I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės (27)

Inija_Monikos Požerskytes nuotr

Inija Trinkūnienė | M. Požerskytės nuotr.

Belaukdama sugrįžtančios Saulės dalinuosi praeinančių metų rūpesčiais ir ateinančių metų viltimis ir svajonėmis.

Praėję metai – praradimų, bet ir atradimų metai. Didysis praradimas – Krivio Jauniaus – bendražygio, bendraminčio, žmogaus – lietuviškos saulutės, nušvietusios kelią per sovietmečio darganas, priespaudą, stiprinusio ir palaikiusio, kūrusio bendruomenę – lietuvių tautą, Romuvos tautą, kurioje susijungia protėvių išmintis ir gyvųjų energija, kurioje ir gyvieji ir mirusieji sudaro vieningą visumą.

Praėję metai – atradimų metai. Atradimas bendraminčiuose ir Romuvos bendruomenėje jėgų ir galių skleistis, vienytis vardan bendrų tikslų ir Tautos gerovės. Įkvėpimo mums teikia aukurų, nuolat užkuriamų ir kūrenamų Vilniuje, Kaune, kituose miestuose, didesnėse ir mažesnėse bendruomenėse,

šviesa, jungianti mus su protėviais ir dievais. Kuriasi ne tik bendruomenių, bet ir šeimų aukurai, nušviesdami ateinančių metų kelią. Kelią, grindžiamą mokymusi, gilinimusi į protėvių išmintį, ieškant atsakymų į svarbiausius Romuvai ir Lietuvai keliamus klausimus ir rūpesčius. Kelią, kuriuo einame džiaugdamiesi kasdien išauštančia diena ir švęsdami šventes, dalindamiesi dovanomis – protėvių mums paliktomis vertybėmis: gebėjimu matyti ir suvokti mus supančio pasaulio šventumą, pagarbą gyvasčiai, mokėjimu palaikyti ir skleisti darną.

Kūčių metu visa Lietuva susėda prie bendro stalo, sykiu su išvykusias svetur, su protėviais, seniai mus palikusiais ir tais, kurie išėjo visai neseniai. Padėkime lėkštelę vėlėms, uždekime ugnelę, prisiminkime darbus, kuriuos nuveikėme per metus, pasidžiaukime vieni kitais ir pasvajokime.

Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės:

Sodino brolis obelėlę, kalėda,
Sodindamas prikalbėjo, kalėda
Auk, obelėl, aukščiau dvaro, kalėda
Laisk šakelas plačiau dvaro, kalėda
Žydėk žiedais bebravaisiais, kalėda
Nok obuoliais raudonaisiais, kalėda.

Linkiu Sotvaro – Dievo tvėrėjo išminties, Perkūno galių, Žemynos stiprybės ir gerosios Laimos palaiminimo.

Inija Trinkūnienė – Lietuvos Romuvos Krivė

Kategorijos: Lietuvos kelias, Mes baltai, Nuomonių ratas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *