Antradienis, 16 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II)

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2013 01 15 18:00
21
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I)
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas

3. E.Berko konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija

Anot dr. Dariaus Vilimo, konservatizmas – tai krikščioniškoji demokratija, perlaužta per ūkanotojo Albiono prizmę. Šioje tezėje esama tiesos, tačiau taip suformuluota ji – pernelyg kategoriška ir stipriai kertasi su tikrove tiek istoriškai, tiek ideologiškai.

Konservatizmas gimė kaip atsakas į liberalizmo iššūkius, krikščioniškoji demokratija – į socializmo iššūkius. Abi šios atsakomosios ideologijos daug ką perėmė iš tų ideologijų, į kurių iššūkius siekė atsakyti, pateikdamos savo atsakymus į tuos rūpesčius, kuriuos kėlė pastarosios.

Krikščioniškosios demokratijos pradžia – 1891 m. pasirodžiusi popiežiaus Leono XIII enciklika „Rerum Novarum“, siekusi suderinti socialinio teisingumo principus su krikščioniškosiomis dorybėmis ir tam tikra prasme kildinusi pirma iš antro. Tai buvo atsakas į klasikinio socializmo bedievystę, kai socialine gerove siekta išstumti ir pakeisti religiją. Konservatizmas negalėjo būti kažkieno kažkur perlaužta krikščioniškoji demokratija jau vien dėl to, kad pats gimė geru šimtmečiu anksčiau.

Dar daugiau – konservatizmas, nors pagrindinį impulsą gavęs iš Didžiosios Britanijos ir ypač – E. Berko raštų, šiek tiek vėliau, bet anksčiau už krikščioniškąją demokratiją radosi Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse bei JAV. Vokietijoje konservatizmas gana ilgai konkuravo su krikščioniškąja demokratija ir tik po Antrojo pasaulinio karo buvo jos suvirškintas, o Prancūzijoje tai apskritai neįvyko.

Peržvelkime, ką konservatizmas ir konkrečiai – didžiausias jo klasikas E. Berkas kalba apie dalykus, tokius svarbius ir brangius krikščioniškajai demokratijai. Ideologiškai galima išskirti tris pagrindinius aspektus – dorovę, religiją, socialinį teisingumą.

Dorovės srityje konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija – greičiau natūralūs sąjungininkai, nei broliai dvyniai. Konservatizmo požiūrį į dorovę daugmaž išdėstėme skyrelyje apie konservatizmo ir liberalizmo santykius, tad prie to nebegrįšime. Krikščioniškosios demokratijos požiūris – labai panašus, tik dorovė tampriau susieta su religija – ir su konkrečia konfesija, be to – labiau išplėsta socialinės brolybės ir labdaros linkmėmis.

Religijos srityje šių pasaulėžiūrų sampratos gana artimos, bet vis dėlto – skirtingos. Abi jos religiją laiko doros, tvarkingos ir laimingos visuomenės sąlyga. E. Berkas rašė, jog religija – pilietinės visuomenės pagrindas ir visokios gerovės šaltinis (E. Burke. Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją. Vilnius, 2009, p. 79). Bedievystė jam kėlė pasibjaurėjimą, jis ją laikė priešinga žmogaus protui ir prigimčiai (p. 80). Antra vertus, anot E. Berko, politika ir sakykla – nesuderinamos; politikos ir religijos painiojimas daro žalą joms abiems (p. 23).

Vargu, ar tai reiškia, jog dvasininkai negali būti politikai – šio autoriaus išgirtoje britų santvarkoje aukščiausi anglikonų dvasininkai buvo sudėtinė Lordų rūmų dalis. Greičiau tai reiškia, jog politika ir religija – savaime skirtingos sritys: anot Šventojo Rašto, kas Cezario – Cezariui, kas Dievo – Dievui. Politika negali būti argumentuojama religiniais motyvais ar atvirkščiai. Bažnyčioje ne vieta remtis tautos valia ar žmogaus teisėmis, o politika – ne vieta savo principus grįsti teiginiais, jog taip nori Dievas.

Krikščioniškoji demokratija pačioje savo esmėje pagrįsta Dievo įsakymais, Bažnyčios mokslu ir popiežiaus autoritetu. E. Berkas religinių institucijų diktatą politiniam gyvenimui laikė viena didžiausių, jei ne pačia didžiausia žmonijos istorijoje tironija (p. 36).

Lietuvos krikščionys demokratai tarpukariu atvirai skelbė: Lietuva – katalikams. E. Berko raštuose vargiai rasime teiginį „Anglija – anglikonams“, nors ši bažnyčia daug labiau susijusi su anglų tauta ir valstybe, nei globali Katalikų bažnyčia – su bet kuria valstybe ar tauta.

Fundamentalūs berkiškojo konservatizmo principai religijos srityje – pliuralizmas, tolerancija, ekumenizmas. Lygindamas Anglijos Reformaciją su Prancūzijos revoliucija, jis apie reformatorius rašė: „jie buvo nuoširdžiai tikintys, karšto ir entuziastingo dievobaimingumo, pasirengę žūti (o kai kurie iš jų tikrai žuvo) tikrai didvyriška mirtimi, gindami savo ypatingą krikščionybės suvokimą; lygiai atkakliai ir net su didesniu džiaugsmu jie būtų ėję į kankinamą mirtį už bendras tikėjimo tiesas, už bendrą kamieną to medžio, kurio šakas gynė savo krauju“ (p. 121).

Dar toliau jis teigė, jog šie žmonės „su siaubu atsižadėtų netikėlių“, „atsiribotų nuo tų, kurie niekino bendrą religiją, dėl kurios švarumo jie veikė su tokia aistra“ (ten pat). Tai – užuomina į kai kuriuos prancūzų protestantus, susidėjusius su bedieviais prieš savo brolius katalikus, ji tinka ir kai kuriems šiandieniniams Lietuvos religiniams disidentams, kurie dedasi su liberalais ir „Naujosios kairės“ dekonstruktoriais prieš konservatyviuosius visuomenės sluoksnius, mieliau kovodami už subendrintas „mažumų teises“, nei už bendras dorovines vertybes.

Apie prancūzų revoliucionierius rašoma tai, kas puikiai tinka šių dienų liberalams ir totalerantams: jie „nepaliaujamai giriasi savo pakantumu. Tai, kad žmonės, nevertinantys nė vieno požiūrio, pakantūs visiems, nėra didelis privalumas. Vienoda panieka nėra objektyvus palankumas. Geraširdiškumas, kylantis iš paniekos, nėra tikrasis gailestingumas“ (ten pat).

Griežtai skirdamas tikrąją toleranciją nuo indiferentiškumo ir nihilizmo, E. Berkas džiaugėsi, jog „yra daugybė žmonių, apdovanotų pakantumu tiesiogine prasme. Jie mano, kad visų religijų dogmos, nors ir skirtingu laipsniu, teigia svarbiausią tiesą ir kad joms, kaip ir kitų vertybėms, galima teikti pirmenybę teisingu pagrindu. Todėl jie pripažįsta vieną religiją ir pakančiai vertina kitas. Jie pakantūs ne todėl, kad niekina visas nuomones, bet todėl, kad gerbia teisingumą. Jie ištikimai ir su meile gali saugoti kiekvieną religiją, nes myli ir gerbia didįjį principą, dėl kurio įvairios religijos iš esmės sutaria, taip pat didįjį tikslą, kurio jos visos siekia“ (p. 121–122).

Galima ginčytis, ar išties absoliučiai visos religijos siekia to paties tikslo ir išreiškia tą patį principą, tačiau akivaizdu, jog tai, ką autorius labiau skiria krikščioniškosioms konfesijoms, tinka daugeliui religijų. Pats autorius aiškiai nurodo vienijančiojo principo turinį: „teisingumas ir gailestingumas – esminės religijos dalys“ (ten pat). Šiandien galima įvardyti daugiau ir dar bendresnių vienijančių principų – dora, darna, artimo meilė. Berkiškasis konservatizmas gerbia religiją, bet nesitapatina su viena iš jų, todėl konservatoriais gali būti įvairių religijų atstovai.

Krikščioniškoji demokratija – kur kas siauriau apibrėžta: jos pagrindas – katalikybė. Žinoma, nuo savo įsikūrimo ji tapo kur kas tolerantiškesnė – tiek kiek tolerantiškesnė tapo pati katalikybė, ypač po Antrojo Vatikano susirinkimo. Kai kuriais atvejais šiuolaikinių krikdemų tolerancija žengia taip toli, jog peržengia šios ideologijos tapatumo ribas – pavyzdžiui Vokietijos krikščionys demokratai jau priima į savo gretas musulmonus. Taip krikščioniškoji demokratija praranda pati save.

Socialiniu klausimu klasikinis konservatizmas vis dėlto – dešinesnė ideologija, skatinanti žmogų savo gerovę kurti pačiam, krikščioniškoji demokratija – kairesnė, labiau linkusi į principą „paimti ir padalinti“. Ši dilema apima ne tiek konservatizmą ir krikščioniškąją demokratiją atskirai, kiek konservatizmą ir socializmą bendrai, dėl to ją plačiau aptarsime skyrelyje apie konservatizmo ir socializmo santykius.

Vertybinėje plotmėje konservatizmas pačia savo prigimtimi labiau linkęs į įvairovę, bet – aiškiose ribose: pirmiausiai – dorovės ir tautinio tapatumo ribose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  2. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  3. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  4. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  5. M. Kundrotas. Anarchizmas: teorija ir praktika
  6. M. Kundrotas. Kairiojo liberalizmo fenomenas: laisvė – mums, atsakomybė – jums
  7. M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija
  8. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. matosi daug priestaravimu. says:
    10 metų ago

    Zinant Kundroto paranoidine neapykanta krikscionybei ir ypac katalikybei, akivaizdus teksto saliskumas. Kitas dalykas- jo neapykanta liberalams, nors cia pat jis teigia apie konservatizma, kaip “… skatinanti žmogų savo gerovę kurti pačiam,…”. Juk si pradigma ypatingai propoguojama liberalu 🙂

    Na, apie konservatizmo “tautini tapatuma”- cia apskritai politines minties naujadaras 🙂

    Atsakyti
    • Marius says:
      10 metų ago

      Dėl tautinio tapatumo – bus atskira dalis, o teksto autorius – krikščionis, be to – ekumeniškų pažiūrų, taip kad kažką su kažkuo supainiojote 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        10 metų ago

        Jei taip akipėšiškai klastingai čia Lietuvoje propa koncervatizuojama propagandinė inter vencinė krikščionybė, tai būtina priminti, kad nužudytojo kryžiaus religija – jau savaime akivaizdžiai esa inkvi zicinė savo biblijos turinyje (necituosiu citatomis, nes tai pernelyg bjauru). Žodžiu, švelniai tariant, naikina alter natyvą. Fui.
        —
        Istorinės biblija ir talmudas, anot tokio įžvalgaus Istarkovo, buvo perrašinėjami su mintimi:
        “Kas kontra traliuoja praeitį, tas kontra traliuoja ateitį. Kas kontra traliuoja dabartį, tas kontra traliuoja ateitį. Neveltui, kada krikščionys paėmė valdžią Romos imperijoje, pirmiausia sudegino Aleksandro biblioteką. Vėliau – kitaip manančius.”
        Krikščioniška Lietuvos klastinga evangelizacija po liberalizmo gėlėta skraiste slypi ir šiame klastingame straipsnyje, kuris aiškiai susijęs su Žemaitijos “krikšto” 600 metų jubi liejumi. Gal kas nors primins, kiek žynių tada buvo išpjauta ?

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          10 metų ago

          tuomet buvo išpjauta.

          Atsakyti
          • Marius says:
            10 metų ago

            Aš ir Berkas siūlome santarvę 🙂 Jūs ir anonimas – priešpriešą. Vis dėlto gal sutarkit su juo, nes vienas aiškina, kad tekstas ir jo autorius – antikrikščioniški, o kitas – priešingai, nors iš tiesų šio teksto išvis kita tema. Dabar panašu į tą atvejį, kai pasisakyti labai norisi, bet neturima apie ką 🙂

          • mintis says:
            10 metų ago

            Reiktų visiems paskaityti Emilijos Pundziūtės Gallois straipsnį”Milijonas už santuoką tarp vyro ir moters” 2013 01 15 dienos.Ir V.Simonko įspūdžius iš Teksaso.
            Ar čia tom kalbom iš kur atsirado koks žodis-kokia jo prigimtis ilgai dar maitinsimės ir kalbomis,kalbelėmis,kalbytėmis???.

    • Marius says:
      10 metų ago

      Dėl tariamo priešiškumo krikščionybei – gal painiojama su priešiškumu klerikalizmui. Išties esu prieš politinį bet kokios religijos monopolį. Norėčiau kad romuviai gautų teises veikti lygiomis sąlygomis su katalikais. O tai dabar išvis keista: judėjų religija – pripažinta, baltų religija – ne… Pateiktos citatos liudija, kad E.Berkas mąstė jeigu ir ne vienodai (vis dėlto XVIII amžius), tai labai panašiai.

      Atsakyti
      • Ricardui says:
        10 metų ago

        Mariau, pagal jusu viesaja raiska (pvz. Facebook) ir komentarus Krikscionybes ir ypac Katalikybes atzvilgiu- labai abejotinas jusu “krikscionizmas”.

        Krikscionybes (Katalikybes) negalima atskirti nuo Baznycios ir jos hierarchijos- tikejimo pagrindus (“politikos”) formuojaciuju ir skleideju.

        Kitas dalykas- baltu religija. Kaip, kokiu pagrindu- idejiniu, moraliniu, tikejimo, istorinio testinumo (kokio, is kur)? jus save su ja tapatinates jei esat, jusu zodziais- krikscionis (greiciausiai krikstytas, priemes ir kitus sio tikejimo sakramentus), nors viesais pasisakymais teigiate, kad krikscionybe visiskai ir brutaliausiai sunaikino baltu religija….

        Atsakyti
        • Marius says:
          10 metų ago

          Tamsta visiškai susipainiojote. Paskutinysis sakinys akivaizdžiai priklauso kažkam kitam. Su romuviais niekaip nesitapatinu, o siekiu teisingumo. Žinoma, jei suvokiate vien savos pozicijos ir savos komandos gynimą, suprasti tai jums bus sunku, bet linkiu pabandyti.

          Atsakyti
          • mintis says:
            10 metų ago

            Kažkur skaičiau,kad išsimaudžius Lietuvos upėje lygtai krikštas išnyksta:).Tai kas maudėsi,gal jau tapo nekrikštytais?Aš esu už tai,kad baltų religija taptų valstybėje pripažinta ir baltų tikėjimo atstovai turėtų savo gimtojoje žemėje savo šventyklas.Kas kur nori ten ir buriasi.Tai būtų teisingiau.Dabar turi savo šventyklas visokių konfesijų atstovai, o baltai -ne.Tai tikrai neteisinga.
            Reikėtų to siekti kartu su broliukais latviais.Ryšiai užmegzti, tik reiktų pačią idėją įgyvendinti.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            10 metų ago

            Nesipainiok. Ar tu maudysies, ar ne, visi tie klastingų Romos katalikų bendruomenės atėjūnų “krikštai” visvien negalioja. Romoje – galioja.

          • Marius says:
            10 metų ago

            Geriausia išvis panaikinti religinių bendrijų skirstymą į pripažintas ir nepripažintas, palikti tiktai registraciją, o destruktyvių kultų – visokių satanistų, ošistų ir panašių – tiesiog neregistruoti.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            10 metų ago

            Pirmiausia, neregistruoti satanistinės krikščionybės (juolab – ji okupacinė Lietuvai). Satanizmas toje prookupacinėje krikščionybėje slypi vien tame, kad krikščioniškoje teologijoje visagalis niekaip neįveikia šėtono kėslų… . Arba bent, sakykim, palieka jam plačias veikimo ribas.
            Ir vėl, necituosiu tam reikalui biblijos, nes tos citatos, patikėk, būtų bjaurios.

  2. saulius says:
    10 metų ago

    Per Švelniai autorius juos apibudina. Paprasčiau – nusikaltėlių banda. Kartu su socdemais,-du broliukai dobiliukai. O Liberastai veržiasi juos abu aplenkti. Kartu paėmus – tautos naikintojų ir kankintojų komanda (nevelka,no barzdo pšyemna kompanija).

    Atsakyti
  3. Rytas says:
    10 metų ago

    O čia raudonas paklaustas apie ryšius su Rusijos Interrao: http://tv.lrytas.lt/?id=13574890201356010220

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Tu ir vėl – aiškiai apie krikščionius demo kratus.
      Vadinasi, nors verk.

      Atsakyti
  4. hans says:
    10 metų ago

    Vidmantukui aišku geriau kokie homoseksai, nei krikščionys…..ant pimų nepavarysi-baisu, o ant antrųjų galima, populiaru,tolerastiška. Pritariu Mariui dėl registracijos.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Jei tau nebaisūs homo sexalai, tai tu ir “pavaryk” ant jų. Pirmiau, aišku, užsiregistruok.
      CHA

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        10 metų ago

        Jei rimtai, tai ko čia bijot, nebent gėjų Marijos Aušrinės (Povilionienės). Tad drąsiai jau gali atsikratyti slaptavardžio.
        Aplamai, Gėjų nekadėjų ir krikščionybės nekadėjos tema Lietuvoje labai jautri, tad šito burbulo geriau neperpūsti. Apie tai kalbant, iš tiesų, turbūt geriausia remtis Froidu ir Beresnevičiumi (Berko).

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          10 metų ago

          pavarijuoti Beresnevičiumi (Berko).

          Atsakyti
          • mintis says:
            10 metų ago

            Yra vaikai,kurie pradeda gyvenimą,o pats- suauges ir galimai visi “burbulai”jau susprogę ,tai tikrai nėra ko pačiam baimintis ir… M. A. Povilionienės.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?

2022 08 09
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Transeuropa: idėja ir galia

2022 07 28
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Sąmokslas prieš baltuosius?

2022 07 25
Balsavimas, rinkimai | vrk.lt nuotr

M. Kundrotas. Moralinis pučas: radikalai prieš konservatorius

2022 07 22
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar liaudis taps tauta?

2022 07 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Zirzliai prieš derglius

2022 07 15
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nuoseklumas: sprendimas ar problema?

2022 07 11
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Tautos tradicija

2022 07 10
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Mindaugo Lietuva mums

2022 07 07
Ostapas Benderis Kysai Vorobjaninovui: Kam jums valdžia, jūs juk neturit fantazijos | Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?

2022 07 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
Menas

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą

2022 08 16
Kariai | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta

2022 08 16
G. Kazėnas. Vilniaus r. savivaldybės paneigimo PANEIGIMAS
Lietuvoje

Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui

2022 08 16
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

2022 08 16
„Maisto bankui“ gyventojai išlaidų negailėjo
Lietuvoje

Nepasiturintys gyventojai sulauks paramos

2022 08 16
Mažėja administracinė našta verslui
Lietuvoje

Mažėja administracinė našta verslui

2022 08 16
Prezidentas susitiko su energetikos ministru
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su energetikos ministru

2022 08 16
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių būstų pardavimui trūksta skaidrumo

2022 08 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
  • Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta
  • Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui
  • Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 790; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 535; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 530; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 489; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 481; komentarų: 1
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 452; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 09
7
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Antikos civilizacijoje viena šalia kitos subrendo dvi moralistinės filosofijos kryptys. Pirmoji – stoicizmas, antroji – krikščionybė. Jos labai panašiai vertino...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Transeuropa: idėja ir galia

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 28
5
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šiandien dvi iš trijų didžiųjų pasaulio galybių priklauso Transeuropai. Abi šios galybės įkūnija Europą naujame lygyje, nors ir su labai...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sąmokslas prieš baltuosius?

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 25
6
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Liberalizmo ir komunizmo samplaika, populiariai vadinama leftizmu, žudo baltąjį krikščioniškąjį pasaulį. Abortai, lytinės perversijos, vartotojiškas gyvenimo būdas, socialinis susiskaidymas, atsivėrimas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  • Global-Kapitalistas apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru

Kitas straipsnis
Kas atrems „resovietizacijos“ grėsmę?

Kas atrems „resovietizacijos“ grėsmę?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai