Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), vadovaujama Daivos Vaišnienės, pagaliau pateikė išvadą dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai. Kalbininkai pritaria užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pavardžių rašybai originalo kalba. Tačiau lenkų pageidavimams nenusileidžia.
VLKK išreiškė nuomonę, kad būtina aiškiai atskirti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose.Kalbininkai nesiūlo iš esmės keisti dabar galiojančios tvarkos išlaikant pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Tačiau VLKK siūlo taikyti išimtį Lietuvos pilietybę įgijusiems užsieniečiams ar su jais susituokusioms lietuvaitėms.
„Atsižvelgiant į visuomenės poreikius siūloma išplėsti išimtį, dabar taikomą piliečiams, turėjusiems kitos valstybės pilietybę: užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamame asmens dokumente jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą“, – savo poziciją aiškina komisija.
Kalbininkus dėl asmenvardžių rašybos keitimo spaudžiantys Seimo nariai VLKK išvada neliko patenkinti. Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, pasiūlęs leisti pirmame paso puslapyje vardus ir pavardes rašyti originalo kalba, teigia, kad į VLKK bus kreipiamasi dar kartą.
Susiję straipsniai:
- EKGT siūlo Seimui sprendžiant asmenvardžių rašybos klausimą vadovautis Latvijos pavyzdžiu
- Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą
- Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
- Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
- Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
- Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
- KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose
- Tautininkų Sąjunga ragina nedelsiant pradėti Konstitucinio Teismo apkaltos procesą
- Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
- Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
- L.Graužinienė nėra patenkinta KT išaiškinimu dėl Lietuvos pasų
- Siūlymai įvesti nelietuviškus rašmenis sulaukia vis garsesnės visuomenės kritikos
- Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos)
- Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės
- Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
- Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą
- Seimo grupė „Už ištikimybę priesaikai“: politiniai susitarimai negali paminti vertybinių principų
- K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
- Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
- A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
- V. Sinica. Nuolaidų Varšuvai šalininkų argumentai yra melas
- L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
- Prasmingai paminėtos spaudos atgavimo 110-osios metinės
- Žalgirio mūšio dieną Seimas svarstė LLRA primestus įstatymo projektus (tiesioginė transliacija, video, balsavusiųjų sąrašas, nuotraukos)
Vis tiek nelogiška: jei jau visiems užsieniečiams, tai visiems ir kas išrado, kad W – lotynų raidyno raidė, jei jos lotynų laike nebuvo?
Taip, kad antrame paso lape rašinėti originaliai ir dar su tarimu būtų optimalu.
„Kalbininkai pritaria užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pavardžių rašybai originalo kalba.“
Tai arba lietuviai privalės tapti poliglotais arba užsieniečiai kai kuriais atvejais patirs patyčias dėl neteisingai perskaitytų jų pavardžių. Bet dėl šių patyčių bus kalta VLKK. Įrašas pase visų pirma yra skirtas ne tam asmeniui kurio pavardė jame įrašyta. Jis turėtų savo pavardę prisiminti ir be užrašo paso lapelyje. Lietuvos piliečio pasas visų pirma yra skirtas pateikti Lietuvos darbuotojams, kurie gerai mokėdami lietuvių kalbą privalo teisingai ištarti pavardę, bet neprivalo būti poliglotais.
Kaip perskaitysime Nyquist. Nikuistas ar net Nich…? Kai iš tikrųjų tai Naikvistas.
Teisinga pastaba.
Albinas Vaškevičius teisus, bet dar “ant Lietuvos” yra toks pilietis Kirkilas. Jis , sakosi , nenurims kol, tariamiems lenkams, neįvykdys pažado.
Jau yra tradicija tokius pat krikščioniškus vardus, vartojamus kitose kalbose, rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Yra juk kompleksuotų tėvų, kurie vaikus pavadina britų, italų ar vokiečių vardyne esančiais vardais – vietoj Julijos / Julės – Džiuljeta (bet ne Julieta), vietoj Dovydo – Deividas (bet ne Davidas), vietoj Mykolo / Miko – Maiklas (bet ne Michaelas). Net jie nebuvo susizgribę reikalauti rašyti kitokiu raidynu ar kitokia forma.
Liūdniausia, kad dabar lietuvių vardyno chaotizavimu užsiima ne tik kitataučiai, bet ir visokie kirkilai, kubiliai, valatkos ir pan. Pavydžiu latviams – jie tokių mankurtų neturi. Prieš keletą metų buvom pakvietę į Seimą kolegas latvius kalbininkus – prof. Iną Druvietę ir Janį Baltinį. Buvo net du susitikimai su jais, per kuriuos buvo paaiškinta latvių nuostata dėl nelatviškų asmenvardžių rašybos. O ji tokia: jei svetimas asmenvardis vartojamas latvių kalbos aplinkoje – tekste ar šnekamojoje kalboje – jis laikomas latvių kalbos faktu ir paklūsta jos fonetikos bei rašybos taisyklėms. Latviai iš to kalbų mišrainės nedaro.
Įsidėmėtina ir mūsų tautiečio Latvijoos Saeimo nario Romualdo Ražuko pastaba: Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos latviai seka su nerimu, nes tokios diskusijos provokuoja Latvijos slavakalbius kelti analogiškus reikalavimus Latvijoje. O tai jau būtų viso regiono destabilizavimas, kurį bus inicijavę… lietuviai.
Kas gi čia socialdemokratam “tupo žurnalisto” sindromas. Atsakė į klausymą, o jie vėl to paties klausia.
Čia nėra ko ir diskutuoti – jei vardo “Laila” pirmasis skiemuo yra “Lai-“, tai dvibalsis “ai” ir turi būti rašomas pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles. Dviibalsio “ay” lietuvių kalboje nėra.
Keisčiausia tai, kad tos Lailos tėvas savo polonizuotą Kristupo vardą “Krzysztof” sutinka rašyti lietuviškai pagal tarimą – Kšištofas. O jau dukters vardą Laila linkęs paversti La-yla. Dangstytis vardo nelietuviška kilme tikrai netinka. Ir lenkų, ir lietuvių, ir kitose kalbose yra daugybė skolintų vardų, bet jie visi pritaikomi prie kiekvienos kalbos tarimo ir rašybos.
(arba į sąžinę) kiek laiko Seimo politikai bei vyriausybės nariai (o, ir Okinčicas prabilo!) apsimes nesusivokiančiais, kiek dar KENKS Lietuvai, psichologiniams klimatui, ir kiek dar ir iš jų lūpų skambės „tautinės mažumos”?!!
Lenkija, pakabinusi vos keletą dvikalbių lentelių visoje jos pasisavintoje didžiulėje baltų etninių žemių teritorijoje, apsimeta, jog ji laikosi TM, nors pati išlaiko vos kelias lietuviškas mokyklas (o kiek LT tokių visiškai išlaiko, ir mokoma jose TIK jų kalba?!). Ir kodėl per šiuos 30 m. taip sparčiai tirpsta jos taip labai globojama lietuvių bendruomenė? Ir kodėl jie lietuviams (nors jie su savo kalba ir tautybe ten ne kitataučiai atvykėliai, ne kolonizatoriai, o tų žemių etniniai šeimininkai!) gauna tik savo parapijoje galiojantį „pasą” su asmenvardžiais lietuviškais rašmenimis. Peržengus tos teritorijos slenkstį lietuviška pavardė negalioja, ji jau nebe oficiali, ten reikia turėti kitą, lenkiškai parašytą pasą, ir pavardė jame vėl įgauna ne tik sugramatintą, bet ir pakeistą,sulenkintą formą lenkiškais rašmenimis!
Kažin, kodėl ji už visa tai reikalauja iš Lietuvos 10-riopai ATSILYGINTI („už malonę”?). Tai ji laiko tas vos porą mokyklų savo pareiga, ar nepelnytą malone? Ar ji niekuo dėta, jai dėdė Stalinas įsakė „priglausti” baltų žemių šmotą, tai ji ir vargsta, vargšelė?