Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas

Prof. habil.dr. Arnoldas Piročkinas, www.alkas.lt
2014 03 21 15:00
17
Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.
Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Prieš kurį laiką Lietuvą vizitavęs buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksandr Kwaśniewski), kalbėdamas apie dviejų valstybių santykius, pareiškė, kad šiuo metu juos temdančios smulkmenos, kurias lengva išspręsti. Tų „smulkmenų“ garbusis svečias neišvardijo, bet tikriausiai tarp jų turėjo galvoje ir atkaklią V. Tomaševskio (W. Tomaszewski) vadovaujamų Lietuvos lenkų politikų, remiamų įtakingų Varšuvos valstybininkų su R. Sikorskiu (R. Sikorski) priešakyje, akciją priversti Lietuvos valdžią, kad Lietuvos Respublikos piliečių pasuose lenkų pavardės ir vardai būtų rašomi tik lenkiškai.

Jei sutiktume su garbingojo svečio nuomone, jog šio dalyko sprendimas tėra smulkmena, tai derėtų  paklausti jį, kuriai ginčo pusei – lenkų ar lietuvių – šis klausimas vertas visai menko dėmesio. O gal eksprezidentas tariasi galįs nuspręsti už abi puses? Jeigu paklaustasis būtų kuklus  ir atsakytų, jog tai smulkmena pirmiausia lenkams, tai gal tada malonėtų paaiškinti, kodėl lenkų pusė taip atkakliai per fas et nefas (lot. dorais ir nedorais būdais) visais lygiais verčia lietuvius paklusti jų diktatui.

Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro. Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų  visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą, kuri, paplitusia nuomone, ypač gerbianti kitataučių pavardes ir vardus. Ar rasite kuriame angliškame tekste (knygoje, laikraštyje, televizijoje) tiksliai lenkiškomis raidėmis parašytas pavardes Dzierżyński, Frąckiewicz, Górski ir t.t.? Tikriausiai visur trūks diakritinių ženklų. Taip anglų kalba redukuoja ir kitų kalbų raidynus: lietuvių, latvių, čekų, skandinavų, estų, turkų ir kt. Lietuvis Čiužas anglų spaudoje gaus pavardę Ciuzas. Anglams ir kitiems vakariečiams nė į galvą neateis, kad parašius pavardę Pišnius be diakritinio ženkliuko, lietuvis jausis nepatogiai.

Vakarų Europos kalbų istorija suformavo jų vartotojams nuostatą, kad parašytas žodis nebūtinai atspindi jo tarimą. Todėl jie gana dažnai paima daugiau ar mažiau tiksliai gaunamo vardo grafinę formą ir visai mažai rūpinasi to žodžio garsine raiška: ji gali būti gerokai nutolusi nuo originalo. Jiems gerai tinka sena lietuviška patarlė: kaip pasakysi, taip nepagadysi.  O štai kitaip parašęs, gali kalbą pagadinti!­­

Kitas dalykas  Vidurio ir Rytų Europos kalbos, kurių rašomosios atmainos, gali sakyti, susiformavo ir įsitvirtino XIX amžiuje ar net XX a.pradžioje. Joms, skirtingai nuo Vakarų Europos kalbų, būdinga, kad rašybai iš pat pradžių buvo iškeltas tikslas įmanomai tiksliau žymėti savųjų žodžių garsyną. Tam buvo sukurta gausybė lotyniškos abėcėlės raidžių modifikacijų. Tad šios kalbos gali palyginti gana artimais ekvivalentais perteikti iš kitų kalbų ateinančių tikrinių žodžių garsus. Tačiau taip padarė šios kalbos ne visai vienodai. Tam būta įvairių priežasčių. Bene svarbiausia priežastimi reikėtų laikyti kitų tautų kultūrinę įtaką.

Pavyzdžiui, XIX a. antrajame ir trečiajame dešimtmetyje, sprendžiant iš vilniečių filomatų laiškų, dar daugelis svetimvardžių lenkų kalboje buvo vartojami sulenkintų. Filomatų rašyta Grodek (ne Groddeck), Bajron, Helwecjusz (ne Helvetius), Walter Skot, Szekspir, Szyller, Wolter. Tačiau jau originalios pavardės Goethe, Glücksberg Varšuvos knygų leidėjas) ir kt. Įdomu, kad tuo pačiu metu Marilė Vereščekaitė (Wereszczak) gydytojo pavardę rašė Müller, o Janas Čečiotas – Miller.

Taigi tais laikais lenkai dar nelaikė kitakalbių pavardžių neatskiriama asmens nuosavybe ar savotišku jo herbu. Tačiau ilgainiui, veikiami vokiečių ir prancūzų praktikos, vis labiau ėmė vartoti originaliąsias pavardes. Procesas truko ilgai: dar XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje žinomas Vilniaus lenkų veikėjas Stanislavas Mackevičius-Cat (Stanisław Mackiewicz-Cat) karštai priešinosi svetimvardžių originalų vartosenai, gynė reikalą juos lenkinti. Pagaliau lietuvių kalbai ypač nusipelnęs lenkų kalbininkas Janas Otrembskis (Otrębski) savo „Lietuvių kalbos gramatikoje“ nevengė rašyti W.Birżyszka (t. I, 1958, p. 38). Tačiau svetimvardžių rašybos raidą lenkų kalboje paliekame nušviesti šios kalbos specialistams.

Nuosekliausiai įjungė svetimvardžius į savo kalbos sistemą po I pasaulinio karo susikūrusioje nepriklausomoje Latvijoje latviai. Tuo atžvilgiu lietuviai nuo jų atsiliko. Nors svetimvardžių lietuvinimas siekia XVIII a. trečiąjį dešimtmetį, bet po 1918 m., kai susikūrė nepriklausoma valstybė, išryškėjo dvi kryptys. Nemaža publicistų, rašytojų ir net dalis kalbininkų panūdo sekti Vakarų Europos pavyzdžiu. Čia nemaža lėmė studijavę Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Čekoslovakijoje įvairių sričių specialistai. Šių šalių aukštųjų mokyklų įpratinti, jie ėmė proteguoti originalios rašybos svetimvardžius ir Lietuvoje.

Vis dėlto iki 1940 m. neišnyko nė lietuvinimo kryptis. Antai dienraštis „Lietuvos žinios“ net paskelbė kelis straipsnius dėl reikalo vartoti sulietuvintus svetimvardžius ir pats juos taip rašė. Jie ištisai buvo vartojami pradinių ir vidurinių mokyklų vadovėliuose. Kad ir ne visai nuosekliai, bet tendencija vartoti sulietuvintus svetimvardžius ryški net 1935 m.išleistoje JAV Petro Jurgėlos knygoje „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“.

Iki 1948 m. per visas okupacijas, ypač hitlerinės okupacijos metais, dominavo originalių svetimvardžių vartojimas. Išleidus 1948 metais „Lietuvių kalbos rašybos žodyną“, kuriame buvo pateiktos tik svetimvardžių lietuvinimo taisyklės, prasidėjo apie 50 metų trukusi visuotinai lietuvinamų svetimvardžių epocha. Kilus Sąjūdžiui, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,  dalis kalbininkų ir publicistų, tarsi užmiršę iki 1940 m. egzistavusią  lietuvinimo praktiką, apšaukė ją „sovietiniu palikimu“ ir ėmė diegti originaliuosius svetimvardžius, mat jie rodą tikrą vakarietišką kultūrą. Jų perraša pakenčiama tik vaikams ir neišprususiems žmonėms skiriamoje literatūtoje.

Tokį požiūrį įtvirtino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) 1997 m. birželio 19 d. nutarimas.  Per tą laiką pasiekta  nemaža „laimėjimų“. Kone visa didžioji periodinė spauda –  rėksmingieji dienraščiai, intelektualieji savaitraščiai – svetimvardžius rašo „vakarietiškai“. Kai kurie leidiniai palieka autoriams laisvę: viename straipsnyje svetimvardžiai lietuvinami, kitame – originalūs (neretai su klaidomis), o trečiame straipsnyje suderinti abu svetimvardžių variantai: viena pavardė sulietuvinta, kita – ne. Ne tik rašyba įvairuoja, bet ir morfologija: vieni leidiniai ir televizijos vyriškosios giminės daiktavardžių vardininkus  rašo su galūnėmis (Uspaskichas), o kiti – be galūnių (Uspaskich). Tokios mišrainės lietuvių kalba, atrodo, dar nėra patyrusi, nebent taip blaškytasi Martyno Mažvydo raštuose. Kiek nuosekliau ir vienodžiau nelietuviškos pavardės ir vardai rašomi lietuviškuose asmens dokumentuose, nors ir čia jau veržiasi naujovės, visų pirma galūnių nedėjimas.

Nepaisant „vakarietininkų“ griausmingų atakų prieš svetimvardžių lietuvinimą, tebėra nemaža leidinių, kurie nebijo būti „atsilikę“ nuo pasaulinės praktikos: tebevartoja iš kitų kalbų imamus svetimvardžius su lietuviškomis galūnėmis ir parašytus lietuviška abėcėle. Ir VLKK dar leidžia pasirinkti, kokius svetimvardžius – originaliuosius ar sulietuvintus – vartoti ne tik vaikų knygelėse. O pasirinkimas priklauso nuo to, kaip nusprendžia laikraščio ar knygos leidėjas, televizijos programos vadovas. Jai šiems rodosi patogiau vartoti originaliuosius svetimvardžius, tai atsilikėlis jų lietuvinimo šalininkas verčiamas tapti „vakarietininku“. Šiuo atveju jau nepaisoma, kad „vakarietiškoji“ sistema iš tikrųjų kelia daug nepatogumų ir autoriui, ir skaitytojui.

Pamėginkime dar sykį parodyti vieną kitą atvejį tų nepatogumų. Jau ne viena lietuvių karta yra įpratusi rašybą glaudžiai sieti su garsais. Lietuvių kalboje ne visada tas raidės ir garso ryšys išlaikomas. Pavyzdžiui, jo nėra paprastame žodyje dirbti, kur  raidė b tariama kaip garsas p. Tokių nesutikimų yra ne taip maža, ir iš to kyla daug sunkumų mokiniams, kol jie išmoksta ir įgunda pagal tam tikras taisykles tinkamai rašyti. Tačiau svetimvardžiams, jei jie rašomi originaliąja rašyba, jokių taisyklių nepritaikysi, nemokėdamas tos kalbos.

Nepatogumas didžiausias iškyla ne tiek tada, kai svetimvardį reikia perskaityti (galima jį skaityti ir savąja kalba), o tada, kai jį išgirsti ir reikia užrašyti, įsiminti ir po kurio laiko vėl jį pakartoti. Nemokančiam tos kalbos tai neįmanomas uždavinys. Net ir kiek pramokęs kalbos žmogus dažnai nėra tikras, kad išgirstą  svetimvardį bus užrašęs teisingai. Vokiečių ar anglų kalboje daug vienodai skambančių pavardžių turi skirtingų rašybos variantų. O štai nemokantis švedų kalbos asmuo per radiją ar televizijoje išgirdo rašytojo pavardę  Čelegren(as). Jis taip ir užrašys, bet originalioji pavardės forma – Kjellegren. O radęs taip parašytą pavardę lietuviškame tekste, kaip ją perskaitys? Toks pat nesutapimas iškyla ir girdint Vengrijos miesto Diula vardą, kuris rašomas Gyula.

Kas ne kas pasakys, kad lenkų vardažodžiai tokių drastiškų atvejų neteikia, bet dėl jų originalių formų vartojimo lietuviškuose dokumentuose prieštarauti randame ne vieną motyvą. Pradėkime pirmiausia nuo to, kad nemokančiam lenkų kalbos žmogui sunkumų kelia kitos jos rašybos ypatybės. Vienas ryškiausių būtų skyrimas, kada rašoma dz   (Dzieduszycki), kada  dź  (Niedźwiedź), o kada dż (Drążdżewo). Ne visos Lietuvos spaustuvės ar leidyklos netgi gali turėti šias raides, nors dabartinė technika, rodos, čia galėtų palengvinti jų vartojimą.

Remtis kai kurių lietuvių kalbininkų, propaguojančių „vakarietišką“ svetimvardžių traktavimą, kad šie žodžiai nepriklausą lietuvių kalbai, nederėtų Tai tikras blefas! Jei tai būtų tiesa, tai nepriklausančiais lietuvių kalbai reikėtų laikyti ir iš pavardžių kilusius terminus. Tada ir juos reikėtų rašyti originalia rašyba. Kodėl turėtų skirtis pavardė Džaulis (Joule) nuo fizikos termino džaulis, pavardė Makintošas (originali Macintosh) nuo apsiausto makintošas, pavardė Rezerfordas (Rutherford) nuo radioaktyvumo vieneto rezerfordas (rd) pavadinimo. Beje, vokiečių kalboje tokios rūšies terminai sutampa su pavardėmis: Joule, Watt (Vatas ir vatas), Volt (Voltas ir voltas), tuo tarpu lenkų kalboje terminai jau sulenkinti: wat, wolt.

Šie pavyzdžiai pakankamai aiškiai rodo, kad tikriniai žodžiai, atėję į kitą kalbą, turi paklusti jos dėsniams. Jeigu taip nėra visose kalbose daroma, tai tas priklauso ne nuo svetimvardžių kokių nors „prigimtinių“ ypatybių, ne nuo jų tariamos autonomijos juos priėmusios kalbos sistemoje. Iš esmės imant, jų originali rašyba kitose kalbose išlaikoma dėl ekstralingvistinių veiksnių. Tai ypač būdinga čekų, lenkų, slovakų ir net vokiečių kalboms: jų rašyba leistų gana nesunkiai svetimvardžius transkribuoti, bet to nedaroma dėl visokių šalutinių motyvų.

Svarstant lenkų reikalavimą rašyti lietuviškuose pasuose lenkiškais rašmenimis jų vardus ir pavardes, reikia turėti galvoje, kad to reikalavimo pagrindą sudaro taip pat ekstralingvistiniai motyvai. Iš jų kaip „nekalčiausią“ ir esmingiausią reikėtų pripažinti identifikacijos  poreikį. Visiškai natūralu, kad Lietuvoje gyvenantis lenkas geidžia identifikuotis kaip lenkas, turėti bendrą pavardės jungtį su savo giminaičiais Lenkijoje ir kitose šalyse, su praeities dokumentais. Lenkas, kurio pavardė Pirsztel, o pagal lietuvišką pasą įrašyta lietuviškai skambanti pavardė Pirštelis, jaučiasi išskirtas iš tautiečių ir atskirtas nuo savo giminaičių Lenkijoje ar JAV.

Ar čia turime neišsprendžiamą dalyką? Manyčiau, kad ne. Reikia tik geros valios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 metais nustatė, kad Lietuvos piliečio pase yra galimas papildomas asmens vardo, pavardės  įrašas ir jo gimtąja kalba. Čia gali būti įrašomi ir kiti duomenys, pavyzdžiui sutuoktinio pavardė, jei žmonos pavardė kuo skirtųsi. Atrodytų,  belieka naudotis šia galimybe. Mūsų laikų technika įgalina daryti įrašus ne tik lenkiškais, bet ir rusiškais, arabiškais rašmenimis… Tik, žinoma, ne lietuviško įrašo sąskaita. Antai iki 1940 m. Lietuvos Respublikos išduodamuose užsienio pasuose būdavo įrašoma pavardė lietuviškai: ponia Julija Petkevičienė, o prancūziškame puslapyje (prancūsų kalba tada buvo tarptautinė diplomatinė kalba) būdavo įrašas „Madame Julija Petkevičius“.

Straipsnio išvadai galima pasakyti: spręsti, kaip rašyti lietuvių kalboje vartojamus kitų kalbų kilmės pavardes, vardus ir vietovardžius yra neginčijama ir neribojama tautos ir jos valstybės organų prerogatyva. Įvykdyti  reikalavimą lenkų asmenvardžius rašyti  tik lenkiškai, įteisinti sulenkintus Lietuvos vietovardžius, reikštų, kad lietuvių kalbos problemos sprendžiamos Šalčininkuose ir Varšuvoje veikiančių politikų. Pirmiausia šioje byloje klausykime ne politikierių, bet  neutralių liudytojų – plačiai žinomų lenkų kalbininkų: Bodueno de Kurtenės ( Baudouin de Courtenay;1845-1929), Jano Karlovičiaus (Jan Karłowicz; 1836-1903), Jano Otrembskio (Jan Otrębski;  1889-1971), Viktoro Požezinskio ( Wiktor Porzeziński;1870-1929), Jano Safarevičiaus (Jan Safarewicz;1904-1992), pagaliau Stanislovo Vestfalio (Stanisław Westfal; 1911-1957). Niekas iš jų nėra nė puse žodžio užsiminęs, jog lietuviai neteisingai elgiasi su kitų tautų vardais ir pavardėmis. Jiems buvo savaime suprantama, kad lietuviai turi teisę ir net prievolę svetimvardžius lietuvinti – pritaikyti prie savo kalbos sistemos.

P.S. Stanislavo Vestfalio 1948 m. parašytą poleminį straipsnį „Przyganiał kocioł garnkowi“ (Puodas katilą vainojo) praverstų paskaityti ir lenkams, ir lietuviams ( žr. Stanisław Westfal. Teka językowa“ (1975), p. 328-331). Jį yra persispausdinęs „Kurjer Wileński“ (2010-05-07). Lietuviškai  atpasakotas „Vilniaus dienoje“ (2010-05-11).

Autorius yra profesorius, humanitarinių mokslų daktaras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  2. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  3. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  4. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  5. Naujoji Kalbos komisijos pirmininkė į kalbos politiką ir norminimą žiūri konservatyviai
  6. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  7. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  8. Be kalbos nėra tautos
  9. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  10. Pasiilgau lietuviškos kalbos…
  11. V. Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai
  12. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  13. Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
  14. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
  15. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
  16. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  17. A. Avižienis. Kodėl nesiseka kovoti už lietuvių tautos ateitį?
  18. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  19. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  20. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  21. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  22. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  23. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  24. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  25. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  26. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  27. Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda
  28. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  29. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  30. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Getas says:
    7 m. ago

    Mes turėtume taip pat jiems, lenkams iššūkius sukelti: reikalauti, kad visur rašytų Vilnius, Druskininkai, Alytus ir pan, o ne WIlno, Druskieniki, Olita. Juk kiti kaimynai ruskije – ruskiai, rusiškiai (būdvardis – jie taip save vadina būdvardžiu), vokiečiai, ukrainiečiai ir t. t. rašo lietuviškais vardais. Ačiū prof. už principingą straipsnį žvelgiant istoriškai ir į kitus kaimynus. Teisingumo ministras Bernatonis dviprasmiškus klausimus užduoda KT, juk dar 2009 m. yra išaiškinta, kad antrame psl. gali rašyti savo kalba ir raidėmis, tai kokio velnio jis klausinėja KT. Net Kalbos komisijai permeta atsakomybę, tai koks jis politikas ir kam jis atstovauja? Gal kitai valstybei, o ne mūsų tautai. Berods, yra už kolaboravimą baudžiamasis straipsnis, ar ne šia kyptimi reiktų klausti Teisingumo ministro?

    Atsakyti
  2. Julius says:
    7 m. ago

    Tuoj “kremblys” prisiknis prie tarptautinių žodžių, kurių jis “nesupranta” 🙂

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 m. ago

      Juliau, tu čia ,,kemblį” pravardžiuoji ,,krembliu”? Žiauru, bet kaip nors iškęsiu.

      Mano nuomone, jei mintį galima išreikšti lietuviškais žodžiais, nėra reikalo kaišioti svetimžodžius. Įdomu, kokia Tavo nuomonė apie išraiškas: ,,ekstralingvistinių veiksnių” ir ,,ekstralingvistiniai motyvai” – ar daug žmonių suvoks be žodynų? Tarkim, Lietuvos piliečiams reikėtų balsuoti už ar prieš įrašus svetimomis kalbomis. Kokia nauda iš straipsnio, jei dauguma nesuprastų ką Prof. habil.dr. Arnoldas Piročkinas rašo? Vėl tautiečiai būtų pravardžiuojami RUNKELIAIS po balsavimų.

      Atsakyti
  3. Kažin says:
    7 m. ago

    Lietuvos lenkų pavardžių rašymo reikaluose su Lenkija vienintelė išeitis yra notifikuoti (toliau netęsti) 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartį, tuo dėl pavardžių rašymo Lietuvoje Lenkijai trumpai drūtai pasakant nei tavo kiškis, nei tu kiškis… Juk Kontitucija jokių išimčių, kad Lietuvos lenkams lietuvių kalba nebūtų valstybinė, nenumatyta. Pagaliau kur logika, juk kalba eina ne dėl lenkų, o dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo, t.y. ne dėl Lenkijos jurisprudencijos subjekto.
    Jokių mainų, jokių dėjimųsi, ypač kultūros ir ne vien tik dalykuose, kaip rodo istorinė patirtis, su Lenkija negali būti. Kiek galima Lietuvai lipti ant to paties Lenkijos grėblio… Antai, santykių su Lenkija esmę gerai perpratęs Oskaras Milašius sakė, kad bet kokio dėjimosi su Lenkija atveju Lietuvos laukia prapultis. Tačiau į tai valdžia neįsiklauso.
    Taigi, kiek dar gali Landsbergio, Grybauskaitės vadovaujama Lietuvos valdžia vesti Lietuvą tuo istoriniu lenkiškos prapulties keliu. Beje, 1994 metų sutarties notifikavimo iniciavimas yra Prezidentės galioje. Per tuos 5 metus ji nė piršto nepajudino dėl tos Lietuvai labai nenaudingos sutarties pasibaigimo. O juk tereikėjo Lenkijai pranešti, kad Lietuva sutarties terminui pasibaigus, kuris, berods, baigiasi šiais metais, jos netęsia.

    Atsakyti
  4. Tęsėjas says:
    7 m. ago

    Ne tiktai lenkai, bet ir visas pasaulis turi žinoti, kad lietuvių kalba yra SENIAUSIA GYVA KALBA PASAULYJE!!!
    Lietuvių kalbai jau toli per 50 000 metų!!! (Adomui ir Jievai 2 344 metais sueis 6 000 metų!!!).
    Lietuvių kalba yra SANSKRITO KALBOS MOTINA!!! (Panašiai yra pasakęs indų pranašas Gandis lietuviui Poškai).
    Lietuvių kalba, anot slavų akademikų V.V.Ivanovo ir V.N.Toporovo, yra slavų kalbos motina!!! Būtent todėl ir slavų daiktavardis “golova” yra kildinamas nuo lietuviško veiksmažodžio “galvoti”.
    Lietuvių kalbos pagalba yra įminti seniausiųjų kultūrų šaltiniai!!!
    Lietuvių kalbos pagalba yra atrasti Trečiasis ir Ketvirtasis Žemės fiziniai judėjimai!!!
    Tiktai ir tiktai lietuvių kalbos pagalba pasaulis gali įminti PRAEITĮ, DABARTĮ ir ATEITĮ!!! (Beje, visa tai jau yra įminta!).
    LIETUVIŲ KALBA PRIVALO BŪTI APSAUGOTA NUO BET KOKIŲ SVETIMYBIŲ INTERVENCIJOS!!!
    Ateinančioms kartoms lietuvių kalba pasitarnaus sprendžiant PASAULIO problemas!!!

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      7 m. ago

      O dievas Jahvė pirmajį žmogų pavadino Adomu, Manto Adomėno garbei.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        7 m. ago

        taikliai 🙂

        Atsakyti
  5. Tęsėjas says:
    7 m. ago

    Jahvė pavėlavo 50 000 metų!!!
    Mat, sen. indų šaltiniai liūdija, kad arijų-baltų pirmąjį žmogų Maną sukūrusiam dievui Pradžiapačiui jau per 50 000 metų!!!

    Atsakyti
  6. Povilas says:
    7 m. ago

    Man labai keistos tos begalinės diskusijos. Lenkijos prezidentas pasakė, jog Latvijoje vietinių lenkų reikalai išspręsti puikiai, todėl jis neturi latviams jokių pretenzijų. Tai kame reikalas? Kodėl mes netaikome tokio pačio modelio, kaip latviai?

    Atsakyti
  7. Juozas Prasauskas says:
    7 m. ago

    Šis profesorius yra tikrai iškilus lietuvių kalbos žinovas ir malonu,kad jų turime daug ir akad.Z.Zinkevičius ,ir doc.A.Balašaitis –neišvardysime-bet siūlau europarlamento deputatams kalbėti tik lietuviškai–yra vertėjai—gatvėse taip pat atvykėliams leiskite pajusti užsienį–kalbėkite lietuviškai….LIETUVIAMS YRA PER DIDELIS NORAS KALBĖTI ANGLIŠKAI,/MOKYKITĖS SLAPTA-VERTĖJAI IR KOMPIUTERIS PUIKIAI VERČIA/–O MOKYKIMĖS SAVO MALONUMUI–PRANCŪZŲ,ŠVEDŲ,BET PRADŽIOJE GERAI MOKĖKITE SAVO LIETUVIŲ KALBĄ.

    Atsakyti
  8. markas says:
    7 m. ago

    Kaip sukurti prielaidas Krymo scenarijui? Lietuvos teritorijos dalyje perrašyti žmonių pavardes ir viešus užrašus kitos valstybės kalba. Nesvarbu, ar lenkų, ar rusų, ar kokia kita kalba – pasekmės tos pačios: Krymo likimas. Ir priešinimasis tokioms užmačioms nėra “įgimtas” antilenkiškumas kaip mėgsta pabrėžti savukynai, liekiai ar bumblauskai. Tiesiog pasaulinė istorija moko: kol valstybėje visų piliečių pavardės nepriklausomai nuo tautybės, rasės, tikėjimo rašomos pagal tarimą valstybine kalba, tol nėra jokių galimybių Krymo scenarijui.

    Atsakyti
  9. Artojas says:
    7 m. ago

    Problema ta, kad lietuviai bažnyčios, bolševikų ir globalistų dvasiškai taip sunaikinti, kad net nebesugeba atsirinkti ir išsirinkti į valdžią protingų ir atsakingų žmonių.
    Taip pat, o ką jie skaito žiniasklaidoje, mato televizijoje ? Kokia globalistinė propaganda ?
    Gebelsas pavidėtų.

    Atsakyti
  10. bet atrodo says:
    7 m. ago

    Lietuva greitai nieko pati negalės spręsti. O gal jau ir dabar negali. Ką gali valstybė, kuri yra nesavarankiška ir priklausoma, apie kokį sprendimą galima kalbėti, kai esi nesavarankiškas ir priklausomas? O juk jei nepaveda atmintis Lietuva buvo UŽ LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ…tik ne už tai, kad pati tauta negalėtų pas save tvarkytis, o kažkas jai kaip sovietmečiu diriguotų iš aukštybių. Gal didžiausia problema mūsų valstybėje yra NEATSAKANTIS NĖ UŽ KĄ POLITIKAS. Gal todėl esame tokioje situacijoje, nes politikai pamynė ATSAKOMYBĘ, PAREIGĄ savo tautai…Privaloma, kad kiekvienas politikas asmeniškai , o ne partija, būtų atsakingas už priimtus sprendimus Seime. Seimas yra ne globos įstaiga, ne labdaros organizacija, ne giminių ar draugų palaikymo centras, Seimas yra ĮSTATYMŲ leidėjas, nuo kurių priklauso kaip visi gyvename ir kokia yra stipri valstybė. Toks , koks šiandien yra mūsų Seimas, kokie yra politikai, Prezidentas seniai privalėjo juos paleisti dirbti ten, iš kur jie atėjo…

    Atsakyti
  11. Jūratė laučiūtė says:
    4 m. ago

    Ačiū, profesoriau. Nepalūžkite ir toliau

    Atsakyti
  12. Žemyna says:
    4 m. ago

    AČIŪ GERB. PROFESORIUI
    Svarbu ir į tai atkreipti dėmesį, kad paso, kurio universalumu suinteresuoti visi, katrų pavardės nelietuviškos ir visi, kam pagal pareigas tenka dirbti su asmens dokumentais, NEGALIMA taikyti kuriai vienai svetimai kalbai (paprastai turima galvoje lenkų k. ir Lenkija). Deja, kai kam Seime svarbu ne piliečio ir ne valstybės interesai, o tos žvaigždės, kurias, jų manymu, nuo dangaus jiems nuraškys ir padovanos motulė Lenkija.
    Laikantis Lygių galimybių principo pasas, įrašų jame tvarka turi būti vienodai pritaikyta bet kurios tautybės, bet kurio žemyno pavardei.
    Tačiau mes, lyg apkurtę ir apakę, tik apie vieną kalbą ir šalį kalbame, nors pasus MŪSŲ piliečiams išduoda, įrašus apie juos visuose duomenynuose tvarko ir archyvuose saugo MŪSŲ valstybė. Valstybės pareiga savo raštvedybą tvarkyti taip, kad ji neklaidintų, nesukeltų galvos skausmo, kai reikia tikslinti tapatybę, kad darbas su pasais ir kitais asmens dokumentais būtų pakeliamas kiekvienam šalies piliečiui, darbuotojui, pareigūnui. Bet kurioje valstybėje tam tarnauja valstybinė kalba ir jos raidynas. Nei Australija, nei Italija, nei Anglija neskambinėja į kitas šalis, klausdama jų, KAIP LIEPS rašyti jų imigranto pavardę. Kiekviena šalis privalo savo taisyklių laikytis, nekelti daugiakalbės betvarkės šalies dokumentuose, kurioje ir velnias koją nusilaužtų..
    Kalbant apie nuskriaustų teisių išradėjų neseniai vėl keltą eilinį triukšmą, kad NELEIS valstybei JOS PAČIOS DOKUMENTE rašyti jų pavardžių kitame lape, būtina priminti, jog valstybės standartas turi būti VIENAS visiems pasams. T. y., pagrindinis įrašas, atitinkantis šalies vidaus raštvedybą, turi būti toje pačioje vietoje visuose pasuose. Tai svarbu ne tik čia, Lietuvoje, bet gal net labiau svarbu keliaujant, kad tas pats pilietis turėtų mažiau rūpesčių.
    Valstybė negali švaistyti nei pinigų, nei savo prestižo pabandymams: na, gerai, šiemet pabandykime taip, kaip kas geidausite: vieniems išrašysime, kitiems išsiuvinėsime ar numegsime pavardę. Per porą metų patys įsitikinsite, jog ne kas gavosi, tai vėl keisime pasą. Ir vėl visam pasauliui skelbsime, kad Lietuva eilinį kartą keičia paso standartą. Vis linksmiau bus gyventi ir dirbti.

    Atsakyti
  13. Žemyna says:
    4 m. ago

    Dar vienas pavyzdys iš komentarų po straipsnių, kuo virsta visuotinis svetimvardžių rašymas ne pagal skambesį, pagal taisykles, kurias kiekvienas pats sau „liberaliai” susikuria:
    Vieno šios dienos komentarų citata
    … viskas bus pagal Shexpirą ….
    Žmogus moka, matė kai kurias nelietuviškas raides, prisimena, jog buvo „kažkaip taip” parašyta…
    Tačiau ar jis tokiu užrašymu perteikia TIKSLIĄ informaciją kitam apie tą, katrą galvoje turi? Juk rašto paskirtis – kuo tiksliau ir paveikiau perteikti informaciją visiems, kam teks tavo įrašą ar ilgą tekstą skaityti

    Atsakyti
  14. Vladas says:
    4 m. ago

    Ačiū, gerb. Arnoldui Piročkinui už puikų straipsnį „Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas“. Šiame straipsnyje jo minimi (A. Kwaśniewski), (W. Tomaszewski), (R. Sikorski) panašiame kontekste atspindimi ir „Tranzitiniuose vektoriuose… Polonia Wilno… Lwów… Sokhum“ (TV PWLS) https://drive.google.com/file/d/0B7HQ2eg3RJzMNXVNaDM2aklDT0k/view?usp=sharing atatinkamai A. Kwaśniewski 28, 99, W. Tomaszewski 83, R. Sikorski 195 puslapiuose. Beja ir patsai straipsnio autorius gerb. A.Piročkinas minimas TV PWLS 11 puslapyje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai

Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Faktai, artefaktai, žmonės“

2021 03 03
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video)

VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais

2021 02 28
V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų

V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų

2021 02 27
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

VMI gyventojams jau pervedė daugiau nei 4 mln. eurų GPM permokos

2021 03 08
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus

2021 03 08
kompiuteris | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai

2021 03 08
Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
Lietuvoje

Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio

2021 03 08
Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
Kultūra

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
Istorija

LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

2021 03 08
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Bartas apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
  • VMI gyventojams jau pervedė daugiau nei 4 mln. eurų GPM permokos
  • J. Zvonkuvienė. Siuvinėjimai
  • Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1247; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 969; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 635; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 527; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

by daiva
2021 03 04
5
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visuomenėje kilusios aštrios diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą parodė, kad abi pusės – UŽ ir PRIEŠ – turi savo nuomonę...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Bartas apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
Kitas straipsnis
VSTT nuotr.

Dubysos regioniniame parke galima sužinoti apie mūsų protėvių pasaulėžiūrą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai