Žmonės, sergantys celiakija, turi vengti (arba labai riboti) duonos, sausainių, makaronų ir visų kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo turinčių sudedamųjų dalių, t.y. kurių sudėtyje yra kviečių, rugių, miežių, avižų, speltos, kamuto ar jų sukryžmintų atmainų ar iš jų kilusių sudedamųjų dalių. Būtent šiems žmonėms skirta speciali informacija maisto produktų ženklinimo etiketėse apie glitimo (dažnai literatūroje vadinamo glutenu ar gliutenu) turinčias sudedamąsias dalis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pasakoja apie glitimo turinčius maisto produktus ir pataria, kaip sergantiems celiakija pasirinkti tinkamus maisto produktus.

Celiakija – genetiškai sąlygojama alerginė reakcija į grūdinių baltymų – glitimo gliadino frakciją.

Sergantiems celiakija glitimas pažeidžia plonosios žarnos gleivinę, dėl to sutrinka maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimas.

Ar celiakija serga daug žmonių?

Celiakija nevienodai paplitusi pasaulyje: daugiausia ja sergama Airijoje, mažiausiai – Japonijoje. Vakarų Europos šalyse sergančiųjų celiakija yra 1–3 iš 1000 gyventojų. Moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai. Kai kurių šaltinių duomenimis, JAV 1 iš 100 gyventojų serga celiakija.

Kokie simptomai būdingi šiai ligai ir kaip jų išvengti?

Sergantys celiakija turi rinktis maisto produktus be glitimo. Tai padeda išvengti ligos simptomų ir jos sukeliamų komplikacijų. Jei žmogus, sergantis celiakija, vis dėl to suvartoja maisto produktų su glitimu, simptomai paprastai atsiranda per keletą valandų ir trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų priklausomai nuo to, kokie simptomai vargina ir individualaus organizmo jautrumo.

Jei glitimo maisto produkte yra mažiau nei 20 mg/kg, mažai tikėtina, kad toks maisto produktas sukels alerginę reakciją.

Dažniausiai pirmieji celiakijos simptomai pasireiškia vyresniems nei dviejų mėnesių kūdikiams, kai jie pradedami maitinti kviečių, rugių, miežių ir avižų košelėmis. Tačiau kartais vaikystėje liga gali ir nepasireikšti, o pirmi ligos simptomai atsirasti jau suaugus, kai juos išprovokuoja stresai, persirgtos žarnyno ligos ir kt.

Celiakijai būdingi simptomai:

Skrandžio skausmas;
Pykinimas, vėmimas;
Pilvo pūtimas;
Viduriavimas;
Vidurių užkietėjimas;
Svorio kritimas;
Odos bėrimas ir niežėjimas;
Sulėtėjęs augimas;

Simptomai, susiję su nepakankamu vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimu:

nuovargis;
kraujavimas iš nosies;
plaukų slinkimas;
burnos opos.

Celiakijos simptomai yra labai individualūs, tai viena priežasčių, kodėl ši liga kartais diagnozuojama pavėluotai. Pavyzdžiui, vieniems ji pasireiškia vidurių užkietėjimu, kitiems – viduriavimu, trečia žmonių grupė gali visai nejausti su sutrikusia žarnyno funkcija susijusių simptomų.

Maisto produktai, kuriuose yra arba gali būti glitimo	Maisto produktai, kuriuose nėra glitimo
Miežiai, rugiai, kvietrugiai, kviečiai, avižos	Natūralus pienas
Kvietiniai miltai, manų kruopos	Natūralios vaisių ir daržovių sultys
Alus	Sviestas
Duona	Kiaušiniai
Krekeriai	Žemės riešutai
Skrebučiai	Kukurūzai
Makaronai	Šviežia žuvis ir jūros gėrybės
Salotų padažai, sojų padažas	medus
Greitai paruošiamos sriubos	Šviežia mėsa ir paukštiena

Kaip išvengti glitimo sukeliamų nepageidaujamų simptomų:

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kūdikiai, kurie maitinami motinos pienu, celiakija serga rečiau. Vaikai, kurie per anksti pradedami maitinti glitimo turinčiu maistu, turi didesnę riziką susirgti celiakija. Taigi, rekomenduojama kūdikius kiek galima ilgiau maitinti motinos pienu. Pradiniam kūdikių maitinimui ir tolesniam maitinimui skirti mišiniai sudėtyje neturi glitimo. Jei vyresniam kūdikiui ar mažam vaikui nustatytas padidėjęs jautrumas glitimui, rekomenduojama rinktis jo amžiaus vaikui tinkamus produktus be glitimo.

Rekomenduojama valgyti natūralius glitimo neturinčius produktus arba produktus, iš kurių glitimas pašalintas.

Vengti maisto produktų, kuriuose gali atsirasti glitimo dėl kryžminio užteršimo. Taip gali nutikti, jei duona be glitimo yra skrudinama toje pačioje skrudintuvėje, kur prieš tai buvo skrudinta duona turinti glitimo.

Visam laikui apriboti maisto produktų su glitimu vartojimą yra vienintelis veiksmingas būdas išvengti šios ligos simptomų bei komplikacijų.

Svarbiausia – skaityti etiketes! Taip sužinosite, kuriuose maisto produktuose gali būti glitimo.

Ką reiškia užrašai „labai mažas glitimo kiekis“ ir „be glitimo“ ant maisto produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems žmonėms, pakuočių?

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 41/2009 dėl maisto produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems žmonėms, sudėties ir ženklinimo, maisto produktai, kurie yra specialiai sudaryti arba paruošti taip, kad atitiktų glitimo netoleruojančių žmonių poreikius, ir tiekiami rinkai tokia paskirtimi, turėtų būti ženklinami įrašais „labai mažas glitimo kiekis“ arba „be glitimo“. Teiginys „labai mažas glitimo kiekis“ naudojamas ženklinant maisto produktus, kuriuose glitimo kiekis neviršija 100 mg/kg, jei glitimo kiekis neviršija 20 mg/kg naudojamas teiginys „be glitimo“. Šie teiginiai turi būti pateikiami šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo ir abu yra labai svarbūs, kadangi glitimo netoleruojantys žmonės gali vartoti skirtingą nedidelį glitimo kiekį.

Teiginys „be glitimo“ gali būti naudojamas ir ženklinant įprastus maisto produktus, jei glitimo kiekis neviršija 20 mg/kg.

Kaip ženklinami įprasti maisto produktai, turintys glitimo?

Teisės aktuose pateikiamos maisto produktų sudedamųjų dalių grupės, kurios gali sukelti alergijas arba netoleravimą. Viena iš 14 nurodytų grupių – glitimo turintys javai (t.y. kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kviečiai spelta, kamutas arba jų sukryžmintos atmainos). Glitimo turintys javai ar iš jų gautos medžiagos, naudotos maisto produktų gamyboje, turi būti paženklintos sudedamųjų dalių sąraše aiškiai pateikiant nuorodą į tą sudedamąją dalį. Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos privalės būti paženklintos taip, kad aiškiai išsiskirtų iš kitų sudedamųjų dalių sąrašo, pvz., pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių arba fono spalvą.

Kaip ženklinami vaikams skirti maisto produktai?

Skirtingi ženklinimo reikalavimai galioja kūdikiams skirtiems mišiniams ir kūdikiams skirtiems kitiems maisto produktams. Lietuvos higienos normoje HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“ nurodoma, kad kūdikiams skirtuose mišiniuose draudžiama naudoti sudedamąsias dalis, kuriose yra glitimo. Tokie maisto produktai neturėtų būti ženklinami užrašais „labai mažas glitimo kiekis“ arba „be glitimo“, kadangi toks ženklinimas naudojamas, kai glitimo kiekis atitinkamai yra atitinkamai ne didesnis kaip 100 mg/kg ar 20 mg/kg.

Tuo tarpu kitų maisto produktų, skirtų kūdikiams iki 6 mėnesių, etiketėse privalo būti parašyta, ar sudėtyje yra, ar nėra glitimo.

Atidžiai perskaityta maisto produkto etiketė padės pasirinkti tinkamus maisto produktus ir išvengti tų, kurie gali paaštrinti ligos eigą ir sukelti nemalonius simptomus.

Spausdinti 🖨