P. S. Krivickas. Lietuvių kalbos riktai ir reikalai (18)

Žiniasklaida | sumin.lt nuotr.

Žiniasklaida | sumin.lt nuotr.

Ar pamenate tie, kas dalyvavote Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) praėjusiame suvažiavime, vykusiame 2014 metų lapkričio 22 d. nutarimą Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje? Štai jo pradžia:

Mes, LŽS XVI suvažiavimo delegatai, reiškiame susirūpinimą ir raginame visas žiniasklaidos priemones bei valstybines organizacijas skubiai imtis priemonių prieš lietuvių kalbos susinimą viešojoje erdvėje.

Visų organizacijų vadovai privalo imtis asmeninės atsakomybės siekiant valstybinės kalbos taisyklingumo, turtingumo ir grožio.

Kas gi kalbos antisusinimo linkme nuveikta per ketvertą metų?

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba lapkričio 16 d. paskambino tokiu pavojaus varpu: kiemo leksika per Facebook‘ą įsitvirtina žiniasklaidoje?

„Pastaruoju metu (…) vis daugiau pavojingų tendencijų Lietuvos žiniasklaidoje paplitusiuose autoriniuose komentaruose. Tokių komentarų autoriai vis dažniau ignoruoja kalbos kultūrą, nešališkumą, jų tekstuose pateikiama informacija ir žodžiai balansuoja ties etikos ir elementaraus padorumo riba. (…) Ar kiemo leksika būtina visuomenei? Kokia bendravimo ir oponentų kritikavimo kultūra formuojama, jei nepatinkantys oponentai tikslingai išvadinami įžeidžiais žodžiais? (…) Nejau nesuprantama, kad tokie komentarai dar labiau skatina patyčias, neapykantos kurstymą, visuomenės kiršinimą? Atsakomybę dėl to turėtų prisiimti ir žiniasklaidos priemonės“.

Ką jau ten „kiemo leksika“? Nors ir kieme padorūs žmonės vengia kreikti ne tik buitines, bet ir žodines šiukšles? Užtenka atidžiau pasidairyti ne po anoniminių komentatorių, o po profesionalių kolegų internetinius rašinius ar viešų asmenų pasisakymus per radiją, televiziją, kad pamatytum stebėtiną neatidumą elementariai korektūrai ar dar daugiau – kurtumą gimtosios kalbos žodynui ir stiliui.  Tik keletas žodinio šleivumo pavyzdžių. Girdime nuolat viešai kartojant: „šioje vietoje, šioje vietoje…“ Dažniausiai ne vietos, o laiko ar kitokių aplinkybių prasme. O jau „priimti sprendimą“ tiesiog prikepė prie tekstų ir liežuvių. Ar girdėjote vaikystėje, kad mama būtų „priėmusi sprendimą“ kepti blynus, o  ne tiesiog nusprendusi. Čia, matyt, bus padėję rusai savo posakiu „принять сто грамм“, bet visai kita prasme. Jau net nebesinori kalbėti apie iki kaulų smegenų įsiėdusią bendratį po „kad“ (kad daryti, kad norėti) ar idem per idem (tas pats per tą patį) „šiandien dienai“, ar „atstovėti“ apginties prasme. Arba suplakant vienaskaitą su daugiskaita: „Du tūkstantis aštuonioliktieji metai.“

Nesirengiu čia prieš jus dėstyti viso „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“, tačiau labai patarčiau Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) jo nepaversti vien tik patariamuoju. Atvirkščiai: po daugiamečio rusenimo neturime pasiduoti globaliajam anglėjimui. Jokiu būdu neturime silpninti „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ svarbos. Nuo jo turėtų pradėti kiekvienas per kalbą viešai pasireiškiantis, ypač seimūnai ir aukštavaldžiai biurokratai. Jonas Jablonskis yra sakęs: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“ Atmintin grįžta prieškario Lietuvos kultūrai didžiai busipelnęs žmogus Levas Karsavinas.

1922 m. rugpjūčio 16 d. jauną Peterburgo universiteto profesorių Levą Karsaviną areštuoja čekistai, ir jis nuteisiamas tremčiai be teisės grįžti į Tėvynę. L. Karsavinas nuvyko į Berlyną ir aktyviai tęsė mokslinę veiklą. Po ketverto metų Karsavinų šeima (jis, žmona ir trys dukterys) persikelia į Paryžių, bet ten gyvena vos metus. Levas Karsavinas priima savo studijų draugo Peterburgo universitete, tapusio Lietuvos premjeru, Augustino Valdemaro kvietimą. Jis 1927 m. lapkričio 16 d. išrenkamas Kauno universiteto  ordinariniu profesoriumi. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, profesorius nepasitraukė į Vakarus, nes nesijautė kam nors prasikaltęs Grįžusių komunistų jis pakviečiamas vadovauti Vilniaus dailės muziejui. Tačiau  neva už antitarybinę veiklą 1950 m. L. Karsavinas nuteisiamas dešimčiai metų kalėti ir, neatlaikęs Gulago kankynės, po poros metų miršta.

Kaip jis puikiai išmoko lietuvių kalbą, rodo lietuviškai parašyta penkiatomė „Europos kultūros istorija“. Įžangoje autorius prisipažįsta: „Pradėjau rašyti vos teglėzodamas lietuviškai ir tik rašydamas kalbos tepramokau. Todėl prašau dovanoti man, kad daug kas „perdaug lietuviškai“ pasakyta, o šis tas ir vertimėliu kvepia.“  Užtat kokia išmintimi alsuoja kad ir šis profesoriaus Levo Karsavino sakinys: „Menas yra žmogaus dvasios savižina.“ Štai tokiems rusams, kaip Levas Karsavinas, dailininkas Mistislavas Dobužinskis, architektas Vladas Dubeneckis norisi žemai nusilenkti.

Lietuvai minint valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-metį Seime surengta spaudos konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“. Joje dalyvavęs Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas teigė, jog būdamas totorių bendruomenės lyderis gali didžiuotis, kad jo gimtoji kalba yra lietuvių. „Šiandien Lietuvoje gyvena 154 tautybių žmonės. Žinoma, tokių senų bendruomenių kaip totoriai, žydai, lenkai, gudai, karaimai atstovai puošia Lietuvos valstybę“, – teigė profesorius. – „Lietuvių kalba turi tapti širdies ar kraujo kalba, jaunajai kartai turi būti garbė, kad ji kalba ta kalba – viena archajiškiausių kalbų. Mokslininkai turi kartais susirinkti ir tartis, kaip išsaugoti lietuvių kalbą.“ A. Jakubauskas išsakė savo nuomonę dėl tautinių mažumų integracijos problemų: „Tautinės mažumos turi nepriekaištingai mokėti lietuvių kalbą, nes tai padeda integruotis į Lietuvos gyvenimą.“ Profesoriaus nuomone, jaunoji karta puikiai moka lietuvių kalbą ir tokia integracija vyksta. Toks įspūdis jam susidarė su kolegomis lankantis Šalčininkų krašte. Arba šaunus Visagino jaunimas.

Lietuvių kalbos modernizavimas nepakenks jos archaiškumui, sakė toje konferencijoje VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis. „Lietuvių kalba yra archajiška ir moderni kalba. Šios sąvokos viena kitai neprieštarauja. Vengčiau žodžio – liberalizavimas. Modernizavimas lietuvių kalbos archajiškumui, gramatikai ir struktūrai neturi kenkti, o turi vystyti. Modernizuokime savo kalbą ir ženkime koja kojon su laiku“, – teigė VLKK pirmininkas. Pasak jo, kaip modernizuoti kalbą, privalu susitarti ir kalbininkams, ir visuomenei.

Čia (taip, „šioje vietoje“, stovint prie šis tribūnos) kyla nuodėminga mintis, kad reikėtų modernizuoti ne tik kalbą, bet ir abėcėlę. Neišsigąskite. Nesiūlau liesti tradicinės įsigalėjusios, tačiau greta sukurti alternatyvią. Juk štai itališkoje abėcėlėje 26 raidės ir, panaudojant atitinkamus derinius, jų pakanka ir balsėms pailginti ir priebalsėmis pašnypšti. Tai puikiausiai tiktų ir telefoninėms žinutėms ir taisyklingiau rašant kompiuteriais, neturinčiais raidžių su lietuviškomis nosinėmis ar kitais originaliais akcentais.

Taip, kalba yra svarbiausias ir brangiausias mūsų profesinis įrankis.  Kaip virtualioji realybė toliau keis žiniasklaidą, ar socialiniai tinklai taps dar stipresne atsvara žiniasklaidos priemonėms? Argi mus ir ateityje turės vienyti tik alus, paviršutiniški malonumai ir kruvinos sensacijos? Ką ir kaip dažnai girdime, skaitome, matome per televizijas apie mūsų pasaulinio lygio lazerių fiziką, apie stebukladarius medikus, apie mokslininkus užsienyje, apie jaunąjį matematiką, laimėjusį aukso medalį pasaulinėje olimpiadoje? Tai, atseit, kruvinomis sencacijomis atbukintai „plačiąjai visuomenei“ nėra įdomu, tuo pačiu ir neperkama. O juk žurnalistika gali būti ne vien kandančioji, bet ir guodžiančioji. Tai patvirtino ir neseniai į Lietuvą atvykęs Romos Popiežius.

Jei būtų mano valia, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga – teikčiau premijas žurnalistams už lietuvių kalbos taisyklingumą, turtingumą ir grožį, kaip minėta šio pasisakymo pradžioje cituotoje rezoliucijoje. Gal tokiai  premijai tiktų Jono Jablonskio arba jo slapyvardžio Rygiškių Jono vardas?

Apie tai, kad reikia „ištaisyti kalbą“ prieš du šimtus metų svajojo mūsų raštijos pirmtakas, savo antkapiui skyręs tokius žodžius:

Žinok, ateivi, jog tas kapas yra
Tikro
žemaičio ir garbingo vyro,
Kurs kalbą mūsų ištaisyti troško,
O pats vadinos Dionizas Poška.

Parengta pagal 2018 m. lapkričio 24 d. Vilniaus Rotušė,  Lietuvos žurnalistų sąjungos XVII-ąjame suvažiavime skaitytą pranešimą

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

18 komentarų

  1. jurgis:

    Geras tekstas, bet ir jis liks be atgarsio. Beje, “riktas” – lietuviškas žodis? Gal Kamblys paaiškintų?

    • Taip brangus Jurgi, gerai klausimą pakėlėte, mat vargani susirinkusieji ir iš esmės “varganai tįsterėję”
      (kadangi žodis jau visa sava įkrova, o tiesiau savu turiniu …trilypokas) rikt”’ – “riktu” ar rikta, t.y. iš mūsų
      kalbos skolintu ir grąžintu, ar vien nuo aiškaus a p s i r i k i m o likusiu įkrautu Žodžiu.

      Pati klausimo gimtis Tamstai – ir atsaku bus. Mat riktu, rikte, riktui ar riktei čia …suabejota (abejonė
      aišku tarp Kalbos ir Reikalų, tačiau vienok ne Lietuvių, t.y. dėl lietuvių).
      Žodžio įkrova savaime neatsiskleis, neatsiskleidžianti bei vien klausimą (ar klausimus) panašų kelia
      (mat …iškėlė juk 🙂 )

      Todėl vien vienpusiškai:
      ar į/iš svetimo tvarkai-netvarkai-klaidai atliepianti (Žodžiams, Žodžiui), ar bent sieliaus “sūkių” padarinių
      pavyzdžiu (sava “įkrova” reikšminga) – atgrasanti.

      Retsykiais gan rimti, r e i k š m i n g i, – kaip užskliaustai čia pateikta, – reikalai,
      paprastu sąmoningai nesąmoningu Žodžiu ir kreipia, derama linkme nukreipia…

      Jei Tamstos paklausimo (užklausta) nebūtų buvę, tai net atviru ir tiesmukai paprastu palyginimu (radimui)
      šio pavadinimo esmių bei tuo pat gilesnių poteksčių nagrinėt pradėję nebūtume.

      O dabar:
      vien – surikti, parikti, rikti ir renka-rinksta – vienokia l i e t u v i š k a reikšmė,
      o – surikti, užrikti, rikti, RINKA – jau visiškai kitoniška;
      tačiau labiau tikėtina, Jūsų abejonė dėl svetimybinio “krypties” įvardo iš mūsų: kaip ir bruko-brukto “briukės”
      į vakarus pasiskolinto kitų, – rikta, t.y. “richtungu” nuėjusio ir grįžinėjančio.

      Tik neapsirikt. Toks būtų paprastas, aiškus ir lietuviškas atsakas (pavyzdinis). Spręst kiekvienam – kas ir kur.

    • Žemyna:

      O štai čia – lkiis.lki.lt/dabartinis
      „daiktinis įrodymas”:
      riktas = ri̇̀kt‖as (2) klaida, apsirikimas: Pastebėjo kelis ~ùs

  2. Šiaip:

    Viskas gerai su tuo riktu. Lietuviškas.

  3. Aha:

    KAžkaip labiau vartota buvo “iki gyvo kaulo” nei “iki kaulo smegenų”….

  4. Žemyna:

    Net nežinau, kaip dėkoti gerb. Autoriui už Jo mintis!
    Dėl mūsų žiniasklaidos tekstų klaidų gausos net iš užsieniečių susilaukiu nuostabos. Tebūnie jie ir iš feisbuko nukopijuoti, bet ten pasitaikančių klaidų negali platinti lyg viruso, turi ištaisyti, prieš savo leidinyje viešindamas – jei turi savigarbos. Taisyklinga kalba turi tapti tavo prekės ženklu, ne kruvinų įvykių aprašymas.
    Negi toks Delfis, Lrytas, 15min niekaip neįperka bent po vieną egz. tekstų tikrintuvo (Tildės ar kt., jei kitų yra), kad visus tekstus pirmiausia juo patikrintų, bent primityviausias klaidas ištaisytų. Nebent jų „šiuolaikiška” pažiūra į kalbą juos pavertė Loretos pasekėjais. Manyčiau, jog reikia rasti poveikio priemonių, kad tokios stambios įmonės apskritai neturėtų teisės veikti, jei negeba taisyklingos kalbos rėmuose veikti.

  5. Žodžio laisvė...:

    Laisvę gražiam lietuviškam žodžiui ! ! ! Nusibodo rusų kalba,nenoriu dažno anglicizmo.Lietuvi,tavo gimtoji kalba yra
    graži ,daininga,atėjusi iš senovės,lietuvių kalba.Saugok ją,nevenk viešai ir pasaulyje ją kalbėti.Tegul pasaulis išgirsta
    LIETUVIŠKĄ KALBĄ.Draudė lietuvių kalbą rusai,lenkai,bet ji atlaikė visas priespaudas ir draudimus.Neužmiršk lietu-
    vių kalbos istorijos ,nežemink jos ir neišsižadėk,ji tavo medis ir šaknys Lietuvos padangėje.

  6. Tvankstas:

    ‘Riktas’ tikrai lietuviškas žodis, pradinis veiksmažodis ‘raga-ti’ ( -ti sąlyginai bendračiai žymėti), tai ir ‘regė-ti’, ‘rik-ti’, tai ir vokiečių vėlesnis ‘rich-ten’ > ‘Richtung’/ kryptis.
    ‘Apsirik-ti’ yra aiškiai vėlesnis veiksmažodis, o ‘riktas’/ klaida bus sutrumpėjęs iš ‘apsiriktas’.

  7. jo:

    reikėtų modernizuoti ne tik kalbą, bet ir abėcėlę. Neišsigąskite. Nesiūlau liesti tradicinės įsigalėjusios, tačiau greta sukurti alternatyvią. […] Tai puikiausiai tiktų ir telefoninėms žinutėms ir taisyklingiau rašant kompiuteriais, neturinčiais raidžių su lietuviškomis nosinėmis ar kitais originaliais akcentais.
    Norėčiau sužinoti kokiems išsigimėliams konkrečiai ko trūksta, kad reikia „modernizuoti“ kalbą ir abėcėlę? Jau seniai yra visos galimybės į bet kurį kompiuterį įdiegti lietuviškas raides. Jei tokių techninių galimybių kur nors pritrūksta, tai galvokime kaip techniškai modernizuoti tokius kompiuterius ir telefonus, o ne kalbą „modernizuokime“. Jei būčiau šalies valdovas, tai vien už tokius pasiūlymus liepčiau nuplakti lazdomis ir botagais. 🙂

    • Žemyna:

      Taip, dar gal kokiais 1995-98 m. buvo programėlė, leidžianti keisti klaviatūros raidyną tau reikiamomis raidėmis. Pasidarai kokius tris klaviatūros variantus su 3-jų kalbų rašmenimis ir darbo eigoje vienu paspaudimu persijungi į svetimžodžiui parašyti reikalingą kalbą, arba apskritai į kitą abėcėlę, nes visas tekstas bus ja rašomas.
      Atsiradus „Tildės biurui” jau nebereikia tos programėlės, nes jame yra įrankis klaviatūrą savo poreikiams pritaikyti.
      O kompiuterio simbolių lentelėje ne tik lotynų abėcėlės pagrindo, ne tik senasis gotiškas, graikų raidynas, matematiniai simboliai, bet ir arabiški rašmenys yra. Pasirenki, kokiomis kalbomis paprastai tekstus rašai, ir jokio vargo. O dar yra ir pagalbiniai mygtukai, leidžiantys ir rečiau naudojamus ženklus „po ranka” turėti, kad nereiktų kas kartą vis į tą lentelę keliauti.
      Tamstos frazė tiksliai „į akį” – ne tautos savo kalbą ar abėcėlę turi moderninti, o vartotojai klaviatūras susitvarkyti. Kol kas tai vis dar įmanoma. O jei ir būtų neįmanoma, tokiu atveju tai turėtų būti kompiuterių programų kūrėjų rūpestis – jokiu būdu ne kalbos, ne abėcėlės.

  8. Getas:

    Kalbai yra svarbu ir tartis: dabar daug jaunimo, kurie “burbuliuoja”, ypač jaunos merginos, greitai kalba ir galūnių balsių neištaria, tai viena iš bjauriausių ydų, kuri pavers balsingą kalbą šnypštimu ir pan. Kalbėkime ištardami visas balses! Dar pastebėjau, kad mūsų emigrantai, kurie gyvena Italijoje, Graikijoje (kalbos pagal balsingumą yra artimos lietuvių klb.) taria visas balses ir malonu jų klausyti ir per Lietuvos radiją ir per TV. O gyvenantys D. Britanijoje ir Lietuvoje – matyt dėl anglų kalbos mokymosi nuo pirmųjų klasių mėgsta “nuryti” balses. Tai jų visiškai nepuošia. Susidaro įspūdis , kad primityvi maišyta anglų kalba naikina senąsias balsingas kalbas.

  9. SOS!:

    Gerbiamieji, per šiandienos LRT spaudos apžvalgą supratau, kas slypi po A. Antanaičio užuomina apie lietuvių k. moderninimą!
    žr. St. Gudavičiaus str.
    W, X, Q galės atsirasti ir lietuviškuose įmonių pavadinimuose
    vz.lt/verslo-aplinka/2017/11/14/w-x-q-gales-atsirasti-ir-lietuviskuose-imoniu-pavadinimuose#ixzz5Y9AaSgFS

    T.y., pirmininkas asmeniškai ne prieš šį įstatymą?!! Nes kažkas jį įtikino, jog užsienio kompiuteriai (turintys standartinę simbolių lentelę 🙂 neturi galimybės rašyti vienų ar kitų lotyniško pagrindo raidžių?
    Palanki situacija? Visi užsiėmę vaiko įstatymu, o čia patyliukais išplės abėcėlę ir pergalingai užims Europą pirma Kinijos?
    O jei VLKK dar pritars ir aiškiai jau pavargęs Jovaiša?
    Padėkime suvaicekauskientai VLKK susigaudyti, kodėl kitų mažų Europos tautų verslui jų abėcėlė netrukdo! Kodėl jų verslo svetur negraužia klapčiukiškas nevisavertiškumo kompleksas.
    O štai mūsų verslo „galiūnai”, LT politikų duris kojomis atidarantys, užsienyje bekilmiais bailiais zuikiais pasijunta, po svetimomis raidėmis slepia, kas esantys .

    • Guli- tyli:
      “Juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis”.
      XIIIP-1159
      “Lietuvos Respublikoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis…”
      XIIIP-1160
      projekcijos”’
      – vietoje seno –
      16 straipsnis.
      Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

      “Keitininkų-istrebitelių” veiksmai (Oho):

      14. 2017-12-19 XIIIP-1159
      Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Pagrindinis
      (pasirengimas svarstymui)
      J. Sabatauskas
      S. Šedbaras
      I. Leonavičiūtė

      15. XIIIP-1160
      Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
      J. Sabatauskas
      S. Šedbaras
      I. Leonavičiūtė

      o jau –

      1. 2018-11-21
      09.00- 09.15
      III r. 420 s. XIIIP-1159
      Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Papildomas
      (svarstymo tęsinys)
      akad. E. Jovaiša
      V. Sinkevičius
      K. Kaminskas

      2. 2018-11-21 9.15- 9.30
      III r. 420 s. XIIIP-1160
      Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Papildomas
      (svarstymo tęsinys)
      akad. E. Jovaiša
      V. Sinkevičius
      K. Kaminskas

      mat iš……………………………… TIESIAI-ŠVIESIAI

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

      NUTARIMO

      DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMO NR. I-779 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

      2017 m. rugsėjo 27 d. Nr. 768

      Vilnius

      Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

      1. Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.

      2. Įgalioti ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių, o jam negalint dalyvauti – ūkio viceministrą Ramūną Buroką atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.

      Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

      Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius

  10. Žemyna:

    Šiandien po ilgos pertraukos maloniai nustebino iki geltonumo sudelfintos LRT laida „10-12”:
    lrt.lt/mediateka/irasas/1013707324/10-12-2018-11-28-10-05
    Laidos vedėja ne tik įtraukė į spaudos apžvalgą str. apie
    – į Vilniaus merus siūlomą ministrą (atsakingą už LT įmonių pavadinimų nutautinimą – kad sostinėje tęstų Šimašiaus žydarbius?);
    – lenkų ministro potvarkius dėl Aušros vartų;
    – LK ir abėcėlės „moderninimo” būtinumą.
    Laidos 2-os val. pokalbiui ji pakvietė menininką Gitenį Umbrasą. Laidos svečias kalbėjo apie tai, kaip sunku Vilniuje pastatyti paminklą, susijusį su valstybės simboliais, atributais, su tautos šviesuoliais, jos istorija, taip pat ir apie neskaidrų „komisijų” sudarymą.

    VLKK vado pastarojo meto pareiškimų fone, ligi šiol VLKK vadovavusių moterų stuburai buvo tiesiog plieno tvirtumo?
    Gal jam jau „įaiškinta”, jog stuburo neturėjimas – vienintelis šansas išsaugoti postą? Ir pasidavė žmogus? Postas vertingiau už gimtosios kalbos orumą, nepažeidžiamumą?
    Gal per sunku žmogui toje vietoje? Ne kiekvienas atlaiko išbandymą valdžia. Bet, žinantiems šią savo savybę, būtų paprasčiau nuo pat pradžių nesiimti sunkios misijos. Tada neapnuogintų taip prieš tautą savo silpnybių.

  11. Bartas:

    Turiu menką pasiūlymą. Pirmiausia, kasdieninėj kalboje atsisakome šlykščiausių svetimžodžių. Pvz “komunikacija, situacija, emocija, simbolis” …. ir jau mažiau girdima “generavima” , ir dar visokių “naujadarų”.
    Pradedam nuo savęs. Jei “Kemblys” ką nors ,pabaksnodavo už kalbos teršimą, tai padėkos nebuvo. O tik baisus “bliovimas”. Taigi,vienas kitam patardami, pataisydami Papuošim Alką.

    • Žemyna:

      Pritariu. Tačiau būtina pašalinti tai iš eterio – ir iš laidų vedėjų, ir iš politikų bei valdininkų kalbos ir net iš filmų vertimo! Kad vos tam žodžiui suskambus, suveiktų garsus „pyyyp”.
      Žmogui įprasta paskui autoritetus ir jų elgseną, ir jų kalbą kartoti. Mūsų ir mūsų vaikų kartos negirdėjo tokio šiukšlyno nei iš Lietuvos radijo, nei iš TV, tad nelyginamai padoresnės kalbos mokėsi. Šiandien ištisai girdime svetimžodžius net tokiose vietose, kur jų vartojimas klaidina, Arba angliškus su lietuviškom galūnėm. Tačiau, kai asmenvardžius mini, tai net galūnės nepasivargina pridėti, įsivaizduodami, jog tai „pažangu” ir „kultūringa”, kad „visi” taip daro. Ir visi jie save išsilavinusiais laiko…

  12. Žemyna:

    Atrodo, mane „nušvitimas” aplankė. Supratau, kuo manipuliuojama, kokiu jauku jaunus gundo ir ant lietuvių kalbos siundo. Tai dėl jos „persenimo” jauniems tokį kompleksą varo, kad šie savo gimtosios kalbos gėdysi. Moksleiviai Lietuvoje tarpusavyje angliškai kalba! (Ir šiandien tokį pulkelį sutikau).
    Tas burtažodis – archajiška! Archajiška lietuvių kalba. T.y., lietuvių k. yra archaika! Vaje, kokia atgyvena!
    Kai senovinės nuo pasenusios neskiri, tada reikia strimgalviais pulti moderninti kalbą bei jos atgyvenusį raidyną. Nuo tokios skubos perkaitusia galva nė nespėji susimąstyti, kodėl įv. archaiką – statulėles, ar kt. iškasenas, radinius – (mokslo) pasaulis taip vertina, kolekcininkai milijonus už jas moka, muziejai dėl jų konkuruoja, kodėl sukčiai ją klastoja?
    Nepagalvoji ir to, kaip jos archajiškumas dera su kitu peršamu teiginiu – jog lietuvių k. apskritai niekada nebuvo, kol jos toks rusas/baltarusis Jablonskis nesugalvojo ir nesukūrė! Todėl ji yra dirbtinė, netikra.
    Bet, jei jai dar nė 200 m. nėra, tada ne ji, o visos kitos Europos kalbos yra persenusios, nes LK, lyginant su anom, visai dar jaunutė, ar ne?
    Žodžiu, galai nesueina, visai susipainiojau. Bet lietuvių k. būtina moderninti. Nežinau, kodėl, bet, girdėjau sakant, jog reikia. Tokia viena kembridžus baigusi sakė. O aš ne kokia nors atsilikusi provincija, aš net batų antrą sezoną neaviu, o čia sena kalba – fui, fui!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *