Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2017 05 30 23:15
14
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelintą dešimtmetį Europoje kylanti tautinių partijų banga tapo rimtu iššūkiu vyraujančioms politinėms sistemoms. Labiausiai vyrauja du sprendimo būdai: tautinių partijų išstūmimas į užribį arba jų įtraukimas į politinę sistemą, pamažėle užglaistant aštresnius kampus ir deradikalizuojant.

Klasikiniai išstūmimo arba marginalizavimo pavyzdžiai – Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijoje, siekiant išstumti Nacionalinį frontą į politikos paraštes, net pakeistas rinkimų įstatymas: vietoje proporcinės rinkimų sistemos pagal partinius sąrašus pasirinkta mažoritarinė, per vienmandates apygardas. Taip trečdalis Prancūzijos rinkėjų liko be atstovavimo nacionaliniame parlamente. Susivieniję liberalai ir socialistai apygardos mastu beveik visur užsitikrina daugumą.

Nacionalinis frontas Prancūzijoje, Nacionaldemokratų partija ir „Alternatyva“ Vokietijoje paskelbti politikos atstumtaisiais, su kuriais – net jiems patekus į savivaldybių ar nacionalinės valdžios institucijas – dirbti kartu laikoma didžiausia gėda. Panašų statusą Švedijoje turi Demokratų partija. Didžiojoje Britanijoje tendencijos panašios, tik ten mažoritarinė rinkimų sistema yra istorinė, ji nebuvo dirbtinai pritempinėjama prie norimo rinkimų rezultato. Dėl šios sistemos čia tokios partijos kaip Nepriklausomybės partija ar Britų nacionalinė partija natūraliai lieka ties riba, nors Škotų nacionalinė partija savame krašte – itin populiari ir jau trečią kadenciją – valdanti.

Išstūmimu į politikos paraštes tikimasi tautines partijas – arba radikaliąją dešinę, kaip ją vadina liberalūs ir kairieji politologai ir politikai – tiesiog numarinti. Priešingai, nei siekiama, šios partijos darosi vis populiaresnės, o jei viena kuri miršta, jos vietą tučtuojau užima kita. Nors dar anksti kalbėti apie revoliucijas, bet akivaizdu, kad išstūmimo taktika nėra efektyvi. Ji gali tenkinti tik emociškai – atseit, rinkite šias partijas, kur tik norite, vis tiek jos liks už valdžios ribų. Ar ilgai?

Priešinga – įtraukimo – taktika taikoma arba taikyta Italijoje, Danijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Latvijoje Nacionalinis susivienijimas, gimęs iš trijų tautinių partijų sąjungos, jau kuris laikas įeina į valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Lenkijoje 2006–2007 m. konservatyvioji „Teisės ir teisingumo“ partija sudarė koaliciją ir vyriausybę su dviem tautinėm partijom – Lenkų šeimų lyga ir „Savigyna“.

Danų tautos partija 2001–2011 m. ir nuo 2015 m. sudaro faktinę koaliciją su sistemine dešine – iš pradžių liberalais ir konservatoriais, dabar – su liberalais. Neįeidama į valdžios kabinetą ši partija remia jį už tam tikrus susitarimus nacionalinės ir socialinės politikos klausimais. Italų Nacionalinis aljansas 2001–2006 m. dalyvavo Silvijaus Berluskonio valdžios koalicijoje.

Dviem iš keturių atvejų sistemai praktiškai pavyko suvalgyti tautines partijas. Lenkų šeimų lygos ir „Savigynos“ rinkėjus susiurbė „Teisės ir teisingumo“ partija, perėmusi jų akcentus – tautiškumą, patriotizmą ir socialinį solidarumą. Nacionalinis aljansas susijungė su S. Berluskonio partija į vieną politinę organizaciją ir kaip savarankiška politinė jėga išnyko. Užtai kiti du atvejai buvo priešingi. Danų tautos partija praktiškai suvalgė konservatorius ir gerokai atsikando liberalų. Nacionalinis susivienijimas Latvijoje, tiesa, iškilo mažiau, bet nuosekliai gerina rinkimų rezultatus.

Panašu, jog tokie skirtingi rezultatai priklauso tiek nuo sisteminių partijų, tiek nuo tautinių partijų idėjinio stiprumo, energijos, lyderių ir narių valios. Nežiūrint rinkimų rezultatų vienas tikslas sistemai pasirodė lengvai pasiekiamas visais šiais atvejais. Radikalumo gerokai sumažėjo. Danų tautos partija vis labiau remia politinio korektiškumo doktriną, ypač lyties etikos klausimais, o „daniška Danija“ vis labiau apsiriboja kritika plintančiam islamizmui. Latvių Nacionalinis susivienijimas, kuris – bent jaunojoje kartoje – išgarsėjo kovomis su Rusijos įtaka ir nacionalizmo deklaravimu, valdžioje labiausiai susitelkė į iššūkį Nr. 1 – kovą už latvių demografinės padėties gerinimą.

O kas nutiko išstumtosioms partijoms? Jos atrado galingą globėją – Rusiją. Liberali Europos sistema taip ilgai siejo tautiškumą ir socialinį konservatizmą su Vladimiru Putinu, jog dalis menkiau informuotų Europos tautininkų tuo patikėjo. O paskiau prasidėjo parama – politinė ir finansinė. Kremlius greitai susivokė, jog šalia radikaliosios kairės galima žaisti ir radikaliąja dešine. Prancūzų Nacionalinis frontas, vokiečių nacionaldemokratai ir „Alternatyva“, Britų nacionalinė partija, Nepriklausomybės partija, vengrų Jobbik, Flamandų intereso partija ir daugelis kitų vis aiškiau remia Rusiją ir jos imperinę politiką, visiškai prieštaraujančią nacionalizmo principams.

Skiriasi gal tik tos paramos radikalumas. Taigi, išstūmimo politika suformavo Europoje ir jos valstybėse grėsmingą Rusijos Penktąją koloną. Skęstantis ir šiaudo griebiasi. Vargu, ar šias partijas galima kaltinti nacionalinių interesų išdavimu: daugeliui jų Rusijos invazija – dar labai tolima perspektyva arba išvis iš fantazijų pasaulio. Bet nacionalinės idėjos išdavimu kaltinti yra pagrindo. Nėra prasmės jų teisinti, bet atsakomybę turi prisiimti ir tie, kurie siekė šias partijas sunaikinti.

Ne visos jos buvo prorusiškos nuo pat pradžių. Pavyzdžiui Nacionalinio fronto lyderis Žanas Mari Le Penas rėmė Baltijos valstybių Nepriklausomybę, kai tuometinis Prancūzijos elitas su Fransua Miteranu priešakyje glebėsčiavosi su Michailu Gorbačiovu ir žemino Baltijos valstybes. Jobbik kilo iš judėjimo, sukėlusio 1956 m. revoliuciją. Vokiečių nacionaldemokratai dar gerai atsimena sovietų žvėriškumus Rytų Vokietijoje. Kad šios partijos taptų prorusiškos, reikėjo gerai pasistengti. Ir sistema pasistengė. Išimtis gal Vengrija, kur valdančioji partija Fidesz pati perėmė tautinę liniją. Dėl to Jobbik oportunizmas mažiau pateisinamas, nei prancūzų ar vokiečių.

Nacionalizmas yra objektyviai egzistuojanti politinė niša, kaip ir liberalizmas, socializmas ar konservatizmas. Taigi, anksčiau ar vėliau ją kas nors užima. Lietuvoje kol kas turime tautiškų konservatorių, taip pat – atskirų tautiškų akcentų „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, bet kažin, kiek tai truks. Liberalų spaudimas visose šiose partijose itin stiprus. Ir kai vienąsyk Lietuvoje nacionalizmo niša ištuštės, atsiras tautinė partija. Nežinia, iškils iš esamų, atskils nuo kurios nors sisteminės ar susikurs naujai. Tai – mažiau svarbu. Kur kas svarbiau, kaip reaguos politinė sistema. Nesinorėtų, kad būtų kuriami priešai ten, kur reikalinga atvira diskusija.

Skeptikas pasakys, kad Lietuvoje tautinės politinės nišos tiesiog nėra. Juk nėra nei gausių svetimšalių grupių, nei realios išorinės karinės invazijos grėsmės, kol esame NATO. Žinoma, tai – tiesa. Bet Europos Sąjungos centralizacija, migrantų kvotos, liberalizmo veržimasis, išpuoliai prieš dorą, šeimą ir tautinę kultūrą nacionalizmo nišą plečia kiekvieną dieną. Kol jos rinkėjus tenkina sisteminės partijos, tol naujai politinei jėgai iškilti mažai tikimybių. Tačiau kai tai įvyks, norėtųsi išvengti galimybės, jog šią nišą perimtų Kremliaus vata.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje
  2. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  3. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  4. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III))
  5. S. Sokolovas. Kaip sistemos technologai žlugdo koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“
  6. L. Zasimavičius. Kodėl po D.Trampo išrinkimo  liberalai neturėtų norėti JAV rinkimų sistemos pokyčių
  7. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  8. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  9. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  10. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  11. M. Kundrotas. Pasiilgstu Viliaus Bražėno
  12. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  13. M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną
  14. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  15. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  16. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  17. M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė?
  18. M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos
  19. M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai?
  20. M. Kundrotas. Ar lietuvių tautininkams reikalinga nauja tapatybė?
  21. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  22. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  23. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  24. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  25. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  26. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  27. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
  28. M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
  29. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  30. M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Tvankstas says:
    4 m. ago

    Gerb. Mariau, Lietuvoje tautinė politinė jėga susikurs bent vienos valdančiosios šeimos remiama, matančios galimybę prastumti strateginius jos verslui įstatymus, arba kaip platus tautinio atgimimo sąjūdis, tada, neabejotina, bus paremtas vienos ar poros valdančiųjų šeimų.
    B. Disraeli dar 19 amžiaus viduryje paatviravo, kad šalį valdo užkulisiai, bet ne viešieji vadovai.

    Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    4 m. ago

    Dar kartą perskaičiau.
    Puikus straipsnis, labai daug kas išaiškinta tikroviškai ir giliai pažįstant esamą padėtį.
    Noriu pridurti apie nutylėtą Nyderlandų PVV su vadovu G. Vildersu (Wilders), kuris yra remiamas Izraelio, vaikšto į ambasadą, yra nuoširdus draugas.

    Atsakyti
  3. Juozas P. says:
    4 m. ago

    ”Ir kai vienąsyk Lietuvoje nacionalizmo niša ištuštės, atsiras tautinė partija.”

    ?

    Atsakyti
  4. Preobraženskis says:
    4 m. ago

    Dėl Izraelio tai viskas gerai, bet kad jis – pro-LGBT. Vildersas.

    Atsakyti
    • Chingishan says:
      4 m. ago

      kas pro lgbt? izraelis ar vildersas?

      Atsakyti
  5. markas says:
    4 m. ago

    // M. Kundrotas: „Alternatyva“ Vokietijoje paskelbti politikos atstumtaisiais, su kuriais – net jiems patekus į savivaldybių ar nacionalinės valdžios institucijas – dirbti kartu laikoma didžiausia gėda. Panašų statusą Švedijoje turi Demokratų partija. // ———– Patiko pavadinimai: „Alternatyva“, “Demokratų partija”. Daugiaprasmiška, daugiareikšmiška, abstraktu… Turbūt, tokiu būdu įgyjama daugiau šansų, didesnis elektoratas.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      4 m. ago

      Prisiminkite Platono ‘olos alegoriją’ ir taps viskas aišku : uždegamas naujas žibintas oloje, kai senieji pradeda gesti, prasideda naujas drugelių skrydis ‘į tikrąją šviesą’. Daug nuoširdumo ir skaistumo sudega naujojo žibinto šviesos liepsnoje. Tai jau buvo žinoma Platonui beveik prieš 2400 metų, arba ‘nieko naujo šiame pasaulyje’ (karalius Solomonas).

      Atsakyti
      • markas says:
        4 m. ago

        O Jūs pats kaip manote – ar taktiniais sumetimais šios M. Kundroto straipsnyje paminėtos tautinės partijos “Alternatyva” ir “Demokratų partija” pasirinko tokius pavadinimus, ar vis dėlto atsitiktinai, savaime taip išsirutuliojo? Ta prasme, kažkas nuo kažko atskilo, o pavadinimas liko.

        Atsakyti
        • Tvankstas says:
          4 m. ago

          Mano nuomone, tai nuoširdūs pavadinimai, tik viskas išorinių ir vidinių įterptųjų jėgų nutekinama žemyn į tą patį demokratijos liūną, primurkdoma ir nuskandinama.
          Man teko skaityti keletą pašnekesių su Frauke Petry, esu nustebintas jos giliamintiškumu. Viena tokia smulkmena, kurią ji pamini : Angela Merkel DDR laikais buvo FDJ (DDR komsomolo) propagandistė, visi tai žino, to neįmanoma nuslėpti, dabar labai tinka CDU/CSU, kai buvę partiniai – ūkiniai aktyvistai, tapę karštais persivertėliais, yra tiesiog nepakeičiami dabarties laike. F.Petry šeima nukentėjo nuo komunistų, pabėgo į Vakarų Vokietiją, ten teko kentėti ‘vesių’ (Wessy) patyčias, dabar vėlgi nepritampa jau suvienytoje Vokietijoje.
          F.Petry jau išstumta iš AfD vadovybės pagal amžiną taisyklę : ‘sunaikink geriausią’.

          Atsakyti
          • markas says:
            4 m. ago

            Jei teisingai Jus supratau, esate už nuoširdumą politikoje. Netgi tada, kai visos kitos priešiškos partijos užsiima demagogija ir pataikauja primityviam vartotojo skoniui. T. y., žodžius naudoja tam, kad paslėptų mintis. Mano nuomone, tai yra netoliaregiška.

          • markas says:
            4 m. ago

            Turiu omenyje, nuoširdumas politikoje yra netoliaregiška.

          • Tvankstas says:
            4 m. ago

            Grįžtu į demokratijos ištakas, kai Periklis mokė dviejų svarbiausiųjų savybių politikui : garbė ir išsilavinimas. Šiandienos politiniame gyvenime abi šios savybės yra kenksmingos politikui – jis bus suėstas dėl savo padorumo, nes jo žodžiai ir veiksmai numatomi iš anksto, tam paruošiamas šmeižto srautas jį užčiaupti, sumurdyti, prigirdyti ir nudaigoti.
            Paprastai geras politikas, -ė turi gyventi su trečiu ar ketvirtu gyvenimo pakeleiviu, būti patyręs meluoti nemirksėdamas, užmiršti, ką žadėjo vakar, rytoj užmiršti, ką kalba šiandien, ką gyrė vakar, šiandien turi smerkti, ar atvirkščiai, jei taip vėjas pasisuko, turi būti dorovinis bestuburis, klusnus jo skudurinės lėlės ( tokia jo politiko vertė) šeimininko įnorių tenkintojas.

          • markas says:
            4 m. ago

            Reiškia, supratom vienas kitą. Kodėl dažniausiai “blogas” žmogus laimi? Todėl, kad jis visada žino, ką gali ir ko negali daryti “geras” žmogus. Žino, kad “geras” žmogus yra apribotas morale. Tad, iniciatyva visada “blogo” žmogaus pusėje. Jis gali naudotis visomis priemonėmis. Jo nesaisto jokios moralinės normos. Jis gali perspėti prieš smogdamas. Gali neperspėti. Gali imtis pačių niekingiausių būdų “geram” žmogui įveikti, pakenkti, neutralizuoti. Gali meluoti, šmeižti ir t. t. Štai todėl ir manau, kad M. Kundroto straipsnyje paminėti “geri” žmonės pasielgė išmintingai. Turiu omenyje tokius pavadinimus kaip “Alternatyva” ir “Demokratinė partija”.

        • Tvankstas says:
          4 m. ago

          Baisiausi visoms naujoms partijoms yra lipšnūs, paslaugūs draugeliai – tiesiog trauklapiai nuo visų ligų ir vargų, kurie lyg musės apspinta skaniai garuojantį valgį, tam, kad paėstų ir sudergtų.

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Adolfas Hitleris | jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

2021 04 17
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius

2021 04 12
V. Sinica. Leftizmas

V. Sinica. Leftizmas

2021 04 09
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

2021 03 26
Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę

NS ragina Lietuvos ir užsienio politikus nesikišti į LGGRTC veiklą

2021 03 24
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

2021 03 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 430; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 424; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 17
12
Adolfas Hitleris | jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Prieš dvejus metus, 2019-ųjų balandžio 15 d., savo internetiniame dienoraštyje www.iskauskas.lt paskelbiau vieną straipsnį gana drąsiu pavadinimu „Fašizmas. Ar jis...

Skaityti toliau

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
10
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

by Ditė Česėkaitė
2021 04 16
2
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 16 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, kuriam buvo išsakytas Lietuvos nepritarimas...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kodėl griūva mūsų pilys? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai