Konstitucinis teismas dar kartą paaiškino, kad daugybinė pilietybė gali būti įteisinta tik referendumu (34)

Konstitucinis teismass | Wikipedia.org nuotr.

Konstitucinis teismass | Wikipedia.org nuotr.

Spalio 20 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą, kad teisių į dvigubą pilietybę išplėtimas yra galimas tiktai referendumu pakeitus Konstituciją.

Dėl galimybės Lietuvos Respublikoje įteisinti masinę dvigubą pilietybę KT klausė Seimas. Šių metų birželio 27 d. Seimas kreipėsi į KT prašydamas, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Norėta dar kartą išgirsti KT nuomonę ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, Seimas galėtų pakeisti Pilietybės įstatymą taip, kad Lietuvos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. emigravę iš Lietuvos ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Apsvarstęs Seimo kreipimąsi KT paskelbė, kad referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais.

KT vėl priminė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. KT jau anksčiau yra išaiškinęs, kad ši Konstitucijos nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti masinis reiškinys. Tad KT dar kartą vienareikšmiškai nurodė, kad tik pakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2-os dalies nuostatą galima būtų įteisinti daugybinę pilietybę kaip plačiai paplitusį reiškinį. Tačiau KT atkreipė dėmesį ir į tai, kad jei pakeitus KT būtų įteisinta daugybinė pilietybė

Konstitucinis Teismas neaiškino tos Seimo prašymo dalies, kurioje klausiama ar tai, kad po Lietuvos įstojimo į ES ir išaugusios emigracijos, padidėjusio mišrių santuokų skaičiaus šiuo metu jau yra apie 25 tūkst. Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę turinčių asmenų, neprištarauja KT suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“. KT pareiškė, kad pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnį KT neturi įgaliojimų tirti ir aiškinti faktinės padėties atitiktį Konstitucijai. KT atkreipė dėmesį į tai, kad daugybinę (dvigubą)  pilietybę turinčių asmenų skaičius sudaro tik 0,74 proc. visų Lietuvos Respublikos piliečių.KT taip pat pažymėjo ir tai, kad KT yra „teisinė, o ne politinė institucija, pagal Konstituciją jo kompetencijai priskirtus teisinius klausimus sprendžia remdamasis tik teisiniais argumentais, savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais, savo baigiamųjų aktų negali aiškinti remdamasis politinio tikslingumo argumentais, politikų nuomonėmis ar  visuomenės apklausų rezultatais. „Priešingu atveju atsirastų prielaidų abejoti Konstitucinio Teismo nešališkumu, kiltų grėsmė jo nepriklausomumui, pačios Konstitucijos, oficialiosios konstitucinės doktrinos, stabilumui“, – rašoma KT pranešime spaudai.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba susirūpinusi susipažino su Konstitucinio teismo sprendimu

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės PLB vadovybė dvigubos pilietybės įteisinimosiekia jau daugelį metų.  Šis siekis motyvuojamas tuo, kad, esą, ir po 1990 m. savo noru iš Lietuvos išvykę ir kitos valstybės pilietybę priėmę lietuviai išsaugodami Lietuvos pilietybę išlaikytų emocinį ryšį su Lietuva. Taip pat bandoma įrodinėti, kad teisė į pilietybę, esą, yra prigimtinė ir į ją kėsintis niekas neturįs teisės. Dvigubos pilietybės šalininkai iki šiol nenorėjo sutikti, kad šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, nes bijojo ir tebebijo, kad esamomis sąlygomis šis referendumas nepavyks.

Dalia Henkė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dalia Henkė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spalio 20 d. Konstituciniam teismui paskelbus savo nutartį, išeivija vėl pasijuto nuvilta tokiu sprendimu.

„Lietuvos Respublikos nepriklausomybę atkūrė ir išeivija, kuri neturėjo lietuviškos pilietybės ar turėjo dvigubą. Mes norime sekti šiais pavydžiais. Ir ryškiausias to pavyzdys daktaras J. Basanavičius, turėjęs dvigubą pilietybę ir kuriam, dabar irgi būtų atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Aš tikiu, jog išeivija, nežiūrint jai nepalankaus sprendimo niekada neišsižadės savo Tėvynės, jos kalbos išsaugojimo bei kultūros puoselėjimo. Būkime naujais Basanavičiais Lietuvai!“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henkė.

Pasak PLB pirmininkės pasaulio lietuviai tikėjosi proveržio sprendžiant pilietybės išsaugojimo klausimą, tačiau dabar, išgirdus siūlymą eiti tik referendumo keliu, išeivija abejoja dėl galimos sėkmingos šio klausimo sprendimo baigties.

„Mes gerbiame Lietuvos Respublikos Konstituciją, suprantame galimas grėsmes ir girdime visų pusių argumentus. Visgi dėl globalių politinių procesų šiuo metu gresia prarasti dešimtis tūkstančių mūsų piliečių. Mes manom, jog Lietuvai reikia visų jos piliečių, nepriklausomai nuo to kur jie gyvena. Neatmetame ir referendumo kelio, tačiau tuo atveju turime siekti pakeisti referendumo sąlygas ir, kad jis būtų įgyvendinamas sėkmingai prašome aukščiausios valdžios pademonstruoti politinę išmintį, valią ir vieningumą. PLB nuomone, norint, kad referendumas pasisektu, turi būti paskirta atsakinga institucija, bei skirti pakankami resursai (žmogiškieji ir finansiniai). Taip pat šis klausimas neturi tapti tik PLB galvos skausmu. Tačiau visu svarbiausia, šie dalykai turi būti padaryti čia ir dabar, nes paruošti visuomenę referendumui kainuoja labai daug laiko.“ – sakė PLB pirmininkė D. Henkė.

Pasak PLB pirmininkės pagal šiuo metu galiojančias nuostatas referendumu keisti Konstituciją yra beveik neįmanoma, kadangi „už“ turi balsuoti daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių žmonių, o ne atėjusių balsuoti.

Konstitucinės teisės specialistai ir visuomeninikai nepalaiko masinės dvigubos pilietybės įteisinimo

Išeivių baimė dėl referendumo sėkmės turi pagrindą, ne tik dėl to, kad Lietuvoje per aukštai pakelta sėkmingam referendumui reikiamų balsų skaičiaus „kartelė“, bet ir dėl to, kad iš visko sprendžiant Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą.

Prof. Vytautas Sinkevičius | Penki.lt nuotr.

Prof. Vytautas Sinkevičius | Penki.lt nuotr.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičus yra ne kartą pasisakęs prieš Seimo narių norą priimti sprendimus dėl teisės į dvigubą pilietybę išplėtimo ignoruojant KT išaiškinimus.

„Ar mes galime atmesti, ką sako Konstitucinis Teismas? Tai mes daugybę dalykų tada galime atmesti, tarkim, Konstitucinis Teismas pasakė, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie turi kitą pilietybę, bet kadangi nemažai lietuvių turi dvigubą pilietybę, atmeskim šitą Konstitucinio Teismo aiškinimą. Konstitucinis Teismas pasakė, kad mirties bausmė net už sunkiausius nusikaltimus negalima, nusikaltimų padaugėjo, žiaurūs, prieš vaikus, prieš moteris, atmeskim Konstitucinio Teismo aiškinimą, priimkim įstatymą ir nustatykim, kad mirties bausmė galima“, – šių metų Seimo ir PLB komisijos posėdyje ironizavo V. Sinkevičius.

Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. buvo išplatinę pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą  nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu. Tuomet vienas iš šio kreipimosi autorių, filosofas prof. Vytautas Radžvilas dienraščiui Alkas.lt sakė:

Prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

„Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių.

Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio komponentai – teisės ir pareigos. Asmuo įsipareigoja valstybei vykdyti tam tikras pareigas ir tai daryti nuolatos. Pilietybės institutas nepripažįsta proginio ar atsitiktinio ryšio su valstybe. Vien šito pakanka norint suprasti, kad asmenys, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir jau įgiję kitų šalių pilietybę, iš principo negali būti visaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Nes jie fiziškai nepajėgūs vykdyti svarbiausios piliečio pareigos – nuolatos dalyvauti išlaikant ir palaikant savąją valstybę.

Todėl dvigubos pilietybės įvedimas savaime suponuoja pilietybės instituto diskriminaciją. Atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų“.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Kreipimąsi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą pasirašęs Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas teigia, kad dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai painioja tautybės ir pilietybės sąvokas.

„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė“.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijanti ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno Lietuvio pasas būtų įstatymais įteisinta tarpinė instituciją, leidžianti net netekus Lietuvos pilietybės išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika.

Šių metų rugpjūčio 8 d. grupė Seimo narių jau užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Siūloma Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus politines.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *