Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II)

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2013-01-15 18:00:54
21
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I)
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas

3. E.Berko konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija

Anot dr. Dariaus Vilimo, konservatizmas – tai krikščioniškoji demokratija, perlaužta per ūkanotojo Albiono prizmę. Šioje tezėje esama tiesos, tačiau taip suformuluota ji – pernelyg kategoriška ir stipriai kertasi su tikrove tiek istoriškai, tiek ideologiškai.

Konservatizmas gimė kaip atsakas į liberalizmo iššūkius, krikščioniškoji demokratija – į socializmo iššūkius. Abi šios atsakomosios ideologijos daug ką perėmė iš tų ideologijų, į kurių iššūkius siekė atsakyti, pateikdamos savo atsakymus į tuos rūpesčius, kuriuos kėlė pastarosios.

Krikščioniškosios demokratijos pradžia – 1891 m. pasirodžiusi popiežiaus Leono XIII enciklika „Rerum Novarum“, siekusi suderinti socialinio teisingumo principus su krikščioniškosiomis dorybėmis ir tam tikra prasme kildinusi pirma iš antro. Tai buvo atsakas į klasikinio socializmo bedievystę, kai socialine gerove siekta išstumti ir pakeisti religiją. Konservatizmas negalėjo būti kažkieno kažkur perlaužta krikščioniškoji demokratija jau vien dėl to, kad pats gimė geru šimtmečiu anksčiau.

Dar daugiau – konservatizmas, nors pagrindinį impulsą gavęs iš Didžiosios Britanijos ir ypač – E. Berko raštų, šiek tiek vėliau, bet anksčiau už krikščioniškąją demokratiją radosi Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse bei JAV. Vokietijoje konservatizmas gana ilgai konkuravo su krikščioniškąja demokratija ir tik po Antrojo pasaulinio karo buvo jos suvirškintas, o Prancūzijoje tai apskritai neįvyko.

Peržvelkime, ką konservatizmas ir konkrečiai – didžiausias jo klasikas E. Berkas kalba apie dalykus, tokius svarbius ir brangius krikščioniškajai demokratijai. Ideologiškai galima išskirti tris pagrindinius aspektus – dorovę, religiją, socialinį teisingumą.

Dorovės srityje konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija – greičiau natūralūs sąjungininkai, nei broliai dvyniai. Konservatizmo požiūrį į dorovę daugmaž išdėstėme skyrelyje apie konservatizmo ir liberalizmo santykius, tad prie to nebegrįšime. Krikščioniškosios demokratijos požiūris – labai panašus, tik dorovė tampriau susieta su religija – ir su konkrečia konfesija, be to – labiau išplėsta socialinės brolybės ir labdaros linkmėmis.

Religijos srityje šių pasaulėžiūrų sampratos gana artimos, bet vis dėlto – skirtingos. Abi jos religiją laiko doros, tvarkingos ir laimingos visuomenės sąlyga. E. Berkas rašė, jog religija – pilietinės visuomenės pagrindas ir visokios gerovės šaltinis (E. Burke. Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją. Vilnius, 2009, p. 79). Bedievystė jam kėlė pasibjaurėjimą, jis ją laikė priešinga žmogaus protui ir prigimčiai (p. 80). Antra vertus, anot E. Berko, politika ir sakykla – nesuderinamos; politikos ir religijos painiojimas daro žalą joms abiems (p. 23).

Vargu, ar tai reiškia, jog dvasininkai negali būti politikai – šio autoriaus išgirtoje britų santvarkoje aukščiausi anglikonų dvasininkai buvo sudėtinė Lordų rūmų dalis. Greičiau tai reiškia, jog politika ir religija – savaime skirtingos sritys: anot Šventojo Rašto, kas Cezario – Cezariui, kas Dievo – Dievui. Politika negali būti argumentuojama religiniais motyvais ar atvirkščiai. Bažnyčioje ne vieta remtis tautos valia ar žmogaus teisėmis, o politika – ne vieta savo principus grįsti teiginiais, jog taip nori Dievas.

Krikščioniškoji demokratija pačioje savo esmėje pagrįsta Dievo įsakymais, Bažnyčios mokslu ir popiežiaus autoritetu. E. Berkas religinių institucijų diktatą politiniam gyvenimui laikė viena didžiausių, jei ne pačia didžiausia žmonijos istorijoje tironija (p. 36).

Lietuvos krikščionys demokratai tarpukariu atvirai skelbė: Lietuva – katalikams. E. Berko raštuose vargiai rasime teiginį „Anglija – anglikonams“, nors ši bažnyčia daug labiau susijusi su anglų tauta ir valstybe, nei globali Katalikų bažnyčia – su bet kuria valstybe ar tauta.

Fundamentalūs berkiškojo konservatizmo principai religijos srityje – pliuralizmas, tolerancija, ekumenizmas. Lygindamas Anglijos Reformaciją su Prancūzijos revoliucija, jis apie reformatorius rašė: „jie buvo nuoširdžiai tikintys, karšto ir entuziastingo dievobaimingumo, pasirengę žūti (o kai kurie iš jų tikrai žuvo) tikrai didvyriška mirtimi, gindami savo ypatingą krikščionybės suvokimą; lygiai atkakliai ir net su didesniu džiaugsmu jie būtų ėję į kankinamą mirtį už bendras tikėjimo tiesas, už bendrą kamieną to medžio, kurio šakas gynė savo krauju“ (p. 121).

Dar toliau jis teigė, jog šie žmonės „su siaubu atsižadėtų netikėlių“, „atsiribotų nuo tų, kurie niekino bendrą religiją, dėl kurios švarumo jie veikė su tokia aistra“ (ten pat). Tai – užuomina į kai kuriuos prancūzų protestantus, susidėjusius su bedieviais prieš savo brolius katalikus, ji tinka ir kai kuriems šiandieniniams Lietuvos religiniams disidentams, kurie dedasi su liberalais ir „Naujosios kairės“ dekonstruktoriais prieš konservatyviuosius visuomenės sluoksnius, mieliau kovodami už subendrintas „mažumų teises“, nei už bendras dorovines vertybes.

Apie prancūzų revoliucionierius rašoma tai, kas puikiai tinka šių dienų liberalams ir totalerantams: jie „nepaliaujamai giriasi savo pakantumu. Tai, kad žmonės, nevertinantys nė vieno požiūrio, pakantūs visiems, nėra didelis privalumas. Vienoda panieka nėra objektyvus palankumas. Geraširdiškumas, kylantis iš paniekos, nėra tikrasis gailestingumas“ (ten pat).

Griežtai skirdamas tikrąją toleranciją nuo indiferentiškumo ir nihilizmo, E. Berkas džiaugėsi, jog „yra daugybė žmonių, apdovanotų pakantumu tiesiogine prasme. Jie mano, kad visų religijų dogmos, nors ir skirtingu laipsniu, teigia svarbiausią tiesą ir kad joms, kaip ir kitų vertybėms, galima teikti pirmenybę teisingu pagrindu. Todėl jie pripažįsta vieną religiją ir pakančiai vertina kitas. Jie pakantūs ne todėl, kad niekina visas nuomones, bet todėl, kad gerbia teisingumą. Jie ištikimai ir su meile gali saugoti kiekvieną religiją, nes myli ir gerbia didįjį principą, dėl kurio įvairios religijos iš esmės sutaria, taip pat didįjį tikslą, kurio jos visos siekia“ (p. 121–122).

Galima ginčytis, ar išties absoliučiai visos religijos siekia to paties tikslo ir išreiškia tą patį principą, tačiau akivaizdu, jog tai, ką autorius labiau skiria krikščioniškosioms konfesijoms, tinka daugeliui religijų. Pats autorius aiškiai nurodo vienijančiojo principo turinį: „teisingumas ir gailestingumas – esminės religijos dalys“ (ten pat). Šiandien galima įvardyti daugiau ir dar bendresnių vienijančių principų – dora, darna, artimo meilė. Berkiškasis konservatizmas gerbia religiją, bet nesitapatina su viena iš jų, todėl konservatoriais gali būti įvairių religijų atstovai.

Krikščioniškoji demokratija – kur kas siauriau apibrėžta: jos pagrindas – katalikybė. Žinoma, nuo savo įsikūrimo ji tapo kur kas tolerantiškesnė – tiek kiek tolerantiškesnė tapo pati katalikybė, ypač po Antrojo Vatikano susirinkimo. Kai kuriais atvejais šiuolaikinių krikdemų tolerancija žengia taip toli, jog peržengia šios ideologijos tapatumo ribas – pavyzdžiui Vokietijos krikščionys demokratai jau priima į savo gretas musulmonus. Taip krikščioniškoji demokratija praranda pati save.

Socialiniu klausimu klasikinis konservatizmas vis dėlto – dešinesnė ideologija, skatinanti žmogų savo gerovę kurti pačiam, krikščioniškoji demokratija – kairesnė, labiau linkusi į principą „paimti ir padalinti“. Ši dilema apima ne tiek konservatizmą ir krikščioniškąją demokratiją atskirai, kiek konservatizmą ir socializmą bendrai, dėl to ją plačiau aptarsime skyrelyje apie konservatizmo ir socializmo santykius.

Vertybinėje plotmėje konservatizmas pačia savo prigimtimi labiau linkęs į įvairovę, bet – aiškiose ribose: pirmiausiai – dorovės ir tautinio tapatumo ribose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  2. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  3. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  4. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  5. M. Kundrotas. Anarchizmas: teorija ir praktika
  6. M. Kundrotas. Kairiojo liberalizmo fenomenas: laisvė – mums, atsakomybė – jums
  7. M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija
  8. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. matosi daug priestaravimu. says:
    12 metų ago

    Zinant Kundroto paranoidine neapykanta krikscionybei ir ypac katalikybei, akivaizdus teksto saliskumas. Kitas dalykas- jo neapykanta liberalams, nors cia pat jis teigia apie konservatizma, kaip “… skatinanti žmogų savo gerovę kurti pačiam,…”. Juk si pradigma ypatingai propoguojama liberalu 🙂

    Na, apie konservatizmo “tautini tapatuma”- cia apskritai politines minties naujadaras 🙂

    Atsakyti
    • Marius says:
      12 metų ago

      Dėl tautinio tapatumo – bus atskira dalis, o teksto autorius – krikščionis, be to – ekumeniškų pažiūrų, taip kad kažką su kažkuo supainiojote 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Jei taip akipėšiškai klastingai čia Lietuvoje propa koncervatizuojama propagandinė inter vencinė krikščionybė, tai būtina priminti, kad nužudytojo kryžiaus religija – jau savaime akivaizdžiai esa inkvi zicinė savo biblijos turinyje (necituosiu citatomis, nes tai pernelyg bjauru). Žodžiu, švelniai tariant, naikina alter natyvą. Fui.
        —
        Istorinės biblija ir talmudas, anot tokio įžvalgaus Istarkovo, buvo perrašinėjami su mintimi:
        “Kas kontra traliuoja praeitį, tas kontra traliuoja ateitį. Kas kontra traliuoja dabartį, tas kontra traliuoja ateitį. Neveltui, kada krikščionys paėmė valdžią Romos imperijoje, pirmiausia sudegino Aleksandro biblioteką. Vėliau – kitaip manančius.”
        Krikščioniška Lietuvos klastinga evangelizacija po liberalizmo gėlėta skraiste slypi ir šiame klastingame straipsnyje, kuris aiškiai susijęs su Žemaitijos “krikšto” 600 metų jubi liejumi. Gal kas nors primins, kiek žynių tada buvo išpjauta ?

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          tuomet buvo išpjauta.

          Atsakyti
          • Marius says:
            12 metų ago

            Aš ir Berkas siūlome santarvę 🙂 Jūs ir anonimas – priešpriešą. Vis dėlto gal sutarkit su juo, nes vienas aiškina, kad tekstas ir jo autorius – antikrikščioniški, o kitas – priešingai, nors iš tiesų šio teksto išvis kita tema. Dabar panašu į tą atvejį, kai pasisakyti labai norisi, bet neturima apie ką 🙂

          • mintis says:
            12 metų ago

            Reiktų visiems paskaityti Emilijos Pundziūtės Gallois straipsnį”Milijonas už santuoką tarp vyro ir moters” 2013 01 15 dienos.Ir V.Simonko įspūdžius iš Teksaso.
            Ar čia tom kalbom iš kur atsirado koks žodis-kokia jo prigimtis ilgai dar maitinsimės ir kalbomis,kalbelėmis,kalbytėmis???.

    • Marius says:
      12 metų ago

      Dėl tariamo priešiškumo krikščionybei – gal painiojama su priešiškumu klerikalizmui. Išties esu prieš politinį bet kokios religijos monopolį. Norėčiau kad romuviai gautų teises veikti lygiomis sąlygomis su katalikais. O tai dabar išvis keista: judėjų religija – pripažinta, baltų religija – ne… Pateiktos citatos liudija, kad E.Berkas mąstė jeigu ir ne vienodai (vis dėlto XVIII amžius), tai labai panašiai.

      Atsakyti
      • Ricardui says:
        12 metų ago

        Mariau, pagal jusu viesaja raiska (pvz. Facebook) ir komentarus Krikscionybes ir ypac Katalikybes atzvilgiu- labai abejotinas jusu “krikscionizmas”.

        Krikscionybes (Katalikybes) negalima atskirti nuo Baznycios ir jos hierarchijos- tikejimo pagrindus (“politikos”) formuojaciuju ir skleideju.

        Kitas dalykas- baltu religija. Kaip, kokiu pagrindu- idejiniu, moraliniu, tikejimo, istorinio testinumo (kokio, is kur)? jus save su ja tapatinates jei esat, jusu zodziais- krikscionis (greiciausiai krikstytas, priemes ir kitus sio tikejimo sakramentus), nors viesais pasisakymais teigiate, kad krikscionybe visiskai ir brutaliausiai sunaikino baltu religija….

        Atsakyti
        • Marius says:
          12 metų ago

          Tamsta visiškai susipainiojote. Paskutinysis sakinys akivaizdžiai priklauso kažkam kitam. Su romuviais niekaip nesitapatinu, o siekiu teisingumo. Žinoma, jei suvokiate vien savos pozicijos ir savos komandos gynimą, suprasti tai jums bus sunku, bet linkiu pabandyti.

          Atsakyti
          • mintis says:
            12 metų ago

            Kažkur skaičiau,kad išsimaudžius Lietuvos upėje lygtai krikštas išnyksta:).Tai kas maudėsi,gal jau tapo nekrikštytais?Aš esu už tai,kad baltų religija taptų valstybėje pripažinta ir baltų tikėjimo atstovai turėtų savo gimtojoje žemėje savo šventyklas.Kas kur nori ten ir buriasi.Tai būtų teisingiau.Dabar turi savo šventyklas visokių konfesijų atstovai, o baltai -ne.Tai tikrai neteisinga.
            Reikėtų to siekti kartu su broliukais latviais.Ryšiai užmegzti, tik reiktų pačią idėją įgyvendinti.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            Nesipainiok. Ar tu maudysies, ar ne, visi tie klastingų Romos katalikų bendruomenės atėjūnų “krikštai” visvien negalioja. Romoje – galioja.

          • Marius says:
            12 metų ago

            Geriausia išvis panaikinti religinių bendrijų skirstymą į pripažintas ir nepripažintas, palikti tiktai registraciją, o destruktyvių kultų – visokių satanistų, ošistų ir panašių – tiesiog neregistruoti.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            Pirmiausia, neregistruoti satanistinės krikščionybės (juolab – ji okupacinė Lietuvai). Satanizmas toje prookupacinėje krikščionybėje slypi vien tame, kad krikščioniškoje teologijoje visagalis niekaip neįveikia šėtono kėslų… . Arba bent, sakykim, palieka jam plačias veikimo ribas.
            Ir vėl, necituosiu tam reikalui biblijos, nes tos citatos, patikėk, būtų bjaurios.

  2. saulius says:
    12 metų ago

    Per Švelniai autorius juos apibudina. Paprasčiau – nusikaltėlių banda. Kartu su socdemais,-du broliukai dobiliukai. O Liberastai veržiasi juos abu aplenkti. Kartu paėmus – tautos naikintojų ir kankintojų komanda (nevelka,no barzdo pšyemna kompanija).

    Atsakyti
  3. Rytas says:
    12 metų ago

    O čia raudonas paklaustas apie ryšius su Rusijos Interrao: http://tv.lrytas.lt/?id=13574890201356010220

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Tu ir vėl – aiškiai apie krikščionius demo kratus.
      Vadinasi, nors verk.

      Atsakyti
  4. hans says:
    12 metų ago

    Vidmantukui aišku geriau kokie homoseksai, nei krikščionys…..ant pimų nepavarysi-baisu, o ant antrųjų galima, populiaru,tolerastiška. Pritariu Mariui dėl registracijos.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Jei tau nebaisūs homo sexalai, tai tu ir “pavaryk” ant jų. Pirmiau, aišku, užsiregistruok.
      CHA

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Jei rimtai, tai ko čia bijot, nebent gėjų Marijos Aušrinės (Povilionienės). Tad drąsiai jau gali atsikratyti slaptavardžio.
        Aplamai, Gėjų nekadėjų ir krikščionybės nekadėjos tema Lietuvoje labai jautri, tad šito burbulo geriau neperpūsti. Apie tai kalbant, iš tiesų, turbūt geriausia remtis Froidu ir Beresnevičiumi (Berko).

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          pavarijuoti Beresnevičiumi (Berko).

          Atsakyti
          • mintis says:
            12 metų ago

            Yra vaikai,kurie pradeda gyvenimą,o pats- suauges ir galimai visi “burbulai”jau susprogę ,tai tikrai nėra ko pačiam baimintis ir… M. A. Povilionienės.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai

2025 06 24
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07
Donaldas Trampas Romos popieiaus rūbais

D. Trampas pašiurpino katalikus: paskelbė savo atvaizdą popiežiaus rūbais

2025 05 04
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Antikonstitucinės diktatūros gniaužtuose

2025 04 24
Muhidinas Kabiris, Tadžikistano nacionalinio aljanso pirmininkas

Tadžikų opozicija reikalauja atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui

2025 04 13
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Tauta ar valstybė?

2025 03 31
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Vejantis išeinantį pasaulį

2025 03 03
2023-ųjų naujų mokslo metų naujovės: nauji vadovėliai, atnaujintas ugdymo turinys | A. Žuko nuotr.

M. Kundrotas. Švietimo sistema ruošia rinkėjus atskiroms partijoms?

2025 02 17
Dievas. R. Petrausko kolekcija

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (IV)

2025 01 30
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Laiškas lietuvių gentims

2025 01 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kas atrems „resovietizacijos“ grėsmę?

Kas atrems „resovietizacijos“ grėsmę?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai