Prasidėjus šiltajam metų laikotarpiui didėja tikimybė susirgti ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Nustatyta, kad per penkis šių metų mėnesius Kauno apskrityje ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis jau sirgo 1868 asmenys, kurie dėl ligos kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą ir buvo oficialiai registruoti, tačiau didelė dalis susirgusiųjų, kurių ligos eiga lengvesnė, į medikus nesikreipia ir gydosi savarankiškai. Per šį laikotarpį Kauno apskrityje buvo registruotas 81 protrūkis šeimose (2011 m. per tą patį laikotarpį – 82 protrūkiai).
Ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos sukėlėjai (bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt.) gali ilgai išlikti gyvybingi išorinėje aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms gali daugintis maisto produktuose, vandenyje, ant aplinkos daiktų. Maistas gali būti užterštas jį ruošiant, laikant, transportuojant. Paruošti vartojimui maisto produktai, patiekalai užteršiami, jei netvarkingai laikomi, t.y. liečiasi su žalia mėsa, žuvimi, jei liečiami nešvariomis rankomis. Kambario aplinkos temperatūroje sukėlėjų skaičius maisto produkte dauginasi labai sparčiai, užšaldytuose produktuose nesidaugina, tačiau daugelių atvejų išlieka gyvybingi. Pakaitinus produktą iki 80–90°C, dauguma sukėlėjų žūsta.
Sušilus orams prasideda kepsnių sezonas, padaugėja iškylų į gamtą, todėl, kaip ir kasmet, galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų pagausėjimo. Dažnai apsinuodijama gamtoje nepakankamai iškeptu šašlyku ar kitokiais kepsniais; greitai gendančiu maistu: karštai rūkyta mėsa, žuvimi, dešra, pieno produktais, kreminiais gaminiais. Todėl, ruošiantis išvykoms, būtina pasirūpinti, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir saugus. Žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai atsparūs, tačiau šiltu oru patekę į maistą greitai dauginasi, nekeisdami nei produkto skonio, nei išvaizdos. Su maistu į organizmą gali patekti įvairiausių žarnyno bakterijų – salmonelių, streptokokų, stafilokokų, jersinijų, kampilobakterijų, listerijų, ir kt.
Kad sumažinti užsikrėtimo ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis riziką:
1. Nevartoti žalio ar nepakankamai šiluma apruošto gyvūninio maisto.
2. Vengti kryžminio maisto užteršimo (žalia produkcija, kad nesiliestų su jau paruošta).
3. Paruoštus vartojimui produktus ir jų žaliavas laikyti tinkamoje temperatūroje. Greitai gendančius produktus tik šaldytuve.
4. Negalima valgyti bet kur pirktų neaiškios kilmės patiekalų, ne šaldytuve laikytų produktų, nepakankamai šiluma apruoštos mėsos, ypatingai paukštienos, taip pat žuvies. Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, iš privačių atsitiktinių asmenų, supiltą į abejotino švarumo butelius ar kitas talpas, laikomą kelias valandas be šaldymo įrangos.
5. Nevartoti neplautų vaisių ir daržovių.
6. Valgant produktus, būtina atkreipti dėmesį į jų vartojimo terminus.
7. Iškylose gamtoje pasirinkti negreit gendančius, saugius produktus.
8. Kepant mėsą ant laužo, svarbu ją gerai iškepti. Pavojingos bakterijos žus, kai temperatūra gabalo viduje bus ne žemesnė kaip 80–90°C. Mėsa gabalo viduje neturi būti rausva – priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze.
9. Negalima gerti netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų telkinių vandens, nes jie neretai būna užteršti žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.
10. Negalima neapgalvotai taupyti vandens asmens higienai. Rankas būtina plauti po sąlyčio su gyvūnu ar sergančiu žmogumi.
11. Niekada negaminti maisto viduriuojant.
Pajutus žarnyno ligos požymius: aukšta temperatūra, gausus viduriavimas, pilvo skausmas, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
