Kovo 17 d. Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, įvertinusi gautus juridinių ir fizinių asmenų siūlymus, nusprendė teikti Seimui Vokietijos federalinio kanclerio Friedrichui Mercui (Friedrich Merz) kandidatūrą Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei – gauti.
Apdovanojimą, Komisijos teikimu, pagal specialų įstatymą, iki kiekvienų metų balandžio 15 d. skiria Seimas savo nutarimu.
„Labai svarbu pagerbti asmenybes, kurios savo darbais stiprina parlamentarizmą ir puoselėja demokratines vertybes.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – skyrimas Vokietijos federaliniam kancleriui Friedrichui Mercui būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šio iškilaus žmogaus didžiules pastangas ir nuopelnus, taip pat tvirtą laikyseną ginant Lietuvos ir visos Europos laisvę“, – teigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Jucius.
Friedrichas Mercas
Gimė 1955 m. lapkričio 11 d. Vokietijoje. 1976–1982 m. jis studijavo teisę Bonos ir Marburgo universitetuose. F. Mercas ilgą laiką dirbo teisininku.
Nuo 1972 m. jis yra Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys. 1989–1994 m. F. Merzas dirbo Europos Parlamente. 1994–2009 m. jis buvo Bundestago narys, 2021 m. vėl buvo išrinktas į Bundestagą.
2000–2002 m. ir 2022–2025 m. F. Mercas buvo Krikščionių demokratų ir krikščionių socialinės sąjungos frakcijos pirmininkas. Nuo 2025 m. gegužės 6 d. F. Mercas yra Vokietijos federalinis kancleris.
Pažymėtinas F. Merco išskirtinis indėlis, stiprinant Lietuvos valstybingumą, parlamentinę demokratiją ir Europos vertybinę vienybę.
Jo vadovavimo laikotarpiu Lietuvos ir Vokietijos santykiai pasiekė beprecedentį strateginį lygį, kuris tiesiogiai prisideda prie Lietuvos suvereniteto ir demokratinių institucijų apsaugos.
Ilgametis Vokietijos parlamentaras ir Europos Parlamento narys F. Mercas nuosekliai gina parlamentinės demokratijos principus. Jis pabrėžia, kad Europa yra „normatyvinė alternatyva imperializmui ir autokratijai“, o stipri partnerystė su Lietuva yra tiesioginis atsakas į Rusijos agresyvų revizionizmą, siekiant apsaugoti laisvą ir demokratinį pasaulį.
Vienas svarbiausių F. Merco nuopelnų – saugumo garantijos ir nuosekli lyderystė. F. Mercas asmeniškai surengė ir palaikė istorinį sprendimą dėl nuolatinio Vokietijos brigados „Lietuva“ dislokavimo Lietuvoje.
F. Mercas suvaidino lemiamą vaidmenį, įgyvendinant istorinį „Zeitenwende“ (posūkio taško) laiką Vokietijos gynybos politikoje, kuris tiesiogiai prisideda prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo.
2025 m. gegužės 22 d. kancleris F. Merzas dalyvavo Vilniuje vykusioje oficialioje 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracijoje.
Tai pirmoji nuolatinė Vokietijos kariuomenės dislokacija užsienyje po Antrojo pasaulinio karo, tapusi esminiu NATO rytinio flango atgrasymo elementu. Jo išsakytas principas – „Lietuvos saugumas yra Vokietijos saugumas, o Vilniaus gynyba yra Berlyno gynyba“ – tapo Europos gynybos ir solidarumo naujos eros simboliu.
Politinis lyderis F. Mercas pasižymi vertybiniu parlamentarizmu – nuosekliai gina parlamentinės demokratijos principus, pabrėždamas, kad laisvė ir taika Europoje nėra duotybė, o bendra atsakomybė.
F. Merco vadovaujama Vokietija tapo kertine Lietuvos strategine partnere. Jo pastangomis buvo užtikrintas ne tik karinis, bet ir ekonominis, pramoninis bei technologinis bendradarbiavimas, kuriantis tvirtą pamatą moderniai ir saugiai Lietuvos valstybei.
Kancleris F. Mercas rodo tvirtą lyderystę, telkdamas paramą Ukrainai ir ragindamas Europos demokratines valstybes būti pasiruošusioms ginti savo laisvę.
„F. Merco veikla parlamentarizmo, demokratijos stiprinimo ir valstybingumo idėjų puoselėjimo srityse pasižymi ne tik politiniu ryžtu, bet ir giliu istoriniu sąmoningumu.
F. Merco ryžtingi sprendimai užtikrino, kad Lietuva būtų saugesnė, o jos demokratija – tvirtesnė. Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įteikimas Vokietijos kancleriui F. Mercui taptų simboliniu Lietuvos padėkos ženklu už istorinį Vokietijos įsipareigojimą mūsų Tėvynės laisvei“, – teigė Komisijos pirmininkas Vytautas Jucius.
Manau, kad draugystę tokią seniai tarp mūsų reikėjo įtvirtinti, kadangi vokiečiai yra tie, su kuriais traukėmės nuo ledynmečio šalčio ir grįžom atgal prie Baltijos jūros, kai ledai atitirpo. Ir dar vienas reikalas: vokiečiai struktūrinę astronomijos observatoriją, panašią į buvusią Palangoje (“Istorija pareinant į Lietuvą” p. 50) bei į Stounhendžo observatoriją Anglijoje prie savo upės Elbės pavadinimu “Vokiškasis Stounhendžas” turi irgi. Tad mūsų veiksmai įforminant juos valstybiniu lygmeniu naudingi bus tiek Lietuvai, tiek Vokietijai, o ypač žvelgiant į ateitį, kai Kaliningrado sritis bus išvystyta į Laisvą ekonominę zoną (LEZ) tarptautiniu lygmeniu. Dėkoju.
Jokių vokiečių ledynmečiu nebuvo, buvo nebent germanai .Vokiečiais lietuviai vadino vakarų germanus ( saksus, frankus, bavarus, alemanus, tiuringus, hesus,fryzus), o patys ‘vokiečiai’ save vadino “tautiečiais”- Deutsche, Dudesche, Dutsche, Duutsche, Duytsche, Teutsche, Daitsche, Dietsche, Tjutske ir pan.
Labai pamatuotas Seimo komisijos sprendimas apdovanoti Vokietijos federalinį kanclerį F.Mercą už nuopelnus konkrečiais veiksmais stiprinant Lietuvos saugumą Aleksandro Stulginskio žvaigžde. Žinoma, tai kuklus apdovanojimas, bet jis šiuo atveju dera pagal savo prigimtimi lietuvišką esmę.
„Lietuvos saugumas yra Vokietijos saugumas, o Vilniaus gynyba yra Berlyno gynyba“ yra istorinės vertės žodžiai pasakyti F. Merco Vilniuje, inauguriuojant Vokietijos šarvuotąją kariuomenės brigadą Lietuvoje. Vokietijos brigados įkūrimas, apskritai, yra strateginės reikšmės taškas padėtas regione…, be abejonės kai kam yra nelauktas.
O kodėl ne lietuviams ?
‘kai kam’, – turima galvoje regiono kaimynes.
todėl, kad lietuviai yra lietuvos priešai
Mercas, berods, buvo BlackRock vadas Europai. O dabar tęsia Merkelienės imigracinę politiką užtvindant Europą islamistais.
Šaunus – Mercas, valdo ne žodžiais, o iškart – konkrečiais valstybės sprendimais.
Taip, labai šaunu – vokiečius pakeisti arabais ir turkais.
BRAVO AČIŪ
>P. Skutas
Citata: “kai kam”, – turima galvoje regiono kaimynes”. O, kokias regiono kaimynes turėjote galvoje, manau, atsako Piotr Zychowicz knygos “PILSUDSKIO – LENINO PAKTAS” puslapiai, kur 283 p. parašyta: “Tikruosius sovietų tikslus atskleidžia šis Adofo Joffės pasisakymas: “Dabar kariaujame su Lenkija. Atiduodami godiems lietuvių kunigaikščiams baltarusių teritoriją su Vilniumi priešaky, ne tik apsaugome savo dešinįjį sparną, bet ir gauname pagalbos iš Lietuvos. Jei nugalėsime Lenkiją, tai ir klerikalinės-buržuazinės Lietuvos dienos bus suskaičiuotos” (leidykla “Briedis” 2019, Vilnius) Iš lenkų kalbos vertė Aldona Baliulienė.
>Tėviškės Alkas skaitytojams
Jei netikite knygos PILSUDSKIO-lENINO PAKTAS egzistavimu, tai galite užsisakyti ją internetiniu adresu “Pilsudskio-Lenino paktas” Patogu pirkti.lt Kai paskaitysite (o žemių dalijimosi žemėlapių ten pilna), tai nustebsite negrįžtamai. Dėkoju.
P.S.
Knyga PILSUDSKIO-LENINO PAKTAS per firmą Patogupirkti.lt kainuoja 17,99 Eu. Nenuobodžiausite.
Taip – bolševikinė Rusija 1919 metais kare su pilsudskine Lenkija turėjo iš Lietuvos karinės naudos. Mat, tarp Lietuvos ir pilsudskinės Lenkijos taip pat vyko karas Suvalkų fronte. Negalėdami pasiekti rezultatų fronte, pilsunskininkai bandė prasibrauti iki Alytaus geležinkelio pylimu nuo Varėnos pusės, tačiau Bobriškių mūšyje prie Senosios Varėnos 1919 m. vasarį buvo Lietuvos kariuomenės sumušti ir išvyti net už Marcinkonių.
Ta karinė nauda Rusijai buvo ir Lietuvos išlaikytas Suvalkų frontas su Lenkija, 1920 metais Rusijai žygiuojant link Varšuvos.
Beje, tą A.Joffės pasakymą, kad ,,Jei nugalėsime Lenkiją, tai ir klerikalinės-buržuazinės Lietuvos dienos bus suskaičiuotos”, laikyčiaus daugiau politiniu 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties su Lietuva ir jos valstybinio suverenumo su apibrėžta teritorija pripažinimo pateisinimu prieš bolševikinę Kremliaus valdžią. Ta sutartis yra labai svarbus teisės aktas įtvirtinantis Lietuvos teisę į valstybinį suverenumą su sostine Vilniuje. Taip, kad ne tai reikšminga ką A. Joffė pasakė, o tai – po kokio turinio 1920 m. liepos 12 d. sutartimi jis pasirašė.
Pritariu.
Yra vertų ir lietuvių, nusipelniusių Lietuvos Nepriklausomybei!
>P. Skutas
Betgi, P. Skutai, panašu, kad Vilniaus miesto Taryboje yra žmonių, kurie, priešingai negu Rusija, nesutinka su tuo, kad Vilnius būtų Lietuvos miestas. Mat, į mokslu (Klaipėdos universiteto leidykla/2023 p.72) grindžiamą pasiūlymą plokštėje pažymėti Vilniaus miesto įkūrimo datą 7.275 m. pr. Kr. laiku Katedros aikštėj, iš Vilniaus miesto Tarybos internetu gavau atsakymą, kad pasiūlymas atmestas. Kyla klausimas: “Ar tik ne PILSUDSKIO-LENINO AKTO dvasią tęsiant šis pasiūlymas buvo atmestas specialiai?”. Ir dabar nežinau, kokiai valdiškai institucijai tokį atmetimą galima apskųsti. Gal patarsite?
O kaip tai susiję su straipsnio yema?
>P.Skutas
Sugalvojau: kaip kultūros istorikas, apskundžiau visą šį reikalą Švietimo, mokslo ir sporto ministrei p. Ramintai Popovienei. Va tep!
> Rimgaudas
Pagal nustatytą administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atsakymą labiausia tiktų skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai, laikant, kad savivaldybės argumentai yra nepagrįsti, biurokratiški, neteisėti.
Reikalinga pabrėžti, kad tokios plokštės ar net astrologinio dziegoriaus mechanizmo maketo įrengimas išgarsintų Vilniaus ir Lietuvos vardą pasaulyje, prisidėtų prie jų patrauklumo turistams.
Tas nuolatinis tikslas išgarsėti pasaulyje yra iš esmės kenksmingas. Pirminis mūsų tikslas turi būti tvirtinti mūsų tautą ir valstybę. Kūną ir dvasią. O kaip tai patiks turistams turėtų būti antraeilis reikalas.
Kūnui reikia maisto – pajamų, o jų, kad neskurstume, gautume iš turizmo, pagaliau ir pačių didžiavimasis sostine Vilniumi, Lietuva didėtų, jos laisvę vieningiau gintume. Taigi kūnui ir dvasiai iš to naudos būtų. Taigi ne koks išgarsėjimas dėl išgarsėjimo būtų.
>+++
Stengtis garsėti nuolat, tai nekuklu. Tačiau vienu kitu daiktu, kaip kad Vilnius stovi Geografiniame Europos centre (bokštas prie Vilniaus yra), arba veikiančio Metskaitlio (dziegoriaus) pastatymas Gedimino kalno viršuje (Stalo kalnas), mūsų šalies prestižui nepakenktų, manau.
P. S. Ar, pavyzdžiui, Anykščių bibliotekoj pristatant knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” pasakiau, o po to priminiau Republikiniam, tiek ir Pasauliniam anykštėnų suvažiavimui, kad Anykščiams reik pasaulinio garso Atlantidos suradimo autoriui Ignotui Žiogeliui (lot. Ignatius Donelly), kurio tolimi giminės išlikę seniūnijoj, tai – nei Meras, nei tie, kurie buvo pristatyme, į tai nesureagavo. Nors pažadėjau veikiančio Atlantidos Kryžiaus modelio brėžinius, priedo, dar net padaryti. Nesugeba, oi nesugeba mūsų šalies vadovai pajamų iš Lietuvos kultūros objektų lankymo kokių nors išgauti. Kū čia, žmogeli, vienas šiame reikale gali gali benuveikti. Nors nusikeik.
Šiuo atveju gal galima anykštėnus suprasti, mat juos Baranauskas su Mindaugo Voruta, jo ‘atrasta’ Šeimininkėlių piliakalnyje, ilgoką laiką džiugino…
Manau, jis su ta Voruta klydo.
P. S.
Arba: “Kū čia, žmogeli, vienas šiame reikale, jei neturi politinio stogo, bepadarysi”. Dėkoju.
>+++
Kas yra Voruta yra aiškiai aprašyta 283 p. (ofsetas + e-formatas) knygos 60- tame puslapyje. Tai voratinklio principu išdėstyti senovės lietuvių dideli gyvenami teritoriniai vienetai, kurių centrui (vietoj voro) vadovaudavo vietos kunigaikščiai. Tame pačiame puslapyje yra akmens su raide ‘V’ nuotrauka, kur iš šono matosi ir žemės sklypo savininko R. Gineičio, ateinančio pas mane aiškintis dėl ko fotografuoju, nuotrauka. Mat, ne per toli nuo akmens ant piliakalnio stovėjo Tauragnų pilis su priešpiliu, tai akmuo iš ten galėjo būt ir atvežtas, melioratoriams valant aplinką žemdirbystei (laimei, nesuskaldė pamatams). Todėl manau, kad Baranauskas su Mindaugo Voruta, ‘atrasta’ Šeimininkėlių piliakalnyje”, klydo manydamas, kad pilis Voruta buvo būtent Mindaugo. Išvada: reikėtų pasitikslinti, – Mindaugo ten karališkasis centras buvo, ar kurio nors kito kunigaikščio valdymo centras ir viskas paaiškės. Dėkoju.
Tai vadinama liaudies etimologija.
>+++
Seniai visiems aišku, kad šiuo atveju Baranauskas klydo. Voruta paminėta tik Volynės Ipatevo metraščio žinutėje, susijusioje su Mindaugo ir Tautvilo varžymosi valdyti Lietuvą – veikiausiai po galingojo Mindaugo tėvo Rimgaudo mirties tuoj po 1236 metų Soule mūšio. Lietuviai turėjo deivę vardu Žvorūna. Vilniuje yra išlikusi vietovė Žvėrynu vadinama. Akivaizdu, kad pavadinimus Voruta ir Žvorona galima laikyti tapačiais lietuvių žodžiais tik skirtingų tarminių priesagų. Be to, iš to metraščio teksto galima manyti, kad Voruta buvo sakrali vieta, turėjusi ją žyminčias ribas, kurioje vykdavo Dievo atsiklausimo – svėrimo teisingumo prasme apeigos. Tai analogiška Romos Koliziejaus vietai. Tokiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti Vorutą, į kurią, užuot kovusis viens prieš kitą, įžengė Mindaugas ir Tautvilas ginčiui spręsti Dievo teismu buvo Vilniuje Žvėryno vietovėje.
Žvorūna su Voruta, manau, nesusijus.
>P. Skutas
Sakrali vieta šalia pilies turėjo būti prie prie Metskaitlio, kitaip sakant dziegorio, ratu einančio ir dienas 365 per metus skaičiuojančio. Aukuras sakralinių apeigų vykdymui (vestuvės, lygiadieniai, gandrų parskridimo diena ir pan.), galėjo stovėti tiek Metskaitlio centre (pvz. Beržytėj netoli Nemuno ir Dubysos santakos), arba šone atskirai pastatytas (pvz. prie Kauno Aukštųjų Šančių metskaitlio). Visa tai pagal pajautą + matematiškai romuviečiai Lietuvoje yra paskaičiavę tiksliai. Taip pat ir dievturiai Latvijoje.
Bet Gedimino stulpų simbolis (svarstyklių kaip teisingumo vykdymo ženklas) rastas yra Žvėryne. Svarstyklės yra ir Temidės – teisingumo deivės simbolis.
Sakralinių apeigų vykdymui galėjo būti naudojami ne tik aukurai, bet ir plėšrieji žvėrys, esant reikalui Dievo valiai sužinoti – pvz., kilus tarpusavio dinastiniam ginčui dėl dalykų teisingumo ar tarkim keršijimo vykdymo klausimui žygiuose. Antai, Mindaugas žygio prieš totorių valdomą Kyjivą metu – Vosgilyje, regis, galėjo tokį klausimą ir spręsti, atlikdamas, kaip teigia šaltinis, aukojimo apeigą tarp kitų dievų ir deivei Žvorūnai, kurios centrine garbinimo vieta, kaip bylotų likęs pavadinimas, galėjusi būti Vilniuje Žvėryno – Lukiškių (Vorutos/Orutos) vietoje.
Gi Gedimino kalno papėdėje buvo lietuvių dangaus – žemės gyvavimo pasaulio deivės Šerialės – Žemynos garbinimo apeigų vieta, kur be abejonės buvo dzūkų prieš 7.275 m. įrengtas ir astronominis dziegorius lietuvių, kitų baltų gyvavimo metams skaičiuoti.
>+++
Manyti neužtenka, reikia paneigti, tuos argumentus, kuriais grindžiu bei pateikti kitų mokslų, šaltinių duomenis, pakankamus įrodymus, kad Voruta galėjus būti kitur.
Savo argumentus šiuo klausimu tikiuosi pateikti vėliau kitoj vietoj.
>P. Skutas
Gedimino stulpai nėra svarstyklių kaip teisingumo vykdymo ženklas. Pavyzdžiui, Gedimino stulpai yra išraižyti ant uolos Pisco įlankoj Ramiajam vandenyne, kur nuo jos viršaus eina dvi linijos, vedančios į Naskos dykumą Pietų Amerikoje. Dykuma ta (lietus ten lyja kartą per tris metus ) yra kupina išraižytų ‘paveikslų’ ir atskirų linijų. Ten ir Baltijos jūra yra ‘nupiešta’. Dalyvavau “Rolex Awards” Šveicarijos skelbtam konkurse atspėjant linijų paskirtį, už ką buvau apdovanotas knyga su konkurso nugalėtojų mintimis. O apie tai, ką reiškia Gedimino stulpai, turiu tokią nuomonę: manau, kad jie reiškia valdymo taisyklę Trims. Pas mus yra sakoma: ‘kur du stos – daugiau padarys’. O Stulpai sako, kad ‘kur trys stos, tai pakaitomis valdant, žymiai daugiau padarys’. Ir gaunas iš to, kad Lietuvos valdymo sistema turi būt keičiama iš esmės. Dėkoju.
Nusikomentuota. Visai ne ta straipsnio tema!
>Vis tik
Bet, į gerus dalykus nusikomentuota…
Neko gero. Užtat pas mus beveik nieko gero ir nepasiekiama , kuomet vienas diskutuoja (straipsnyje ) apie ,,ratus” o kitas (komentaruose ),- apie ,,batus”. Ir dar tai pateisina!!!
>Rimgaudas
Dėl Gedimino stulpų esu priėjęs kiek kitokį supratimą, kad tai dvynumo – vienodumo, panšumo, lygumo simbolis. Tas požymis, savybė yra būdinga būtent vandeniui. Sakoma – panašūs kaip du vandens lašai. Vandens tapimas vienodais lašais yra lietus, jo garų tapimas vienodomis snaigėmis – sniegas. Ta savybė sąkygoja ir susisiekiančių indų principo reiškinį. Akivaizdu, kad tą vandeniui būdingą dvynumo – lygumo, vienodumo, teisingumo paskirtį praktiniuose žmonių gyvenimo santykiuose atlieka žmonių sukurtas svarstyklių įrenginys. Tokiu atveju dvynumo kaip ir svarstyklių – teisingumo vykdymo simbolį – vaizduoja Gedimino stulpai. Teisingumą vykdo valstybė. Gedimino stulpai kaip valstybės simbolis reiškia jos suverenumą, – turint teisingumo vykdymo galią.
Tokiu atveju Gedimino stulpų arba vandens dvynumo (lašų panašumo – lietaus) simboliais bei vandens telkinių išraižytais paveikslais Naskos dykumoje kaip maginiais ženklais senovės žmonių supratimu buvo siekiama prisišaukti lietaus. Beje, atitinkamais maginiais simboliais laikytini ir sfinksai Afrikoje.
>P.Skutas
Citata: “Beje, atitinkamais maginiais simboliais laikytini ir sfinksai Afrikoje”. Turiu 2006 m. Marijampolėje išleistą knygą “Egiptas, skitai, lietuviai runomis” su dedikacija: “Senosios runos tai mūsų praeitis ir didybė. Runos mūsų ateitis…”. Įteikdamas knygą dovanų po šia 2006.XI.17 dedikacija pasirašė man Juozas Šeimys. Knygos paskutiniame puslapyje J. Šeimys yra pateikęs sąrašą literatūros, kurią jis tyrinėjo, besiruošiant išleist savo savo knygą. Tarp 18-kos tos literatūros autorių yra, pavyzdžiui: Vercounter J. ‘Užmiršto Egipto beieškant’. – Paris.1998′; Pilkauskas Z. ‘Rozetės akmuo’//Mokslas ir gyvenimas, – 1985; Aldred C. ‘Egiptiečiai’, – Vilnius, 2001; Ceramas K. V. ‘Dievai, kapai ir mokslininkai’. – Vilnius ir t. t. ir t. t. TAIGI, P. Skutai, jūsų teiginys kad atitinkamais maginiais simboliais laikytini ir sfinksai Afrikoje griūna kaip kortų namelis, kadangi ant sfinksų runomis (runa – tai skiemeninės garsų kalbos ženklas) išraižytus užrašus tokius, kaip pavyzdžiui: “ant ieties užmaus” (p. 59), “Osana aukštybėse” (p. 45), užrašas ant faraono Tutanchamono vidinio karsto runomis: “Lam paps aistosas kiops” (p. 44) ir t. t. ir t. t. IŠVADA: sfinksai Afrikojenėra laikytini maginiais simboliais. Dėkoju.
>P. Skutas
Savo laiku konkurse (dalyvavimui jame reikėjo pristatyti trijų mokslo daktarų rekomendacijas) Iškėliau versiją, kad Naskos (Nasca) dykumos piešiniai atspindi Žemės gaublio paviršiuje esančias reljefines struktūras. Pavyzdžiui piešinys, kurį pavadinau vardu “La Platos paukštis”, atspindi Pietų Amerikos, kur teka La Platos upė, reljefinę struktūrą. Piešinys ‘Beždžionė spirale susisukusia uodega” vaizduoja Ramiojo Vandenyno vandens srovių spiralinį braižą priešais Panamos kanalą ir t. t. Piešinių tarpe yra ir piešinys “Kosmonautas” su apranga, kuris byloja, jog piešimai buvo kontroliuojami iš kosmoso. Kitaip sakant ateivių, atvykusių iš Visatos, tie piešiniai be perstojo buvo kontroliuojami ir kiek pataisomi (Beje ir dabar, filmuojant iš palydovų, tie piešiniai, nors ir nežymiai, išvaizdą savo keičia. Piešinius, įdėjęs juos į anuo metu Vilniuje leidžiamą laikraštį “Žvilgsnis”, fantastų klubų mėgėjų skaitytojams Lietuvoje esu jau pristatęs. Taip kad Tamstos prielaida, jog ‘paveikslais kaip maginiais ženklais senovės žmonių supratimu buvo siekiama prisišaukti lietaus’, vargiai yra suprantama. Dėkoju.
>Rimgaudas
Magijos reiškinių naudojimas senajame pasaulio supratime yra mokslo pripažįstamas (šamanai, burtininkai, raganos). Konkrečiai kalbamuoju atveju tai būtų panašumo magija, kuomet yra siekiama sukelti reiškinius panašumu, t.y. mažesniu laukiamo reiškinio simboliu, pvz, iššaukti lietų dykumoje išraižytais vandens telkiniais, panašių kontūrų į esantį konkretų jo telkinį – tik, aišku, ‘miniatūrinį’ arba lietuvių atveju Gedimino stulpų ženklu, laikytinu apibendrintu vandeniui būdingą dvynumą – panašumą, lygumą, svarstykles reiškiančiu simboliu.
Įrodyti galima bet ką, svarbu, kad būtų noras.
Įrodinėti reikia pagal straipsnio temą.
Rašantiems ne pagal nurodytą temą reiktų atjungti internetą. Kas ir bus, jei kiekvienas rašys kas jam šauna į galvą.
>Rimgaudas
Kalbu ne apie sfinkso runas, o – jo skulptūrinės išvaizdos atitikamo panašumo magiją (tarkim angelas sargas, lietuviškas rūpintojėlis ir pan.) Šiuo atveju būtų įdomu ir Dovinės upelio akmens skulptūrinio panašumo į kažką išvaizda, kurio runų užrašą, kaip sakėte, yra perskaitęs Juozas Šeimys. Tad visgi manyčiau, kad Afrikos sfinksai kaip ir lietuvių rūpintojėliai laikytini esančiais iš panašumo magijos galių supratimo laikų.
>+++
Visgi Alkas.lt iš esmės yra skirtas ne partinėms tuštybėms, jų politiniams interesams, talkinant DI, taukšti, o tautinėms mintims reikšti, lietuvybės dvasiai palaikyti.
Tai ir diskutuokit, kuriam lietuviui, o ne užsieniečiui, tą premiją skirti.
Žmonės naiviai įsivaizduoja, kad gali diskutuoti apie ką nori.
Ne apie ką nori, i apieką reikia, diskutuojit.
I apieką reikia nurodys Betgi’s.
>Vis tik
Tai kad va, didžiuojantis A.Stulginskiu kaip garbingu Lietuvos politiku ir dera jo garbinga žvaigžde apdovanoti užsienio šalių vadovus, savo politika prisidedančius prie Lietuvos kaip valstybės įtvirtinimo tarp kitų šalių. Be to, Vokietija yra pripažinusi ir Vasario 16-osios Lietuvos suverenumą ir tai savo veiksmais tęsia dabartine politika. Į tą apdovanojimą galėtų taikytis Valdas Adamkus, bet, turint omenyje jo per daug prolenkišką politiką, šio apdovanojimo, manau, nebūtų vertas.
>+++
Tai kad, dalyvaujant komentaruose su partiniais DI, kitokios kalbos nei naivi ir nebūna. Apskritai krypstama į ‘jūtubinį’ komentavimą nieko nepasakant, išreiškiant, tarsi apklausoje – tik partinę poziciją. Tai ryšku iš komentarų, va, kad ir šia tema. Manyčiau tokių požymių turi ‘>Vis tik’ ir ‘>+++’ komentarai. Šie komentarai yra ‘Atsakyti’ skirtame laukelyje, kai kitiems ši techninė galimybė, matyt, yra suvaržyta. Tai jau siaurų partinių interesų, manipuliavimo šio poveikio galimybėmis portale požymiai.
Manyčiau, komentuoti turi būti leista tik Mikabaliui, o kiti komentatoriai turėtų pateikti pažymą, kad yra patriotai.
>+++
Man regis, kad visgi svarbiau būtų dėl ‘>Vis tik’ ir ‘>+++’ komentarų (gali būti, kad DI’jinių) nedaryti išimčių techninių galimybių prasme, t.y. nesuteikiant techninės galimybės (neatsiranda kursorius) čia pat po jais replikuoti, atkirsti.
Reikia Alko klausti kas čia per gudrybės.