Ant pašlakstyto (Vanduo) eglišakių patiesalo (Žemė), kur dubuo su degančiomis žvakutėmis (Ugnis), pusšimtis bendraminčių ir vienas kitas svečias, gilioje rimtyje, stovėdami, sugieda ilgą ir labai melodingą giesmę (Oras). Taip prasideda Lietuvos senojo baltų tikėjimo išpažinėjų, romuviečių Krivulė.
Ypatingoji sueiga.
Vilniuje, šventos dienos labą rytą.
Tai pirmas kartas, kai romuviečiai tarsi našlaičiai.
Po šiemet Rokantiškių kapinėse pakavotos urnos su šviesaus atminimo Vyriausiojo žynio Jono Trinkūno pelenėliais, tarsi nutrūko sąsajų ypatingoji grandis. Ta romuviečių karta, kuri kentėjo, atlaikė, nepabijojo sovietmečio KGB, neteko savo draugo.Jaunimas neteko savo ideologinio mokytojo ir didžiulio autoriteto. Tie, bemaž 10 tūkst. senojo baltų tikėjimo išpažinėjų neteko savojo vedlio, o mes, prijaučiantys – didžiulio autoriteto ir labai padoraus Žmogaus.
Ši Krivulė buvo skirta apibendrinimui: kokia dabartis ir kokie uždaviniai ateičiai.
Iš Lietuvos romuviečių ataskaitos, kurią pateikė vaidilė Inija Trinkūnienė paaiškėjo, kad senasis baltų tikėjimas, kaip religija, nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos religijų sąvade, bet dar 1992 m. Jonas Trinkūnas šį tikėjimą įregistravo, kaip religiją, kurią pripažįsta Lietuva, bet įstatymuose numatytas išbandymo laikotarpis – 25 metai. Tuo būdu 2017 metais senasis baltų tikėjimas turi būti pripažintas, kaip savarankiška, autentiška, Lietuvos žmonių remiama ir palaikoma religija.
Iki oficialaus pripažinimo, jau daugybę metų senasis baltų tikėjimas ne tik neužgeso, neišsikvėpė, bet ir sutvirtėjo. Kasmet į renginius suplūsta vis daugiau žmonių. Tarkim, šiemet šalia Molėtų į Jorės šventę suplūdo per 1000, bemaž vien jaunimas iš visų Lietuvos kampelių. Jau kelinti metai per Rasos šventę senąją Lietuvos sostinę Kernavę – tiesiogine prasme – užgula per 10 tūkst. žmonių minios. Gaila, kad Širvintų savivaldybė šios šventės neįprasmina, nėra šios baltų šventės visumos, minios blaškosi iš vienos vietos į kitą chaotiškai, be Rasų šventės patoso ir dvasios. Tuo labiau, kad Širvintų politikai svarsto iš visų smalsautojų surinkti solidžią rinkliavą. Tai bent! Jau ir tikėjimas tampa komercija!
Šiuo metu visoje Lietuvoje romuviečiai registruoja (ieško, pažymi, tvarko) visas žinomas senąsias šventvietes. Įsimintinas pasakojimas, kai prie labai seno ąžuolo, aptvarkius aplinką buvo rastas iš akmenų delionės išlikęs senovinis laiko kalendorius. Akcentuota, kad senasis baltų tikėjimas išpažįstamas kultivuojamas ir kituose baltiškuose kraštuose, o ypač Latvijoje ir Lenkijoje. Jau gyvas noras kalbėti, įprasminti, keistis moksline metodine medžiaga, tarptautiniu mastu organizuoti ekskursijas, keistis metodologija, ieškoti bendrybių ir paprotinių dalykų. Tai atsivėrusios visiškai naujos patirtys ir tautinė saviraiška.
Krivulėje pažymėta, kad būtina pagrindinė Lietuvos alkavietė (tarkim, kur degtų šventoji ugnis, gyventų žynys). Būtinas senovės baltų tikėjimo apeigyno sąvadas. Šventės labai prasmingos ir labai dvasingos. Ramios ir emociškai labai stiprios. Jei Bažnyčioje (krikščionybė) vyrauja Šviesa, tai senajame baltų tikėjime – Garsas. Tai ir labai melodingos giesmės, tai ir būgnai, daudytės, ir pan.
Šiuo metu Lietuvoje visas senovės baltų tikėjimo praktinis išpažinimas vyksta per romuviečių judėjimą. Pažymėta, kad tokių jau 27-ios ir kiekvienoje praktikuojamos apeigos ir sambūriai. Žinoma, toks masinis žmonių ieškojimas naujo dvasinio atgimimo reikalauja stipraus organizacinio darbo. Krivulė sprendė, kas ir kaip tai turėtų atlikti.
Tiems, kurie nori sužinoti kuo ypatingas ir kuo mus žavi senasis baltų tikėjimas, turėtų būti paruošta labai koncentruota knyga, bukletas ar klausimynas su esminiais atsakymais. Ne kartą primygtinai pažymėta, kad senovės baltų tikėjimas grįstas ne stabmeldyste, o gamtmeldyste. Mūsų bočiai stabų neturėjo. Jiems pagrindinis Dievas buvo tas, kurį matai pakėlęs akis – dangus. Deivė Žemyna, tai ta pati po mūsų kojomis esanti žemė. Jei pamatei šliaužiantį žaltį, susidūrei su Išmintimi. Jei pamatei liepos medį, atpažinai deivę Laimą. Jei pamatei ugnį, nusilenk deivei Gabijai ir pan. Dievų panteone mes turėjome ir turime per 600 dievų ir deivių.
Naująja Lietuvos Krive išrinkta vaidilė Inija Trinkūnienė. Trims metams. Labai sunkiam laikotarpiui, kai reikia suburti labai išsiplėtusį bendraminčių ratą, organizuoti tam tikrą struktūrą ir įteisinti senovės baltų tikėjimą savarankiška religija. Palinkėkime Jai didelės sėkmės.
Sekmes .Te saugo Dievai ir Pusdieviai Lietuvos Gamta ir mus.
Žaiskite, vaidinkite ,,senojo baltų tikėjimo išpažinėjus”, kurių nebuvo nei vienoje gentyje, nei vienu laikotarpiu, bet KUO JUMS NUSIKALTO LIETUVUŲ KALBA?
Edmundas Malūkas:
,,melodingą, urnos, sovietmečio, ideologinio, autoriteto, religija, įregistruotas, autentiška, oficialaus, chaotiškai, patoso, solidžią, politikai, komercija, registruoja, kalendorius, Akcentuota, kultivuojamas, metodine, organizuoti ekskursijas, metodologija, emociškai, praktinis, praktikuojamos, masinis, koncentruota, bukletas, panteone, struktūrą………….”
Lietuvių kalbos darkytojams , žudikams ir kitokiems garukams.
Labai paprastai ir tiesiai apie tai yra pasakęs Vydūnas: „Kur daugiau yra dvasios švitravimo, ten ir
kuriama daugiau žodžių, kurie visokiomis savo galūnėmis tai atspindi“, todėl „iš tikrųjų kalbantysis
turi kalbą gyvinti. Laikais yra žmonių, kurių vidujinis minčių ir nuotaikos tūris taip labai praneša
kalbą, kad jos nebeužtenka tam apreikšti. Ir todėl ji turi būti nuolatai papildomai kuriama“; tuo tarpu
„svetimos kalbos žodžių vartojimas įrodo visados kalbėtojo nepajėgumą savingai mąstyti. Jo paties
manymą turi užvaduoti svetimi – neaiškūs žodžiai“, mat „iš kiekvieno žodžio tik tada spindi aiškesnis
sąmoningumas, kai jam prasmė nėra užkabinta, bet auginta iš jo šaknies“ .
Sėkmės ir stiprybės šiai nuostabiai moteriai puoselėti Lietuvos savastį – Baltų tikėjimą, Dievų globą. Esu šventai įsitikinęs, kad lietuviai, susigyvenę su savo savasties šventenybėmis, gyvens šventume.
Pirmiausiai sveikinu ishrinktaja Gerbiama Inija Lietuviskiausios reliignes bendrijos Vadove. Dziaugiuosi, kad visi rinkusieji ivertino Vyriausiojo Krivio artimiausios ir labiausiai patyrusios pagalbininkes didziule verte.
Antra, del Vadoves pvadinimo: 1. jei laikyti gerb.Inija, kaip a.a.Krivio Jauniaus zmona, tai jai labiausiai tiktu Krivienes vardas(laikantis musu tautiniu tradiciju moters pavardes keitime); 2. Bet vel gi laikantis senuju religiniutradiciju, mes turejome Vaidilutes- beveik lygiavertes Kriviu pagabininkes moteru bendruomenes daliai. Tai atkuriant MATRIARCHATA, ir prisitaikant prie siandienes LIETUVOS situacijos, kai vyrai uzleidzia vadovavima moterims, gal graziausia ir tinkamiausia Vadove vadinti Vyriausiaja Vaidilute. . Ta proga noreciau visiems priminti, kad senajame musu tikejime buvo Kriviai- vyru vedliai ir Vaidilutes- moteru. O vyriausiuoju budavo renkamas Kriviu- Krivaitis. Dabartineje situacijoje- kol kas neturint ryskaus vyro- lyderio, vadovavima gerai, kad pedavete, viska gerai zinanciai ir galinciai testi ikurejo Kriviu Krivaicio a.a. Jauniaus darbus, Ir dar vienas prasymas: Katoliksu religijos kurejai apipjaustytieji zydai, savo primiausiais priesais laike SENOSIOS KRIKSCIONISKOSIOS RELGIJOS sventikus ir tikinciuosius ir juos verte pirmiausiai ISZUDYTI, Tai pirpazysta ir patys zydai- judejai. Todel labai prasau nevadinkite KATOLIKSU KRIKSCIONIMIS , NES TAI NEATITINKA ISTORINES TIESOS.Be to dabartiniai katoliksai, siekdami save isaukstinti ir padidinti daro viska, kad save persivadinti KRIKSCIONIMIS. jie net Jezu perkrikstij KRISTUMI, KAD GALETU KATOLIKSU RELIGIJA PERVADINTI KRIKSCIONIU – NUO “CREST” – NUKRYZIUOTOJO. Naujasis sv.Tevas labia aktyvindamas savo veikla, siekia tu terminu ivedimo ir itvirtinimo KATOLISKU BAZNYCIOJE. Mes AISCIU palikuonys ir niekuomet nebve BALTAIS, turetume tai atsarbiai priemineti. Nes ir Katoliksai ir judejai 600 metu zude ir naikino musu senaja tauta.
Jie save įvardina – Romos katalikų bendruomenė. Vadinasi, su Lietuva ir su lietuvybe tai neturi nieko bendro.
pritariu,, gal graziausia ir tinkamiausia Vadove vadinti Vyriausiaja Vaidilute”,o ne Krive )
Testiprėja senųjų tradicijų puoselėtojai, be savo papročių mes niekas.
Linkim sėkmės romuviečiams.
Gamtos vaikų nesuskaičiuosime, beveik kiekvienas lietuvis nešiojasi protėvių pagarbą žemei, ugniai, ąžuolui…