Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis

Kazimieras Garšva, Rytas Kupčinskas, www.alkas.lt
2016-04-14 20:50:58
9
K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.
Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. „Kalba yra geresnis praeities liudytojas, negu visi raštai“ (Vydūnas). Lietuvių kalbos institutas yra vienintelė mokslo institucija, kuri vykdo kolektyvinius mokslinius tyrimus, nuosekliai kaupia įvairiausius ir unikalius lietuvių kalbos išteklius, kurie sudaro ypatingos svarbos kultūros paveldą. Todėl palaikome Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą, kuris įpareigotų Institutą įgyvendinti valstybinės kalbos tikslus nepriklausomai nuo politinių svyravimų ir teikti duomenis Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Valstybinei kalbos inspekcijai.

Valstybinės kalbos įstatymo 19 straipsnyje įvardinta, kad „valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus, užtikrina materialinę bazę valstybinei kalbai funkcionuoti, visapusiškai remia kaip prioritetinę mokslo šaką lietuvių kalbos tyrinėjimus ir šią kalbą tyrinėjančias mokslo įstaigas, lietuvių kalbos mokslo ir praktikos knygų leidybą“. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme nurodyta, kad „kalbos komisija dirba bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, Lietuvių kalbos institutu, aukštosiomis mokyklomis, Valstybinės kalbos inspekcija“.  Valstybinės kalbos inspekcijos įstatyme skelbiama: „kalbos inspekcija, atlikdama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su Valstybine kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutu“.

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi teikti strateginį prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiančioms esminius tautinės tapatybės plėtojimo ir valstybės tautos raidos uždavinius. Lietuvių kalbos institutas yra pagrindinė mokslo institucija, įgyvendinanti šį prioritetą, vykdanti strateginės reikšmės veiklą. Lietuvių kalbos instituto statusas nėra reglamentuotas įstatymu, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Trijų valstybės institucijų (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos ir Lietuvių kalbos instituto) misija yra vykdyti konstitucinio valstybinės kalbos principo apsaugą skirtingomis priemonėmis. Turėdamos joms skirtas funkcijas šios institucijos yra skirtingo teisinio statuso: dviejų institucijų veiklos ir statusas reglamentuoti įstatymais, o Lietuvių kalbos instituto – įstatymų lydimaisiais teisės aktais. Siekiant ištaisyti minėtą teisinę spragą pateiktas Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas. Jis parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Šiuo įstatymo  projektu užtikrinti analogišką misiją vykdančių institucijų lygiateisiškumo, valstybinės kalbos apsaugos  principai, įgyvendintos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą XIIP – 3866 (2) Nacionalinis Lietuvių kalbos institutas (toliau Institutas) yra mokslinių tyrimų institutas, turintis ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Jis yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga ir įsteigtas nematerialiajam ir dokumentiniam lituanistikos ir lituanikos paveldui kaupti, sisteminti, saugoti ir skleisti, ilgalaikiams fundamentiniams lietuvių kalbos ir raštijos paveldo tyrimams vykdyti. Instituto misija – naujų fundamentinių ir taikomųjų žinių apie lietuvių kalbą ir raštiją kūrimas, nematerialiojo kalbinio paveldo kaupimas, sisteminimas ir sklaida, valstybei ir visuomenei aktualių kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinių sprendimas, lituanistikos palaikymas pasaulyje.

Valstybė teikia strateginį prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, kurie sudaro pagrindą spręsti esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius. Institute atliekami humanitarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai ir vykdoma su jais susijusi mokslinė, profesinė, ekspertinė, edukacinė, sklaidos ir kita veikla.

Instituto svarbiausi veiklos tikslai yra net devyni: kaip ir iki šiol dalyvauti nustatant valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvoje bei Europos Sąjungos erdvėje; sudaryti mokslinį pagrindą valstybinei lietuvių kalbai funkcionuoti visose visuomenės viešojo gyvenimo srityse; vykdyti šalies kultūros ir visuomenės tęstinumui bei plėtrai svarbius ilgalaikius lietuvių kalbos istorijos ir tarmių, leksikos ir leksikografijos, terminologijos, gramatikos, onomastikos, bendrinės kalbos, sociolingvistikos mokslinius tyrimus; analizuoti bendrinės lietuvių kalbos raidą ir teikti norminimo rekomendacijas: vertinti bendrinės lietuvių kalbos normos ir vartosenos santykių kaitą; tirti naujus lietuvių kalbos ir terminijos reiškinius, atsiradusius valstybinei lietuvių kalbai tapus oficialia Europos Sąjungos kalba; rengti ir spausdinti kalbos praktikai svarbius leidinius; kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti lituanistikos ir lituanikos paveldą šalyje ir užsienyje: rengti mokslines ekspedicijas lituanistikos duomenims Lietuvoje ir kitose valstybėse rinkti, rengti ir spausdinti raštijos šaltinius, intensyviai skaitmeninti kalbos išteklius bei archyvus, fundamentiniams tyrimams veiksmingai naudojant daugiausia pasaulyje sukauptus lietuvių kalbos duomenis; plėtoti lietuvių kalbą informacinėje visuomenėje: kurti, diegti ir palaikyti internete kalbos mokslines duomenų bazes bei lietuvišką elektroninę terpę; teikti mokslinę pagalbą ir paramą lituanistikos, baltistikos ir Baltijos šalių regiono tyrimų centrams užsienyje: skatinti aukščiausio lygio mokslininkus dalyvauti tarptautiniuose ir tarpdisciplininiuose tyrimuose, rengiant bendrus projektus.

Svarbus tikslas yra teikti mokslinę ir metodinę pagalbą rengiant baltistus ir lituanistus užsienyje; teikti kalbos konsultacijas, lingvistinę ekspertinę pagalbą ir paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims; bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir užsienio šalių atstovybėmis Lietuvoje, Lietuvos Respublikos atstovybėmis užsienyje, sprendžiant ir populiarinant aktualius kalbos raidos ir funkcionavimo, tarmių saugojimo, lietuvių kalbos, lituanistikos klausimus; bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, teikti joms visokeriopą pagalbą plėtojant lituanistiką, kartu su jomis įstatymų nustatyta tvarka rengti mokslininkus; organizuoti lituanistikos sklaidą visuomenėje ir rengti kvalifikacijos kėlimo renginius, teisės aktų nustatyta tvarka teikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Priėmus šį įstatymą, sudėtingomis daugiakalbystės, migracijos sąlygomis minėtos trys Valstybinio lietuvių kalbos įstatymo vykdymo grandys pajėgtų geriau atlikti savo darbą ir globoti paskutines dvi (iš 8 buvusių) baltų kalbas – seniausias iš gyvųjų baltų kalbų. Archaiškiausia gyvoji indoeuropiečių kalba primena tautai apie jos savastį, tapatybę, gyvastį ir tęstinumo pareigą. Nacionalinio lietuvių kalbos instituto mokslininkai neturi priklausyti nuo politizuotų ar nepakankamai kompetentingų mokslo biurokratų, jie privalo būti atsakingi tik savo valstybei, tautai, mokslui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  2. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  3. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  4. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  5. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
  6. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  7. K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
  8. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  9. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  10. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  11. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  12. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  13. Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo
  14. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  15. G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Lietuvis says:
    7 metai ago

    Lietuvių kalbos institutas turi tapti pačia rimčiausia Lietuvių kalbos išsaugojimo įstaiga.
    O Kalbos komisija pasidarė politizuota, jos atstovė Palionytė ateina į Seimą ir tvirtina, kad galima vardus ir pavardes rašyti nelietuviškomis raidėmis, taip menkindama valstybinės kalbos svarbą. Kiti komisijos nariai irgi balsuoja pagal lenkų akcijos prašymus.
    Nepamirškime, kad Kalbos komisija jau leido rašyti w ir kitas raides pagrindiniame Lietuvos paso puslapyje.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    7 metai ago

    Klausimas. Ar IX amžiuje Lietuvių kalbą kokia nors “komisija saugojo” ar buvo apsieita be jos?

    Atsakyti
    • Matas says:
      7 metai ago

      Buvo ir vadinosi ji,carska okranka.

      Atsakyti
  3. a propos says:
    7 metai ago

    Bartui – buvo apsieita be jos. Užtat ir nyko tiek Rytuose, tek vėliau ir pačioje Lietuvoje, įsivėlus diduomenei į ryšius su Lenkija.
    O jei rimtai – nelygink, mielasis, IX a. standartų su XXI a. standartais. Dar galėjai užklausti, ar akmens amžiuje buvo “kokia nors komisija”.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 metai ago

      Galiu ir apie akmens amžiaus laikus paklausti. Na ir kas. Nei Tamsta , nei kiti žiniai to neatsakys. Taip, aš šaipausi iš visų jūsų “gerbiamų standartų”, iš visų “bezdžionevimų”, iš kalbos “komisijų” . Nematau naudos iš šitų algininkų , jei jie mūru nestoja ginti Lietuvių kalbos.

      Atsakyti
  4. Nacionalinis says:
    7 metai ago

    Nuo to žodžio “nacionalinis” jau vemti verčia. Ankščiau buvo “respublikinis”. Tie patys žmonės, tas pats mentalitetas. Naujoji durnakalbė su savo edukaciniais, nacionaliniais, socialiniais, kompetencijomis yra naujo tarybinio (atsiprašau, europiečio) kūrimo viena iš priemonių. Anksčiau turguose pardavinėjo tokia pigią Sony, Panasonic ar kitų gamintojų padirbinį “National”. Panašiai atrodo ir rytinio ES pakraščio kalbos instituto pavadinimas.

    Atsakyti
  5. Getas says:
    7 metai ago

    Suprantu, kad tas “Nacionalinis” reiškia aukščiausia valstybės mokslinė stuktūra, kaip “Nacionalinis simfoninis orkestras”, “Nacionalinis dramos teatras” ir kt., regis ir atlyginimai ten aukštesni, kaip nenacionalinėse struktūrose.Tačiau šis prikergtas žodis galėtų vadintis lietuviškai: “Tautinis”, gal tuomet mūsų globalistai labiau priprastų prie žodžių “Tauta”, “tautininkai” ir pan.

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    7 metai ago

    Pagal viską, sakau, ar ne metas jau būtų sekant pavyzdžiu ir Lietuvos tautininkams pasivadinti tikriau – nacionaliau – “Tautininki na Litwe”…

    Atsakyti
  7. k says:
    7 metai ago

    Turim baltų vienybės dieną, bet kalbininkams tai nė motais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Unsplash.com, M. fentono nuotr.

R. Jezukevičienė. Nigro notanda lapillo dies*

2023 03 15
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • QQ apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • naujas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
  • D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas
  • Ieškoma Registrų centro vadovo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
22
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gimtoji kalba turi įtakos mūsų smegenims - tai patvirtina tyrimai. Mokslininkai iš Makso Planko Instituto Leipcige priėjo išvados, kad kalba,...

Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 21
14
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

Kovo 17 d. Seime per Vyriausybės valandą Seimo narys Stasys Tumėnas antrą kartą pasiteiravo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės,...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

by Tomas Baranauskas
2023 03 21
0
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

Šiemet yra paskelbta gana daug atmintinų metų, tame tarpe – dar kartą, po 5 metų pertraukos, Simono Daukanto metai.  Šį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • QQ apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • naujas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

A. Veryga. Sveikatos sistemos „prakeiksmas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai