Seimo Ateities komitetas posėdyje svarstė klausimą „Mokslo politikos modernizavimas pokyčių pasaulyje“. Dėmesio centre – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) vaidmuo kuriant šalies mokslo politiką ir strategines galimybes, stiprinant mokslo įtaką valstybės strateginio valdymo sistemos plėtrai, didinant mokslo poveikį politiniams sprendimams ir plėtojant Lietuvos ateities ekosistemą.
Atidarydamas posėdžio diskusiją, Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad mokslo politikos klausimai negali būti palikti vien siauram sektoriniam aptarimui.
Pasak jo, šiandien mokslo žinios turi tapti vienu svarbiausių valstybės ateities sprendimų pagrindų, o institucijos, galinčios teikti žinovų įžvalgas, turi būti girdimos ne simboliškai, bet sistemiškai.
Horizontalus požiūris į valstybės raidą
Posėdyje pabrėžta, kad Ateities komitetui svarbus horizontalus požiūris į valstybės raidą, todėl mokslo politikos atnaujinimas turi būti siejamas su ilgalaikiais demografijos, švietimo, technologijų, konkurencingumo ir strateginio valdymo iššūkiais.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius pristatė institucijos veiklą ir pabrėžė, kad LMA siekia būti ne tik mokslo bendruomenę vienijančia institucija, bet ir aktyvia žinove valstybei svarbiais klausimais.
Jis atkreipė dėmesį, kad akademija jau dabar telkia įvairių sričių mokslininkus, buria komitetus, rengia žinovų diskusijas ir ieško formų, kaip stiprinti dialogą su Seimu bei Vyriausybe. Vis dėlto, pasak jo, svarbu vertinti ne tik formalias funkcijas, bet ir tikrus institucinius pajėgumus – žmogiškuosius, analitinius ir organizacinius.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius savo pasisakyme pabrėžė, kad mokslo politika turi būti matoma kaip investicija į valstybės gerovę, o ne kaip išlaikymo ar rėmimo sritis.
Investicijos į mokslą
Jo teigimu, valstybė turi aiškiau susieti investicijas į mokslą su ilgalaike grąža visuomenei – aukštesne pridėtine verte, konkurencingesne ekonomika, geresniais atlyginimais, tvirtesne socialine apsauga ir saugesne valstybe.
Posėdyje jis taip pat kalbėjo apie būtinybę aiškiau apsibrėžti nacionalinies pirmenybes ir sutelkti išteklius ten, kur mokslo rezultatai gali sukurti didžiausią proveržį.
Valinčius atkreipė dėmesį, kad šiuolaikiniame pasaulyje dirbtinis protas, pažangūs moksliniai tyrimai ir gebėjimas paversti žinias ekonomine bei socialine verte tampa vienu svarbiausių valstybių konkurencingumo veiksnių.
Jo teigimu, Lietuva negali remtis vien tradiciniais ištekliais – ilgalaikė pažanga priklausys nuo to, kaip sėkmingai valstybė investuos į mokslą, talentus ir aukštos pridėtinės vertės sprendimus.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. dr. Regina Valutytė pabrėžė, kad mokslo politikos atnaujinimas turi būti siejamas su valstybės konkurencingumo stiprinimu, talentų ugdymu ir išlaikymu, duomenimis grįstais sprendimais bei veiksmingesniu žinių panaudojimu.
Ji pažymėjo, kad Lietuvai reikia stipresnio mokslo ir politikos dialogo, tačiau vien formalių pakeitimų nepakanka – būtina ir pačios institucijos strateginė valia aiškiai apsibrėžti, kokį vaidmenį ji siekia atlikti šiuolaikinėje mokslo politikos sistemoje.
Diskusijoje pažymėta, kad pažangiose šalyse nacionalinės mokslų akademijos aktyviau dalyvauja kuriant politinę darbotvarkę ir naudoja įvairesnius veikimo įrankius.
Tai rodo, kad Lietuvoje taip pat verta svarstyti, kaip sustiprinti Lietuvos mokslų akademijos vaidmenį, išlaikant jos akademinį autoritetą, bet kartu suteikiant daugiau aiškių instrumentų veikti strategiškai svarbiose srityse.
Lietuvai reikia stipresnio mokslo ir politikos dialogo
Ateities komitete aptariant šį klausimą išryškėjo bendras supratimas, kad Lietuvai reikia stipresnio mokslo ir politikos dialogo, aiškesnio žinių įtraukimo į sprendimų priėmimą ir nuoseklesnio požiūrio į mokslą kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės ateitį.
Taip pat pabrėžta, kad Lietuvos mokslų akademijos vaidmuo šiame procese galėtų tapti ryškesnis, jei būtų sustiprinti jos žinoviniai pajėgumai, plėtojamas bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir aiškiau apsibrėžta institucijos ateities kryptis. Balandžio 29 d. Ateities komitete taip pat bus išklausyta Lietuvos mokslų akademijos 2025 m. veiklos ataskaita.
Citata: “Lietuvos mokslų akademija pabrėžė, kad LMA siekia būti ne tik mokslo bendruomenes vienijančia institucija, bet ir aktyvia žinove valstybei svarbiais klausimais.”. Tai, manau, yra svarbi gairė, aiškiai nusakanti, kad mokslas turi formuoti Seimo politikų veiklos kryptį, o ne atvirkščiai. O Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasakė, kad yra “svarbus horizontalus požiūris į valstybės raidą”, kitaip sakant, valstybės valdymo aparatas turi būti atidus vienodai sprendžiant regionuose iškilusias įvairaus pobūdžio problemas. Džiaugiuosi, labai džiaugiuosi, kad politikai šalį valdys mokslo kontroliuojamais pagrindais, kas ves mūsų šalį vis geresne bei saugesne valstybės gyvenimo kokybės kryptimi. Sveikinu.
Mūsų politikai jau per kovidą parodė kaip jie tiki mokslu.
Faktai: 1. Rusų kosmonautas J. Gagarinas 1961 m., skriedamas apie žemę (neseniai išslaptinta) apie skraidančią lėkštę: “Jie žiūri į mus”. 2. 1967 m. Lietuvos trumpabanginio radijo sporto komanda A. Kregždė, A. Banaitis, J. Ignotas ir kapitonas A. Macas, šaukinys 4L7A: “1967 Pasaulio čempionų taurė – mūsų rankose!”. 3. VU kosmoso technikos inžinierius Vytenis Buzas: “Jei be palydovo “Lituanica SAT-1″ kas nors paprašys dar sukurti raketą skridimui į Marsą, tai sukonstruosime”. 4. 2022m.Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė: “Sveikinu gerb. R. Račiukaitį ir džiaugiuosi kad Lietuva yra tarp pasaulinių lazerių gamybos lyderių”. 5. Seimo ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas: “Mokslo politikos klausimai negali būti palikti vien siauram sektoriniam aptarimui. Komitetui svarbus horizontalus požiūris į valstybės raidą”. 6. Lietuvos mokslų akademija pabrėžė: “LMA siekia būti ne tik mokslo bendruomenę vienijančia institucija, bet ir aktyvia žinove valstybės svarbiais klausimais”. 7. Kultūrologė Rasa Ambraziejienė: “Tai, kas visiems buvo žinoma tūkstantmečiais, kiekvienas turi atrasti sau asmeniškai, kadangi Dievas yra Didis Menininkas, sukūręs Visą Tą, Visa Tai nuostabiai, paprastai ir Visa Tame švyti skamba Viso to ženklai. Vienatinis Dievas yra seniausias Visatos Dievas ir jis primena save kiekvienoje Žemės snaigėje, kiekvienoje Galaktikoje”. 7. Žemaičių žynys Vaidas Želvys, žiūrėdamas į skraidančios lėkštės, pakibusios viršum Šatrijos kalno nuotrauką: “Jie žiūri į mus”. IŠVADA: “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt”. Dėkoju.
Pastaba: žmogaus teisių gynimo renginys Šatrijos kalne, kur, be Lietuvos, vėjyje plaikstėsi ir Romuvos vėliava, įvyko 2021 metais.
Jeigu Lietuvos valstybė ir toliau, kaip dabar, gyvens be savo, o pagal Lenkijos ‘mokslinę’ istoriją, tai visi Lietuvos tiksliųjų mokslų darbai istoriškai taps Lenkijos daryti. Kur lietuvių valstybinis to suvokimas?…
>Mikabalis
Betgi yra Lietuvos Respublikoje enkijos Respublikos ambasada Vilniuje adresu šv. Jono g. 3, o Lietuvos Respublikos ambasada Varšuvoje adresu Al. Ujazdowskie 14 irgi yra. Tai – dvi skirtingos valstybės, kiekviena po knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/ 2023) turinti savo jau atskiras istorijas gyvenimo praktikoje. Argi ne taip, Mikabali?
>Mikabalis
Tylite, Mikabali? Be reikalo. Nes net Juodam Katinui, deleguotam Seime į atsakingą postą tas pasidarė jau aišku. Apgailestauju, kad tylite, nes ruošiatės gal eit laužus užkurt po Seimo langais, rėkiant kartu dar “Gėda, gėda ir dar kartą gėda?!”. Kad juos paraliai kur, atsiprašant, trenktų tuos nevidonus stovint po Seimo langais. Argi ne, Mikabali?
>Mikabalis
Sakysit, kad Katinas Juodas Seime deleguotas nebuvo? Buvo. Tikrai kad buvo, su atsakymu “ne”, Mikabali. Dėkoju.
Tarpusavio pasiuntinybių ir atskirų istorijų gyvenimo praktikoje turėjimas savaime valstybės stiprinimo prasme esmės nekeičia. Valstybes kuria ir jas puoselėja tautos, turinčios savo atskiras istorijas. Vasario 16-osios aktu buvo ne tik atkurta suvereni Lietuvos valstybė, bet ji buvo ir atskirta nuo istorijoje buvusių bendrų valstybinių santykių su Lenkijos valstybe. To principo laikymasis valstybės Valdžioms ir lietuvių tautai yra garbės reikalas. Taigi turėti atskirą savo istoriją gyvybinis Lietuvos valstybės išlaikymo klausimas.
Kaip sakoma, ‘nei garbės, nei pinigų’…. Sunku prisiminti dabartinį valdžios atstovą, kuriam tai rūpėtų… Vienas vis nesikelia į įstatymu numatytą rezidenciją, švaisto pinigus savo namo regioniniame parke apsaugai, kita nusiveža visą šeimyną pas vienos valstybės vadovą galimai ne už savo, bet už Lietuvos biudžeto pinigus.Kai kurie vis dar aiškinasi, kaip jie vienu metu galėjo piltis kurą skirtingose degalinėse ir susimokėti biudžeto lėšomis, gelbėja vienas kitą iškilus grėsmei jų,kaip valdžios atstovų, mandatams….Dar vienas išsisukinėja dėl neva ‘teisėto’ savo partijos finansavimo… O viena valdžios atstovė aiškino, kad ne tik jos,bet ir jos sutuoktinio automobilio remontas bei draudimas gali būti apmokamas iš jos lėšų,skirtų parlamentinei veiklai. Viskas teisėta, bet ar teisinga? Ar garbinga?
>Mikabalis
Smagiai pajuokavom, ar ne, Mikabali? Ir teįsideda sau į makaulę tautos priešai todėl mintį, kad “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būti”. Taškas.
>Mikabaliui
Taip tas buitinis jovalėlis Lietuvai garbės nedaro. Bet dėl jų išrinkimo į valdžias garbės nedaro ir rinkėjams. Juk, jeigu rinkimuose dalyvautų nors 75-80% rinkėjų, į valdžią būtų išrenkami patriotiškesni nei dabar valdžiose esantys asmenys. Taip pat dėl to galima priekaištauti visai tautai, kad ši nesirūpina paraginti savo tarpo šviesesnių, išmanesnių asmenų, priminti jiems, kad jų pareiga kandidruoti į Lietuvos valstybės ir savivaldybių valdžias. Žinoma, čia pirmu smuiku privalo groti ir ‘per laisva’ nacionalinė LRT, padedant tautai tai atlikti, juk tai jos misija ir pareiga.
КЛАДБИЩЕ РАЗБИТЫХ КОРАБЛЕЙ. АНДРЕЙ БАУМЕЙСТЕР | ДИКИЙ LIVE /
Nuskendusių laivų kapinės
youtube.com/watch?v=a0L57rh_bsc