Konstitucinis Teismas imsis nagrinėti Referendumo konstituciškumą

Trečiadienį,  birželio 18 d., 9 val. 30 min.  Konstitucinis Teismas  pradės nagrinėti bylą pagal pareiškėjo – Seimo  prašymą ištirti Referendumo įstatymo 14 straipsnio tiek, kiek juo Seimui, gavusiam  ekspertų  grupės  išvadą,  kad  piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos,  nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio  referendumo skelbimo,  atitiktį  Konstitucijai, taip pat pagal pareiškėjo – Lietuvos  vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti,  ar Konstitucijai  neprieštarauja  Referendumo įstatymas tiek, kiek jame  nenustatyti  Vyriausiosios rinkimų  komisijos įgaliojimai vertinti  Lietuvos  Respublikos  piliečių  siūlomo    referendumu
priimti  (Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo)  įstatymo projekto  atitiktį  Konstitucijai ir atlikto vertinimo   pagrindu priimti sprendimus, kuriais nebūtų leidžiama inicijuoti  priėmimo referendumu  tokių  (Konstitucijos pakeitimo) įstatymo   projekto nuostatų, kuriomis būtų pažeista pati Konstitucija, taip pat dėl šio įstatymo.

Pareiškėjas – Seimas, be kita ko, pažymi, jog ginčijamos Referendumo  įstatymo  nuostatos suponuoja tai, kad  Seimas net gavęs  savo  sudarytos  ekspertų  grupės  išvadą,  jog piliečių reikalavime  paskelbti  referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali  neatitikti Konstitucijos, negali šio klausimo svarstyti  ir jam  nesudaroma galimybė užkirsti kelią priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, prieštaraujantį Konstitucijai. Referendumo  įstatymo nuostatos  leidžia  Seimui tik spręsti klausimą dėl   referendumo datos   paskelbimo  ir  tik  įsigaliojus  referendume priimtam įstatymui ar kitam teisės aktui Seimas (kai referendumu  priimtas teisės aktas – įstatymas) gali kreiptis į Konstitucinį Teismą  su prašymu ištirti, ar jis neprieštarauja Konstitucijai. Taigi pagal ginčijamą teisinį reguliavimą Seimas negali vykdyti savo konstitucinės pareigos – nepažeisti Konstitucijos.

Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo prašymą grindžia, be kita ko, tuo, kad iš Konstitucijos kyla būtinybė atitinkamai institucijai suteikti įgaliojimus  įvertinti referendumu siūlomo priimti, be kita ko, Konstitucijos  pakeitimo įstatymo  projekto atitiktį Konstitucijai ir priimti  sprendimus, kuriais  nebūtų  leidžiama  inicijuoti  referendumo  dėl tokių atitinkamo projekto nuostatų, kurios pažeistų pačią Konstituciją.

Pasak  pareiškėjo,  šie įgaliojimai turėtų būti suteikti   būtent Vyriausiajai  rinkimų  komisijai,  jie gali būti  nustatyti tik Referendumo  įstatyme, tačiau šiame teisės akte nėra aiškiai ir konkrečiai įtvirtinti, todėl galima legislatyvinė omisija, t. y. Referendumo  įstatyme yra atsiradusi tokia teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Lietuvos  vyriausiasis  administracinis teismas   nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą, kuriuo, be kita  ko, buvo   prašoma   panaikinti  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti įregistruoti  iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 125  straipsnio ir  Lietuvos  Respublikos  konstitucinio  akto  „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ surengti.

Suinteresuotam  asmeniui – Seimui atstovauti  Konstitucinio Teismo  posėdyje paskirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos   komiteto pirmininkas Seimo narys Julius Sabatauskas ir Seimo narys Povilas Urbšys.