Pirmadienis, 16 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Radikalumas ir nuosaikumas: kas, kam ir kodėl?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018 04 02 12:31
3
Gandis vs Hitleris | Alkas.lt koliažas.

Gandis vs Hitleris | Alkas.lt koliažas.

Gandis vs Hitleris | Alkas.lt koliažas.
Gandis vs Hitleris | Alkas.lt koliažas.

Radikalumo ir nuosaikumo sąvokos – viena dažniausiai politikoje, etikoje ir net religijoje vartojamų diadų. Šiais laikais radikalumas dažnai siejamas su blogiu, nuosaikumas – su gėriu. Nuosaikumo bei radikalumo skirtis suskaldė ne vieną judėjimą. Peržvelkime šiuos du principus jų esmės, sampratų, tikslingumo, atskaitos ir įkvėpimo atžvilgiais.

1. Radikalumo sąvoka yra kilusi iš lotyniškos sąvokos radix, reiškiančios šaknį. Priešingai, nei galėtų atrodyti, radikalai dažniausiai nėra tie, kurie laikosi šaknų – tai daro konservatoriai ir fundamentalistai – o tie, kurie siekia permainų iš pat šaknų, iš esmės. Nuosaikumas savo ruožtu susijęs su saiko sąvoka, daugelyje Europos kalbų nuosaikieji vadinami lotyniškos kilmės žodžiu moderatai, dar reiškiančiu santūriuosius, kantriuosius, blaiviuosius.

Saiko sąvoka, kalbant apie vertybes, natūraliai kelia klausimų. Ar kokios nors vertybės gali būti per daug, kad reiktų ją seikėti? Ar gali būti per daug meilės? Teisingumo? Ištikimybės? Deja, taip. Žmogaus ir visatos būtis pernelyg sudėtinga, kad būtų galima ją aiškinti viena kuria vertybe. Kur vyrauja meilė, dažnai trūksta teisingumo, kur pirmauja teisingumas, kenčia meilė, o ištikimybė klaidai ar niekšybei apskritai nėra jokia vertybė.

Tą patį galima pasakyti apie politinius principus. Tautiškumo vertė atsiskleidžia tiktai drauge su žmogiškumu, tiek asmens atžvilgiu, tiek žmonijos mastu, o tautinėje valstybėje – su pilietiniu patriotizmu. Laisvė – drauge su atsakomybe. Teisė – su pareiga. Socialinė brolybė – su asmenine iniciatyva. Religijoje ir filosofijoje ištikimybė tiesai glaudžiai susijusi su atvirumu jai: susikaupus deramam kiekiui kontrargumentų pažiūros gali ir privalo keistis.

Nuosaikumas šiuo atveju reiškia pusiausvyrą, suvokiant, kad viena vertybė dažnai atsveria kitą, kad viena vertybė saugo kitą nuo kraštutinumo, kuris gali vertybę paversti antivertybe. Kraštutinis religingumas pagimdė inkviziciją, kryžiaus žygius ir džihadus. Kraštutinis tautiškumas – Aušvico koncentracijos stovyklas. Kraštutinis socializmas – Gulagą. O kraštutinis liberalizmas – žmonijos atomizaciją, slegiančią vienišumo beprasmybę, laukinį kapitalizmą, naikindamas tautą ir šeimą, gamtą ir žmogų žmoguje.

Radikalumas, kaip jau minėta, reiškia esmines permainas. Bet ar visada tai – blogai? Ar Klausas fon Štaufenbergas, siekdamas sunaikinti Adolfą Hitlerį, vedusį vokiečių tautą ir visą Europą į pražūtį, elgėsi blogai? Ar Lietuvos Nepriklausomybės aktas 1990 m. kovo 11-ąją, radikaliai nutraukiant ryšius su okupacine sovietų valdžia, buvo blogis? Dar kiek pasilaikę nuosaikiai būtume turėję prezidentu „draugą“ Michailą Gorbačiovą, už kurio nugaros jau driekėsi būsimojo GKČP šešėlis. Kai vyrauja absoliutus blogis, gėris reikalauja radikalumo.

2. Nuosaikumas ir radikalumas, visų pirma, yra sąvokos. Dauguma susikalbėjimo problemų kyla būtent dėl to, kad skirtingai suprantamos sąvokos. Radikalumas dažnai klaidingai tapatinamas su ekstremizmu, kitaip tariant – kraštutinumu. Nuosaikumas, savo ruožtu, taip pat klaidingai siejamas su kompromisais bet kokiais atvejais ir bet kokiomis sąlygomis. Šia prasme nei viena, nei kita nėra gėris.

Dabartinis liberalizmas, paradoksaliai sumišęs su marksizmo elementais, aukština nuosaikumą, bet tiktai oponentų stovyklose. Kuo nuosaikesnis konservatizmas, kuo nuosaikesnis tautiškumas, kuo nuosaikesnė krikščioniškoji demokratija, tuo geriau liberaliesiems marksistams. Tuo tarpu savoje stovykloje nuosaikumo principas pamirštamas.

Jei politinę būtį įsivaizduosime kaip tiesią liniją, sugraduotą nuo nulio iki begalybės, tai kiekvienos ideologijos šalininkai suinteresuoti priartinti padėtį prie savosios atkarpos. Nuosaikus konservatizmas arba nuosaikus nacionalizmas toleruojami tol, kol ateina laikas nuosaikiam liberalizmui, po to – radikaliam liberalizmui, tada – nuosaikiam marksizmui ir galiausiai – radikaliam marksizmui. Galiausiai ir patys liberalai klasikine prasme išmetami į šiukšlyną: mauras atliko savo darbą, mauras gali išeiti.

Nuosaikumo sąvoka dažnu atveju dangstoma aiškios pozicijos stoka arba tiesiog bailumas. Savo ruožtu radikalumo vėliavos dažnai žavi žiaurius arba tiesiog – nutrūktgalvius žmones. Stokojančius tiek meilės, tiek atsakomybės savo artimajam. Kuriuose aistringasis pradas permuša protingąjį. Jei nuosaikiesiems dažnai trūksta drąsos, tai radikaliesiems – išminties.

3. Radikalumas ir nuosaikumas daugeliu atvejų pristatomi kaip principiniai dalykai. Iš tiesų tai dažnai tebūna tiktai priemonės. Nei radikalumas, nei nuosaikumas normatyviam žmogui nėra savaiminiai tikslai. Kai sistema keistina iš esmės, tam pritars netgi didžiausias konservatorius. Kai ją užtenka pakoreguoti, tam pritars bet kuris protingas radikalas.

Kita vertus, kai kuriais atvejais net siekiant radikalaus tikslo tenka imtis diplomatijos. Jonas Basanavičius savo laiku siekė kultūrinės ir politinės autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje, o Antanas Smetona priėmė Nepriklausomybės aktą drauge su Lietuvos sąsaja su Vokietija. Nei pirmasis labai mylėjo Rusiją, nei antrasis – Vokietiją. Abiejų siekis buvo liuosa Lietuvos valstybė. Tačiau reikėjo taikytis prie aplinkybių, kol iškovotas galutinis tikslas.

Tas pats A. Smetona ryžosi radikaliam žingsniui – 1926 m. perversmui – kai reikėjo gelbėti tautą ir valstybę nuo liberalų ir kairiųjų sukeltos krizės. Tačiau po to jo valdymo būdas tolydžio vis nuosaikėjo, nuo autoritetinio valdymo vis labiau pereita prie demokratijos, pradedant savivalda, baigiant Seimo institucijos grąžinimu ir koalicine Vyriausybe. Ne visi jo žingsniai pasiteisino, tačiau jis puikiai suvokė, jog tikslas – aukščiau už priemones.

Dabartinėje Lietuvoje politinė santvarka – aiškiai pasiligojusi. Radikalai siūlo iš principo keisti šią santvarką – atsisakyti rinkimų pagal partinius sąrašus, Konstitucinio teismo, mažinti Seimo narių skaičių ar net naikinti pačią demokratiją.

Iš tiesų užtektų dalinių reformų. Suteikti lygias galimybes visoms partijoms, panaikinant partinę oligarchiją. Konstituciniam teismui palikti teisę aiškinti įstatymų atitikimą Konstitucijai, užuot kėlus savas doktrinas aukščiau pačios Konstitucijos. Šalia atstovaujamosios demokratijos stiprinti dalyvaujamosios demokratijos institutus. Grąžinti referendumų vaidmenį, įvesti renkamą seniūnijų valdžią ir pripažinti visuomenės atstovus teismuose.

Kita vertus, jei kuri nors išorinė jėga peržengtų Lietuvos suverenumą ar pačios Lietuvos valdžia imtųsi masinių represijų prieš alternatyviai mąstančią piliečių daugumą, atsirastų erdvės sveikam radikalumui. Nuo taikaus protesto iki ginkluoto pasipriešinimo, kam suteikia teisę pačios Lietuvos Konstitucija. Viskam savas laikas ir savos formos. Tikėkimės, jog to… Neprireiks.

4. Radikalumas ir nuosaikumas priklauso nuo atskaitos taško. A. Smetona buvo radikalus tautininkas ir autoritaras liaudininkų ir krikdemų atžvilgiu. Nors tarp jų buvo tautiškų žmonių, jie labiau kėlė pilietinius ar konfesinius akcentus, nei tautinius, o valstybės santvarkos atžvilgiu laikėsi liberalios parlamentinės demokratijos. Tačiau tas pats A. Smetona buvo nuosaikus, lyginant su Benitu Musoliniu ar juolab – A. Hitleriu. Jų kontekste jis buvo humanistas, demokratas, o gal net liberalas.

Maža to. Tas pats asmuo gali būti radikalus vienu aspektu ir nuosaikus kitu. Galimos tokios kombinacijos kaip nuosaikus tautininkas ir radikalus konservatorius, radikalus tautininkas ir nuosaikus socialistas, nuosaikus socialistas ir radikalus liberalas. Tas pats tautininkas gali būti radikalus Rusijos atžvilgiu, nuosaikus Europos Sąjungos atžvilgiu, arba atvirkščiai. Dar kitas gali būti radikaliai nusiteikęs prieš LGBT plėtrą, bet nuosaikus imigracijos klausimais, arba radikalus abiem šiais atžvilgiais, bet nuosaikus santykiuose su Lenkija, raidyno klausimais ir taip toliau.

Iš tiesų tokio reiškinio, kaip radikalumas ar nuosaikumas visais klausimais, tiesiog nėra. Tėra atskiri radikalumai bei nuosaikumai tam tikrais klausimais ir tam tikrais atvejais. O jei taip – radikalumas ar nuosaikumas, kaip pagrindinė judėjimo vėliava, tėra… Nesusipratimas.

5. Radikalumas arba nuosaikumas savaime dažnai išplaukia iš žmogaus temparamento. Cholerikai ir sangvinikai dažniau būna radikalai, flegmatikai ir melancholikai – nuosaikūs. Tačiau temparamentas nėra idėjų sistema. Aistringasis pradas, įkvepiantis radikalumą, bei jo stygius, sąlygojantis nuosaikumą, tėra visiškai subjektyvios duotybės. Iš tų duotybių galima išsiveržti per racionalų mąstymą ir kryptingą valią.

Jausmuose tiesos nėra. Juose tėra polinkiai, simpatijos ir antipatijos. Tikrąją tiesą atranda protas, o įgyvendina valia.

Apibendrinant – radikalumo ir nuosaikumo skirtis dažnai tėra dirbtinė, jų raiška iš tiesų yra situacinė, esmė – santykinė. Užuot akcentavus radikalumą arba nuosaikumą verčiau kalbėti apie konkrečias idėjas, vertybes, jomis pagrįstus tikslus ir priemones tiems tikslams pasiekti. Tada mažiau liks laiko ir jėgų etiketėms, kurios dauguma atvejų – labiau, nei abejotinos. Nesvarbu, ar tos etiketės būtų klijuojamos sau, ar kitiems. Neverta būti nei indiferentiškais moderatais, nei nutrūktgalviais radikalais. Verčiau būti drąsiais ir išmintingais, principingais ir strategiškai mąstančiais žmonėmis, kurie žino, kada laikas radikalumui, kada – nuosaikumui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (III): Radikalumas ir nuosaikumas
  2. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  3. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  4. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III))
  5. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  6. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V)
  7. M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės
  8. M. Kundrotas. Tikrasis karas
  9. M. Kundrotas. Kai jie ateina tavęs
  10. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  11. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  12. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  13. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  14. M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną
  15. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  16. M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą
  17. M. Kundrotas. Daina ir istorija (video)
  18. M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
  19. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  20. M. Kundrotas. Liberkontroliai ir koloradai – priešininkai ar sugyventiniai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Jules says:
    4 m. ago

    “Kraštutinis tautiškumas – Aušvico koncentracijos stovyklas”, – o koks internacių kraštutinumas Vorkutos, Kolymos, Magadano, Solovkų, Kazachtano koncentracijos lageriai, a? Kodėl neįkeli fotkių iš ten? Ar barakai ten iš aukštos kokybės plytų ir po kelis aukštus pastatyti kaip ir Aušvice? Ko slepi fotkes ir video iš ten, iš Sovietijos, a, gudruti? Mes norėtume tai pamatyti ir prašome patį jas kuo greičiau įkelti, jei nenori, kad laikytume patį šarlatanu, gerai? Ką sako tuometinė Tarptautinė teisė, galiojusi iki 1949 metų, apie darbo stovyklas karo metu ir oponuojančių jėgų internavimą okupuotose teritorijose iki taikos sutarties pasirašymo? Ten gi aiškiai aprašyta, o gal pats nelabai moki skaityti – tik dezuoti? Koks darbo šūkis kabėjo Solovkuose, ką, Vini gudruti? Jei Amerikos viceprezidentas sako, kad Stalino Rusijoje nebuvo konclagerių, vadinasi, taip ir buvo, ane? Ar taip visi VU docentai mano?

    Atsakyti
  2. Preobraženskis says:
    4 m. ago

    Taigi parašyta apie Gulagus. Išmok skaityti prieš rašydamas. O jei nori pabrėžti tik vienos pusės nusikaltimus, nutylėdamas ar išbalindamas kitos, tai parodai, kiek tau terūpi tiesa, demagoge.

    Atsakyti
  3. Giedrius says:
    4 m. ago

    Mariau, Jūs vis apie tuos “rinktinius’ A.Smetoną ir A.Brazauską vis papainiojat ir painiojat.
    Papapiniojimai smetonizmo&brazauskizmo gan pavojingi. Nebuvęs jokiu radikalu Antanas Smetona,
    Nei 1918 m., nei 1926 m., nei kada iki ar po… Ir 1918 m. jį kaip nuosaikiau minkštėlesnį bei išbandytą
    ir patikimą dėstytoją-visuomeninką už save Jonas Basanavičius į vadovavimą naujai atsikūrusiai
    Lietuvos Tarybos santvarka valdomai valstybei į s t a t ę s (pats vis lig šiol mūsų visų, ir Tamstos tyla
    t.p. Mariau, į istoriją taip ir nebesugrąžinamas nuo tos Vasario 16 d. popietės perdavimo valdžios A.S.),
    su visu tarybos pritarimu tai a t l i k t a; lygiai ir 1926 m. gruodžio 17 d. parinkta, kaip patikimo bei jokių
    ramadanų-balaganų, – ar komunistų, ar komunijistų siautulio nepripažinsiančio, – figūra (na, lyginant poli-
    tiškai – A.M.B. figūravimui posovietmečio n e s i a u t u l y… – kas žino, kas, – jei būt buvę – nenuosaikiai).

    Va tylus ir sprangus perėjimas nuo komunistavimo į komunijavimus r a m a d a n i š k a i netikėliškus mumyse
    – tai jau svarstytina. Tad neslapsčiuokite garbusis ir išminties perkupęs Tamsta, ir slėpt užguit visa kas dabar
    – vien t i k y b i n i ų sampratų bei savų papročių atgaivinimo metui derės – po grynų jausmų ar proto, asmens valios išraiškomis vien, – ir gan netikslinga, netgi nepadoru, – o galbūt – ir visai g r ė s m i n g a.
    Būkit budresnis – jausmą su protu į dvasinę tikybinę būtį užkarda nesuversdamas. Atsiverkite. Įkvėpkite laisvės!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
R.Garuolio nuotr.

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

2022 05 11
Vladimiras Putinas | pixabay.com, Klimkino nuotr.

M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija?

2022 05 07
Putinas | pixabay.com, MabelAmber nuotr.

M. Kundrotas. Jeigu būčiau Putinas: devyni būdai sunaikinti Vakarus

2022 04 28

M. Kundrotas. Nacionalizmas – tikslas ar įrankis?

2022 04 17
M. Kundrotas. Šimonytės Vyriausybei lietuviai – antrarūšiai

M. Kundrotas. Šimonytės Vyriausybei lietuviai – antrarūšiai

2022 04 11
Rusų okupantai Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

M. Kundrotas. Rusija – nutautėlių pabaisa

2022 04 09
Jau pateikta paraiška įtraukti šiaudinius sodus į UNESCO  pasaulinį paveldą!

Jau pateikta paraiška įtraukti šiaudinius sodus į UNESCO pasaulinį paveldą!

2022 04 01
R. Karbauskis. Turiu svajonę: blaivi, sveika, ekologiška, klestinti Lietuva

R. Karbauskis. Politinė veidmainystė

2022 03 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Karas: smūgis į nugarą

2022 03 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
Lietuvoje

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba

2022 05 16
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
Lietuvoje

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

2022 05 16
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą

2022 05 16
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą
Lietuvoje

Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

2022 05 16
Į Lietuvą atvyksta Ukrainos viceministrai
Lietuvoje

Priėmusiems ukrainiečius – kompensacijos

2022 05 16
Prasideda civilinės saugos mėnuo
Lietuvoje

Prasideda civilinės saugos mėnuo

2022 05 16
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

2022 05 16
Vilnius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ruošiamasi pertvarkyti daugiabučių rajonus

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • nuomonė apie Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
  • >Bartui apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
  • Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė
  • K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą
  • Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 557; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 447; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 432; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 384; komentarų: 23
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 383; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 377; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
0
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

Nacionalizmas – bene prieštaringiausiai vertinama politinė pasaulėžiūra. Vieni ją be atodairos smerkia, kiti – taip pat be atodairos – garbina....

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 11
5
R.Garuolio nuotr.

Viena didžiausių žmonijos problemų – tai, jog dažnas žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį skiria tam, kad kitą paverstų savimi. Paradoksalu,...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 07
19
Vladimiras Putinas | pixabay.com, Klimkino nuotr.

Mes, vakariečiai, mėgstame sapnuoti idiliškus vaizdelius. Vienas tokių – apie Rusiją. Maždaug – spustelėsime sankcijomis, dar sykį spustelėsime, ir į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • nuomonė apie Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
  • >Bartui apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

Kitas straipsnis
Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos | Rengėjų nuotr.

Išrinktas Europos medžio konkurso laimėtojas (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai