemai gina kapitalą, o atseit dešiniausi konservatoriai – plebsą, faktiškai visi – neo, pseudo ir kitoki liberastai
Tekstas l. geras, tačiau… Su sąlyga. kad turime nuo valstybės, ty. visų mūsų, izoliuotą “partinę sistemą” (ačiū diedukui, sinkevičiui ir co – (“sarašinis paveldimumas”)), perspektyvos gana niūrios. Kadangi nėra visuomenės kontrolės ir savireguliacijos, faktiškai baigianti supūti lietuviška “partinė sistema” vis labiau įtraukia valstybę į dirbtinę komą. Jau dabar beveik penkmetį gyvename ala brežnevinėje stagnacijoje. Taigi, nežinau, nebent su visuomeninių organizacijų iniciatyva, reikia inicijuoti rinkimų įstatymo pataisas,kad rinkėjai galėtų įtakoti “sarašinius” ne tik “pliusais”, bet ir BŪTINAI “minusais”. Kaip portalų komentaruose. Tada atsiras galimybė eliminuoti “paveldimumą” ir prievolė žygiais, o ne žodžiais įrodyti savo reikalingumą visuomenei. Antraip, šitie “nepakeičiamieji” greitu laiku, kartu su savim nusitemps dungnan visą valstybę….
Prie ko cia visur minimas ir prikisamas marksizmas, kurio ne su ziburiu nerasi. Tikras marksizmas yra uz socialini teisinguma ir visuomene be isnaudojimo, be kapitalizmo. Ar neoliberalai pries kapitalizma? Ar K.Marksas buvo uz LGBT? O siaip tai straipsnis geras, o neminint marksizmo, butu ir visiskai teisingas.
Geras straipsnis, bet sausokas. Reikėtu išplėtot.
Deja, spėjau pamatyti tik kadrą kažkokio renginio (gal spaudos konferencijos), kur prie mikrofonų sėdėjo Skvernelis su… Kojala.
Ką tai turėtų reikšti?