Sprendžiant Lietuvoje aptarnavimo srityje dirbančių ir lietuviškai nekalbančių užsieniečių problemą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai siūlo pavėžėjo licenciją norintiems gauti žmonėms įvesti papildomą reikalavimą – prievolę pateikti lietuvių kalbos mokėjimo pažymėjimą.
Dar praėjusiais metais buvo teikti Kelių transporto kodekso pakeitimai, kurie įpareigotų naujai gaunančius pavėžėjo licenciją asmenis pateikti sertifikatą dėl lietuvių kalbos mokėjimo. Visgi praėjus daugiau nei pusmečiui po šio įstatymo projekto pateikimo Seime, paprašius Vyriausybės išvados, įstatymo projektas yra užstrigęs ministerijų koridoriuose ir negrįžta į Seimą tolimesniam svarstymui. Dėl šios priežasties konservatoriai teikia naują pasiūlymą, siekiantį įtraukti tokį reikalavimą į Kelių transporto kodeksą.
„Socialdemokratai kalba apie lietuvių kalbos puoselėjimą, lietuvybės svarbą, tačiau visa tai yra tik tuščios deklaracijos. Kuomet mes teikiame realius pasiūlymus, skatinančius lietuvių kalbos mokymąsi ir vartojimą, juos norima atidėti, jie kažkur „užstringa“ ar tiesiog yra balsuojama prieš. Tikėkimės, kad balsuojant Seimo salėje, valdantieji laikysis savo koalicinėje sutartyje įtvirtinto principo – būtinybės stiprinti tautos dvasią, lietuvių kalbą“, – teigė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
„Jeigu valdantieji iš tiesų rimtai kalba apie lietuvių kalbos stiprinimą, tai turi matytis ne deklaracijose, o sprendimuose. Žmogus Lietuvoje turi teisę gauti paslaugas valstybine kalba, o tie, kurie dirba tiesiogiai su klientais, turi būti pasirengę tą elementarų standartą užtikrinti. Tai nėra nei diskriminacija, nei bausmė – tai pagarba valstybei, klientui ir aiški integracijos taisyklė. Todėl toks projektas neturi dulkėti ministerijų stalčiuose – jis turi grįžti į Seimą ir būti priimtas“, – pritarė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Sulaukta nusiskundimų
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Kurjerių ir vairuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Dalius Rudokas, kuris išreiškė idėjai palaikymą. Konferencijos svečias teigė pats aktyviai dirbantis kurjeriu ar vairuotoju bei susiduriantis su žmonių nusiskundimais: „Atvažiuoji pas klientą, kuris sako: „O prieš tai buvęs vairuotojas lietuviškai nešnekėjo, negalėjau susikalbėti“, –teigė jis, pabrėždamas, kad toks įstatymas spręstų šią problemą ir užtikrintų žmonių teisę gauti paslaugas lietuvių kalba.
Pasiūlymo pagrindinė iniciatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė taip pat akcentavo, kad lietuvių kalbos reikalavimas nėra kažkokia bausmė užsieniečiams – tai, pirmiausia, yra apie asmens įsitraukimą į mūsų valstybės kūrimą, integravimąsi į socialinį gyvenimą, platesnes karjeros galimybes.
Parengta pagal TS-LKD pranešimą
























