Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokosi beveik 15 tūkstančių užsieniečių vaikų. 67 proc. iš jų – Ukrainos piliečiai. Valstybės kontrolės atlikto audito „Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą“ rezultatai rodo, kad šių vaikų integraciją sunkina netolygios galimybės išmokti lietuvių kalbą ir gauti švietimo pagalbą.
Taip pat neužtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos tobulinimas pedagogams, kuris padėtų įgyti reikiamų kompetencijų ir pasirengti ugdyti užsieniečius vaikus. Galiausiai – nėra nuoseklaus nacionalinio užsieniečių vaikų integracijos planavimo ir rezultatų stebėsenos mechanizmo.
„Turime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, atvykęs į Lietuvą, turėtų tolygias galimybes išmokti lietuvių kalbą ir gauti reikiamą švietimo pagalbą. Tai itin svarbu jų sėkmingai integracijai mūsų šalyje ir visuomenės socialinei sanglaudai. Auditas rodo, kad šiandien užsieniečių vaikų ugdymas, iš esmės, vyksta labai nesistemiškai. Trūksta tiek valstybinės į ateitį nukreiptos ugdymo koncepcijos, tiek gerai koordinuoto centrinės ir vietos valdžios veikimo. Todėl būtina sukurti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo modelį. Išsprendę integracijos iššūkius, kartu užkirsime kelią galimoms socialinėms įtampoms ateityje“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis kasmet mažėja:
2022–2023 m. m. jų buvo beveik 56 proc., o 2024–2025 m. m. – 44 proc. Beveik pusė jų mokėsi rusų (beveik 29 proc.) ir ukrainiečių (beveik 21 proc.) kalbomis, o tai apsunkina integraciją, riboja galimybes toliau mokytis lietuviškose aukštosiose mokyklose ir prisidėti prie visuomeninio mūsų šalies gyvenimo.
Sėkmingai integracijai ir akademinei sėkmei užsieniečiams moksleiviams svarbu gerai išmokti lietuvių kalbą. Vienas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduojamų būdų – intensyvus mokymasis išlyginamosiose klasėse. 2024–2025 m. m. vos 8,7 proc. atvykusių užsieniečių mokinių pirmuosius metus intensyviai lietuvių kalbos mokėsi tokiose klasėse. Daugiau nei pusėje (37 iš 55) audito metu vertintų bendrojo ugdymo mokyklų 5–12 kl. užsieniečiai vaikai pirmaisiais atvykimo metais lietuvių kalbos mokėsi bendrose klasėse, o ne atskirai, kaip yra rekomenduojama. Mokyklos nurodė, kad užsieniečiams vaikams atskirų lietuvių kalbos pamokų organizuoti negali, nes trūksta mokytojų.
2025 m. lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose 52 proc. užsieniečių mokinių nepasiekė slenkstinio lygio (4 balų), kuris būtinas sėkmingai tolesnei akademinei pažangai, o valstybinio brandos lietuvių kalbos ir literatūros (B lygis) egzamino neišlaikė 58 proc. šių vaikų.
Mokytojams reikalingos kompetencijos dirbti su užsieniečiais mokiniais, ypač dėl augančio jų skaičiaus. Ši sritis įvardijama kaip prioritetinė kvalifikacijai tobulinti, tačiau nuosekli pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema, skirta būtent šių vaikų ugdymui, nesukurta. Auditas atskleidė, kad nėra nuosekliai planuojama ir stebima užsieniečių vaikų integracija į švietimo sistemą – nėra rodiklių, kuriais būtų matuojama pažanga, nevertinami integracijos rezultatai, o duomenys apie finansavimą nėra sistemingai renkami. Todėl informuotiems sprendimams priimti, pagrįstai planuoti veiksmus, įvertinti skiriamo finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu neturima pagrindo.
Laukiamas audito poveikis, įgyvendinus Valstybės kontrolės siūlymus
Įgyvendinus rekomendacijas ir sukūrus nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelį būtų užtikrinta jų integracija į bendrojo ugdymo sistemą. Daugiau nei pusė šių vaikų mokytųsi lietuvių mokomąja kalba. Sumažėtų vaikų, nepasiekiančių slenkstinio lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimų lygio. Ne mažiau nei 80 proc. vaikų pirmuosius atvykimo metus lietuvių kalbos mokytųsi intensyviai ir gautų reikiamą švietimo pagalbą. Visiems vaikams būtų sudaromi individualūs ugdymo planai. Kasmet ne mažiau nei 100 pedagogų keltų kompetencijas pagal nacionalinę užsieniečių vaikų ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programą ir geriau pasirengtų dirbti su šiais vaikais.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
