Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2013 01 29 03:00
2
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I)
Marius Kundrotas
Marius Kundrotas

5. E.Berko konservatizmas ir tautininkystė

Konservatizmo ir nacionalizmo, lietuviškai – tautininkystės – santykis gana glaudus per visą jų istoriją. Nors modernioji tautininkystė – šiek tiek jaunesnė už konservatizmą, jos šaknis galima įžvelgti jau Reformacijos procesuose, o pirmines ištakas – dar anksčiau. Konservatizmas ir nacionalizmas nuo pat pradžių iki šiol maitina vienas kitą idėjomis, vertybėmis, veiksmais, o šiuolaikinėje Europoje ir apskritai Vakarų pasaulyje šių ideologijų sąjunga pereina į dar glaudesnį būvį, nei ligšiol, sutinkant kraštutinio liberalizmo iššūkį.

Radikalusis liberalizmas maitina kosmopolitizmą, nacionalizmas savo ruožtu ieško sąjungos konservatizmo ir iš dalies – socializmo stovyklose. Antra vertus, pačiam konservatizmui sąjungininkais tampa nacionalizmas ir krikščioniškoji demokratija. Šios trys ideologijos stoja už dvasingumą prieš materializmą, už asmens ir bendruomenės dialektiką – prieš siekius juos išskirti, už organišką tapatumą – prieš instrumentines ir voliuntaristines tapatumo sampratas.

„Žmonės, kurie niekados neprisimena savo protėvių, nesusimąstys ir apie savo palikuonis“ – rašė E. Berkas (E. Burke. Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją. Vilnius, 2009, p. 39). Fundamentalus teiginys, po kuriuo pasirašys dažnas nacionalistas ir bet kuris etninis nacionalistas, kuriam tauta – prigimtinė, o ne laisvai pasirenkama bendruomenė, kokią propaguoja įvairūs šiuolaikinės pilietinės visuomenės apaštalai. Šis teiginys – nacionalistinis pačia savo esme. Neveltui vienas žymiausių nacionalizmo tyrinėtojų prof. Entonis Smitas (Anthony D. Smith) E. Berką priskyrė prie šios ideologijos kūrėjų.

Aprašydamas britų santvarką, E.Berkas teigė: „Pasirinkę paveldėjimo principą, savo valdymo būdui suteikėme kraujo giminystės bruožų, nes mūsų šalies Konstitucija yra susieta su mumis mieliausiais ir širdingiausiais naminiais ryšiais, imame širdin kaip savo šeimos prieraišumo įrodymą pagrindinius įstatymus; neatskiriame ir šventai saugome visas susipynusias ir viena kitoje atsispindinčias vertybes – mūsų valstybę, mūsų židinius, mūsų protėvių kapines ir altorius“ (p. 40).

Nors aprašoma kraujo giminystė čia pirmiausiai siejama su monarchija ir jos dinastija, dauguma akcentų – šeimyniniai ir naminiai ryšiai, židiniai, protėvių kapai – aiškiai išeina už valstybinės santvarkos ribų. Tai – tautinės bendruomenės charakteristikos. Tauta čia – tęstinė bendruomenė, jungianti praeities, dabarties ir ateities kartas. Antra vertus, pats valdymo principas, išreikštas konservatizmo tėvo, nacionalizmo dar labiau išplėtotas ir demokratizuotas. Kraujo giminystė, E. Berko skirta monarchinei dinastijai, Džiuzepės Madzinio (Giuseppe Mazzini) ir kitų tautininkų ideologų perkelta į tautą, virtusią valstybės ir jos valdžios pagrindu.

Žmogiškumo sklaidą daugiapakopėje atskirybių ir bendrybių sekoje E. Berkas aprašė organiškumo principu: „Pasijusti priklausomam kokiai nors mažai visuomenės grupei ir ją pamilti – tai pirmiausioji sąlyga (gal greičiau jos užuomazga), kad pamiltum visą visuomenę. Tai pirmoji grandis tos sekos, kuri leidžia pamilti tėvynę ir visą žmoniją“ (p. 48–49). Per šeimą ir draugiją – į tautą, per vietinę bendruomenę – į tėvynę, per tautą ir tėvynę – į žmoniją ir pasaulį: maždaug taip žmogiškumo sklaidą suvokia ir klasikinis nacionalizmas.

Pusantru šimtmečiu jaunesnis konservatizmo ideologas Gilbertas Keitas Čestertonas (Gilbert Keith Chesterton) rašė: „Norint tapti internacionalistu, reikia pirmiausia būti nacionalistu“ (Gilbertas Keitas Čestertonas. Esė. Vilnius, 1989, p. 124). Panašiai rašė lietuvių tautininkų ideologas ir lyderis Antanas Smetona: „Doras tautiškumas pasireiškia doru internacionalizmu“ (Antanas Smetona. Rinktiniai raštai. Kaunas, 1990, p. 381). Neįmanoma pamilti visumos, neišmokus mylėti artimiausios aplinkos.

Rašydamas bičiuliui prancūzui E.Berkas įžvelgė dar vieną svarbų principą: „ar Britų santvarka pritaikoma jūsų sąlygomis? Kai gyriau jų santvarką ir pageidavau, kad būtų gerai studijuojama, neturėjau omenyje, kad išorinė jos forma ar konstruktyvi struktūra galėtų tapti modeliu, kurį vergiškai turėtų sekti jūsų ar kuri kita liaudis. Norėjau tik nurodyti principus, iš kurių ji išaugo, ir politiką, leidusią ją pažangiai tobulinti, naudojant jums ir mums bendrus elementus“ (p. 219). Kiekviena tauta ir šalis turi kurti savo santvarką, atitinkamą jų istorijai, kultūrai, politiniams, socialiniams ir ekonominiams poreikiams.

Apžvelgus šias tezes ir idėjas galima konstatuoti, jog konservatizmas jau pačiose ištakose daug kur remiasi tautiniu principu, vėliau išplėtotu nacionalizmo. Antra vertus – nacionalizmas daug ką perėmė iš konservatizmo. Atskirybės ir bendrybės dialektika, dvasingumas, šeimos ryšiai, tautinė savastis, organiška žmogiškumo sklaida – abiems ideologijoms bendri bruožai.

Žinoma, konservatizmas – tik vienas iš nacionalizmo šaltinių. Dalį idėjų nacionalizmas perėmė iš liberalizmo – žmogaus teisės, pilietinė visuomenė, pilietinė valdžia, o daugeliui nacionalizmo srovių didesnę arba mažesnę įtaką darė socializmas – iš čia perimta liaudies emancipacija, socialinis teisingumas, didesnis gėrybių perskirstymas. Konservatizmas savo ruožtu remiasi ne tik tautiniu principu – didelį vaidmenį čia vaidina religija, o taip pat – iš senovės perimti organinės visuomenės principai, ne visur sutampantys su tautiškumu.

Konservatyvios gali būti ir daugiatautės arba tik dalį konkrečios tautos apimančios visuomenės, grindžiamos bendra patirtimi ir savastimi. Maža to – būna atvejų, kai konservatizmas ir nacionalizmas vienas kitam prieštarauja. Jei tauta suskaldyta arba pavergta, konservatizmas su savo ištikimybe tęstinumui reiškia senosios padėties išlaikymą, o nacionalizmas tokiais atvejais siekia tautą išlaisvinti ar suvienyti. Antra vertus, jei žymi dalis tautos socialiai pažeminta, nacionalizmas siekia didesnės lygybės. Pagaliau, despotiško režimo valdomai tautai nacionalizmas siekia didesnių laisvių. Šiais atvejais jo sąjungininkais tampa liberalizmas arba socializmas.

Nežiūrint to, konservatyvusis sandas nacionalizme būdingas daugumai, jei ne visoms jo formoms. Nacionalizmas skelbia pačios tautos tęstinumą, o aukščiau minėti bendri bruožai bet kokiomis sąlygomis nacionalizmą ir konservatizmą daro viena esatimi. Antra vertus, pačiam konservatizmui nacionalizmas nėra būtinas, bet būdingas. Skirtalytei visuomenei sunkiai pritaikysi bendrą savastį – pasitaikančios išimtys lieka išimtimis. Net sėkmingos daugiatautės visuomenės gimsta konkrečių tautų pagrindu: amerikiečiai – anglų, šveicarai – vokiečių, o kitų tautų elementai įsilieja paskiau.

Geriausiai ir sėkmingiausiai konservatyvieji principai įgyvendinami tautinėje visuomenėje. Jos narius jungia bendra kilmė, kultūra, istorinė patirtis, daugeliu atvejų – kalba ir gimtoji žemė – čia įgyvendinami konservatizmui tokie brangūs šeimyniniai ir naminiai ryšiai, čia žmones sieja kraujo ir pasaulėžiūros giminystė, o tautinis ir pilietinis sandas organiškoje žmogiškumo sklaidos sekoje – daugiau ar mažiau sutampa.

Nebus perdėta sakyti, jog nacionalizmas – tai demokratizuotas konservatizmas, iš dalies – liaudies konservatizmas, o labiausiai artikuliuota forma – socialkonservatizmas. Klasikiniame konservatizme valstybė – savotiška bendruomenių bendruomenė, nacionalizmas ima konkrečią, vieną iš fundamentaliausių bendruomenių ir paverčia ją valstybės turiniu, piliečių jungtimi. Konservatizmas visuomenės tapatumo pamatu kloja tradiciją, nacionalizmas liaudyje glūdinčias etnines tradicijas paverčia pilietinės visuomenės tapatumo pamatu. Senasis konservatizmas garbę, valdžią ir turtą koncentravo aristokratų sluoksnyje, modernioji tautininkystė juos paskirstė po visą tautą.

Šiuolaikiniai iššūkiai asmens ir bendruomenės tapatumui, jų tarpusavio sąveikai, dorovei, šeimai, tautai ir valstybei, pilietiškumui ir demokratijai iš naujo aktualizuoja konservatizmo ir nacionalizmo sąjungą. Neatsitiktinai daugelis šiuolaikinių tautininkų Europoje – nacionalkonservatoriai, o šiame kontekste – socialkonservatoriai, pradedant prancūzų Tautiniu frontu (Front national) ir Danų tautos partija (Dansk Folkeparti), baigiant Lenkų šeimų lyga (Liga Polskich Rodzin) ir latvių Tautine sąjunga (Nacionālā apvienība).

Nacionalizmo ir konservatizmo ideologijos nėra tapačios, bet persidengia. Dėl to konservatorius visada bus šiek tiek daugiau nei tautininkas, o tautininkas – daugiau nei konservatorius. Antra vertus, dėl tos pačios priežasties šiandien buvimas vienu dėsningai sąlygoja buvimą kitu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III))
  2. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II)
  3. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  4. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  5. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  6. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  7. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  8. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  9. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  10. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  11. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
  12. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  13. M. Kundrotas. Ar tikrai tauta – žmogiškumo veidrodis?
  14. M. Kundrotas. Ar gali kitatautis būti lietuvių tautininkas?
  15. M.Kundrotas. Tauta ir kilmė
  16. M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija
  17. M. Kundrotas. Anarchizmas: teorija ir praktika
  18. M. Kundrotas. Nuo Padanijos iki Oranijos: kada gimsta tautos?
  19. M. Kundrotas. Kairiojo liberalizmo fenomenas: laisvė – mums, atsakomybė – jums
  20. M.Kundrotas. Kas blogiau – agresyvios kalbos ar faktinis smurtas ir antivalstybinė veikla?
  21. M.Kundrotas. Graikiją iš krizės ves tautininkai?
  22. T. Baranauskas. Tautininkai – moderniausia Lietuvos partija
  23. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  24. B.Genzelis. Lietuvoje turi būti partija, kuri atstovautų tautos interesams
  25. A.Butkus. Tautiškumas – svarbiausia kiekvienos tautinės valstybės egzistencijos sąlyga
  26. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  27. V.Bagdonavičius. Nykstant tautiškumui, nyksta ir žmoniškumas
  28. L.Milčius. Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatą profesorių tautininką Mečislovą Treinį prisimenant
  29. T. Skorupskis. Šovinizmas, kaip iššūkis nacionalizmui
  30. R. Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I)

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. ricardas says:
    8 m. ago

    Nevisai teisinga, kad konservatizmas remia daugiatautes valstybes. Būdamas anglas E.Berkas teigiamai vertino Š.Amerikos revoliuciją, kuri, anot jo, buvo žmonių kova už teisę gyventi pagal savo papročius, kuriuos bandė sunaikinti D.Britanija.

    Atsakyti
  2. Marius says:
    8 m. ago

    Didžioji Britanija taip pat buvo daugiatautė valstybė. Natūralu, kad anglų, ispanų ar kitų daugiataučių valstybių konservatoriai gali kovoti su išsivaduojamaisiais airių, škotų, baskų ar katalonų tautiniais judėjimais. Tokie konfliktai galimi, nors ir nėra neišvengiami.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

2021 02 26
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

2021 02 22
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

2021 02 21
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Vokietijoje rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas

D. Tarailienė. Žvilgsnis į 1918 m. Vasario 16-ąją

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
Lietuvoje

Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1609; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 884; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 810; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 688; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 672; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 26
3
Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugybė žmonių, pasisakančių už tradicinę vyro ir moters šeimą, anot LRT kalbintų „ekspertų“ yra „grupinis priekabiavimas“. Kalbėjimas apie tai, kad...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
21
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

Ne taip seniai Seimo švietimo komiteto pirmininkas, vadinamosios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas atskleidė savo požiūrį į demokratiją atsisakydamas kviesti...

Skaityti toliau

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Kitas straipsnis
howstuffworks.com nuotr.

Santariškių klinikos pradėjo taikyti naujos kartos kardiologines procedūras

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai