Kovo 18 d. 18 val. Kazio Varnelio namuose-muziejuje, knygos grožį, medžiagiškumą ir skaitymo patirtį kviečia apmąstyti Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda vaikams „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“.
Literatūros skaitymas vis dažniau vyksta ekranuose. Portalo ibiblioteka.lt duomenimis, pernai Lietuvoje išduota beveik 28 tūkst. elektroninių knygų – bene 15 proc. daugiau nei metais anksčiau. Skaitmeninio skaitymo plėtra skatina klausti, kaip išsaugoti ryšį su fizine knyga.
Paroda vaikams, šeimoms, knygų mylėtojams
Netikėtas parodos vedlys – veikėjas Ugnius Slibinas. Kilęs iš senos knygų degintojų giminės, vieną dieną tėvų namuose aptinka paslėptą knygų lobį. Susižavėjęs jų grožiu ir paslaptimis, Ugnius išmoksta skaityti ir tampa tikru knygų gerbėju.
Per jo smalsų ir žaismingą žvilgsnį lankytojai kviečiami atrasti knygos grožį ir sužinoti, kaip ji gimsta – iš kokių medžiagų pagaminama, kaip spausdinama, iliustruojama ir įrišama, pasakoja parodos sumanymo autorė ir kuratorė Indrė Urbelytė.
„Paroda pirmiausia skirta vaikams, tačiau ji sumanyta kaip patirtis visai šeimai ir knygų mylėtojams. Parodoje laukia septynios teminės stotelės, skirtos spaudos, įrišimo, medžiagų, iliustracijų, aklųjų ir dailės istorijos bei ekslibrisų pažinimui.
Pastarosios stotelės eksponatas įkvėpė mūsų parodos ir leidinio veikėją – knygų slibiną Ugnių. Sekdami Ugniaus nurodymais galėsite atsispausdinti ir savo knygos puslapį – išbandyti skirtingus šriftus, iliustracijas“, – pasakoja I. Urbelytė.
Paroda sukurta kaip patirtinė mokomoji erdvė, skatinanti smalsumą ir domėjimąsi skaitymu. Prie šio sumanymo prisideda ir parodos draugas – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Tiek Kazio Varnelio namuose-muziejuje, tiek Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje jaunieji skaitytojai galės susipažinti su lydimąja parodos knyga tuo pačiu pavadinimu.
Joje pasakojama dailininkės Redos Tomingas ir parodos kuratorės I. Urbelytės sukurta istorija apie Ugniaus Slibino ir jį skaityti išmokusios mergaitės Jurgos nuotykius knygų pažinimo pasaulyje.
„Džiaugiamės tapę apie knygos istoriją pasakojančios parodos bičiuliais. Esame įsitikinę, kad kiekvienas vaikas nusipelno laiku išmokti skaityti, pažinti literatūros pasaulį, pajusti skaitymo džiaugsmą.
Bendradarbiaudami su Kazio Varnelio namais-muziejumi tikimės padėti šeimoms atrasti talentingų šiuolaikinių lietuvių rašytojų ir iliustruotojų kūrybą“, – sako Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė darbui su vaikais Odeta Maziliauskienė.
Knygos kelias nuo rašaluoto spaudos preso iki jaukios namų bibliotekos
Pasak I. Urbelytės, būsimoje parodoje lankytojai galės sužinoti, kaip po spaudos presu atsiranda knygos puslapiai, kaip iš metalinių literų sudedami žodžiai ir kaip per šimtmečius formavosi skirtingi šriftai.
„Parodoje trumpai ir aiškiai pasakojame apie knygų kultūros raidą. Vaizdiniai ir interaktyvūs parodos bruožai leidžia suprasti, kiek technologinių sprendimų, rankų darbo ir kūrybos slypi už kiekvienos knygos.
Paroda prasideda pasakojimu apie medžiagas – nuo senųjų pergamentų ir popieriaus, kuris į Europą atkeliavo iš Kinijos, iki metalinių apkaustų ir brangakmenių dekoro. Taip pat pristatomas knygrišio darbas – kaip atskiri lapai tampa paauksuota knyga“, – sako parodos kuratorė.
Urbelytė priduria, jog parodoje pristatomas ir bibliofilijos paprotys bei asmeninių bibliotekų kultūra: lankytojai galės susipažinti su žymaus menininko ir rinkėjo Kazio Varnelio biblioteka.
„K. Varnelis per gyvenimą sukaupė daugiau nei 9500 knygų, o dalis įdomiausių ir plačiajai visuomenei retai matomų leidinių rodomi parodoje. Ši asmeninė dailininko biblioteka primena, kad knygos gali tapti ne tik svarbiu žinių šaltiniu, bet ir išskirtiniais meno paminklais bei kultūrinės atminties saugotojomis“, – pažymi parodos kuratorė.
Paroda „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“ veiks iki 2026 m. rugsėjo 27 d. Žinių partneris – „JCDecaux“. Parodos leidinį remia popieriaus gamintojas „Arctic Paper“, bendradarbiaujant su popieriaus platintoju „Papyrus“.
