Aspartamas ir gaivinamieji gėrimai

Maisto ir farmacijos pramonė tiesiog dievina aspartamą. Jo yra visur – pradedant koka-kola ir baigiant pyragaičiais: ir pusfabrikačiuose iš grūdų, ir vitaminizuotuose vaikų maisto prieduose. Praktiškai į visus supakuotus maisto produktus įdėta aspartamo. Jo ten netgi daugiau negu limonaduose. Susidaro įspūdis, kad kuo daugiau valgai, tuo geriau.

Kodėl milijonai žmonių, kurių trečdalis kenčia nuo nutukimo, patikėjo tuo, kad be jokios kontrolės vartojant cheminę medžiagą, tenkinančią žmogaus saldumynų poreikį, nekenkia sveikatai? Tai galima paaiškinti tik milžinišku atotrūkiu tarp šiuolaikinio žmogaus instinktų ir sveikų instinktų, skirtų išgyventi.

Kai tik atsirado aspartamas, dietinių gaivinamųjų gėrimų vartojimas padidėjo šešis kartus. Vien tik JAV gyventojai per 1985 metus išgėrė daugiau kaip 400 milijonų litrų gaivinamųjų gėrimų, pasaldintų aspartamu, o dabartiniu metu šis skaičius padvigubėjo.

Kodėl taip atsitiko? Prie aspartamo priprantama lygiai taip pat, kaip ir prie cukraus. Ir dar… ASPARTAMAS DIDINA TROŠKULĮ. Taigi, limonado visada bus per mažai. Jo atsigėrus, jums teks gerti dar ir dar, ir taip – ištisą dieną.

Nuvainikuojant aspartamo mitą

Štai ir atėjo metas išgirsti karčią tiesą. Aspartamas gaunamas visai ne iš bananų ar karvės pieno. Šis sintetinis maisto priedas gaminamas laboratorijose. Daugybė tyrinėjimų, finansuojamų aspartamo gamintojų, kaip ir nepatvirtina, kad šis cukraus pakaitalas kenkia sveikatai. Tačiau kaip paaiškinti, kad jo vartojimo padariniais skundžiamasi labiau, nei vartojant bet kurią kitą medžiagą.

Atsakymo reiktų ieškoti paties aspartamo struktūroje ir jo veikimo mechanizme. Ši medžiaga sudaryta iš trijų komponentų, gamtoje sutinkamų atskirai, tačiau niekada nesiderinančių tarpusavyje.

Su aspartamu jūs vartojate dvi amino rūgštis (fenilalanino ir asparagino) bei metilo spiritą, arba metanolį (sveika nuovoka sako, kad toks saldumynų poreikių tenkinimas neatitinka gamtos užmačių).

Patekęs į organizmą aspartamas susiskaido į sudėtines dalis, kurios ima cirkuliuoti kraujyje. Pirmiausia atsiskiria mirtinai pavojingas nuodas metanolis, kuris retai sutinkamas laisvas. Jau vien tai gali sukelti rimtų organizmo audinių pažeidimų. Štai keletas simptomų apsinuodijus metanoliu: galvos skausmas, rankų ir kojų jautrumo sumažėjimas, galvos svaigimas, skrandžio skausmai. Pagaliau per didelis metanolio kiekis pažeidžia akies tinklainę ir blogina regėjimą (pavojus apakti).

Nėščioms moterims gydytojai pataria susilaikyti nuo aspartamo vartojimo, nes tai gali pažeisti vaisiaus akių formavimąsi. Piktnaudžiavimas vartojant aspartamą nėštumo laikotarpiu įtikinamai įrodo, kad vaikų intelekto sugebėjimai sumažėja 10–15 proc. Ar jums teko nors kartą matyti tokį perspėjimą ant koka-kolos buteliuko? Turbūt ne.

Viena iš priežasčių, kodėl metanolis toks nuodingas, yra ta, kad žmogaus organizme nėra specifinių fermentų, skirtų jam suskaidyti. Jam pašalinti reikia penkis kartus daugiau laiko, nei etilo spiritui, esančiam aluje, degtinėje ar vyne. Kad ir nežymiai pakaitinus, o tai neišvengiama dėl transportavimo ir ilgalaikio saugojimo, aspartamas savaime suyra, išskirdamas laisvą metanolį.

Taigi atidarydami limonado butelį troškuliui numalšinti, jūs išgeriate stipriausių nuodų. Prieš tai, kol aspartamas bus pašalintas, organizmas turi išeikvoti dalį energijos jam perdirbti. Kaip vienas iš tarpinių produktų, organizme susidaro formaldehidas, kuris panaudojamas ir mirusiems balzamuoti!

Nejaugi jūs ir toliau ramiai gersite tai, kas organizme pavirsta formaldehidu? Dietinių gaivinamųjų gėrimų mėgėjai kasdien išgeria kartu po 100 miligramų aspartamo, o tai 13 kartų viršija leistinas normas, nustatytas aplinkos apsaugos žinybų.

Pavojus gali būti didesnis, negu mes manėme

Nors fenilalanino ir asparagino rūgšties aspartame dešimtis kartų daugiau nei natūraliuose maisto produktuose, reklama stengiasi įtikinti gyventojus, kad mūsų organizmas taip pat lengvai susidoroja su šiomis amino rūgštimis, tarsi jos būtų kilusios iš vaisių, daržovių, pieno ar mėsos. Tai panašu į teigimą, kad smogas turi lygiai tokį pat poveikį plaučiams, kaip ir grynas miško oras.

Didžiausia ironija

Jeigu jūs, vartodami aspartamą, tikitės suliesėti, jums reikėtų suprasti, kad tai primena valtį su skylėtu dugnu.

Aspartamas – tai tikra klastotė! Jis tik „apsimeta“ esąs angliavandenis, o iš tikrųjų sukelia visiškai priešingą poveikį. Pridėjus jo į valgį, arbatą, kavą arba suvalgius jo turintį patiekalą, smegenys nustoja gaminti serotoniną. Todėl nesijaučiate sotūs: jūs alkani ir valgote toliau.

Kadangi įkalbėti reklamos esate tvirtai įsitikinę, kad mažai kaloringas maistas padeda suliesėti, jūs vėl ir vėl perkate produktų, pasaldintų aspartamu. Ydingas ratas užsidaro: jūsų organizmas pamažu prisipildo nuodingojo metanolio, atsiranda vienokių ar kitokių simptomų ir šalutinių efektų, o kova su antsvoriu neduoda apčiuopiamų rezultatų.

Šaltinis: Marilyn Diamond, Donald Burton Schnell „Fitonika: menas gyventi“.- Algarvė, 1999.- 327p.-ISBN: 9986-856-37-X.