G. Navaitis. Išsilaisvinimas nuo pykčio

Jorės laukimas – proga peržengti susipriešinimus, atsiprašant ir susitaikant. Tikėdamas anapusiškumu žmogus patiria jausmą, kad gali kontroliuoti savo nesėkmes. Ateistas pasakytų, kad tikintysis apgaudinėja save, kad apeigos nieko nekeičia, bet psichologas pažymėtų, kad tikėjimas pozityviomis permainomis vertingas pats savaime.

Yra ne vienas tyrimas, patvirtinęs – dvasinė būsena padeda įveikti stresą, tikintys žmonės sparčiau sveiksta, tarp kalinių, išgyvenusių totalitarinių režimų koncentracijos stovyklose, daugiau buvo tų, kurie ne tik siekė išgyventi, bet ir tikėjo savo gyvenimo prasmingumu, turėjo reikšmingesnį tikslą. Be to, tikintysis melsdamasis ne tik prašo aukštesnių jėgų pakeisti aplinkybes, bet ir keičia pats save – atleidžia jam nusikaltusiems, įsipareigoja būti atidesnis artimiesiems, taigi sumažina savo pyktį, irzlumą ir nerimą.

Visuomenės sveikatos specialisto N. Krausės (Neal Krause) tyrimai parodė, kad meldžiantis už kitus galima pagerinti savo sveikatą, nes malda sumažina įtampą.

Pyktis, neapykanta, kerštas – tai išgyvenimai, galintys tarsi įjungti streso mechanizmą ir griauti psichinę bei fizinę sveikatą. Išsivaduojama nuo šių jausmų, medituojant, užsiimant autogenine treniruote, atleidžiant tiems, kurie įskaudino.

Protingi patarimai lieka vien maloniais palinkėjimais, jei nežinoma kaip jais pasinaudoti. Keli psichoterapijoje naudojami metodai padės pasitikti Jorę esant geresnės nuotaikos.

Pirmas pasiūlymas. Prisiminkite, o dar geriau – užrašykite kelis vardus tų, kuriems ar kurioms jums būtų sunku atleisti. Parašykite ne mažiau kaip tris neigiamas pasekmes jums pačiam, kurias sukelia faktas, kad negalite savo kaltininkams dovanoti už tai, ką jie padarė ar ko nepadarė. Pasirinkite vieną, o jei norėsite, ir kelis žmones iš savo sąrašo ir aiškiai sau atsakykite, ko reikia, kad atleistumėte, apsispręskite dėl datos, iki kurios tai padarysite.

Keisti nuostatas, atsisakyti pykčio ir atleisti nėra lengva. Bet įsivaizduojant pasaulį, kuriame visi žmonės geranoriški, padeda vienas kitam ir šypsosi, gyvenimas tampa malonesnis. Kuriant tokį pasaulį, naudinga atlikti ir dar vieną pratimą.

Antrasis pratimas. Galvokite apie mylimus žmones, apie gėrį, kurio jiems linkite. Prisiminkite jų veidus. Mėginkite pajusti kūne glūdintį geranoriškumą, meilę ir švelnumą. Įkvėpdami įsivaizduokite, kad įkvepiate artimųjų meilę, o iškvėpdami – kad siunčiate jiems švelnumą, dėmesį ir simpatiją. Pratimas programuoja išreikšti palankumą. Kitiems draugiškas žmogus susilaukia aplinkinių geranoriškumo ir patiria mažiau streso.

Kadangi „Pozicijos“ skaitytojas kilniai atleidote tam ar tai, kurie jus įskaudino, ugdėtės geranoriškumą ir užsitarnavote dovaną.

Dovana  – tai greitas neigiamų jausmų kuriam nors nemaloniam žmogui panaikinimas. Prieš dovana pasinaudojant tiktų pagalvoti, ar to norima. Apsispręsti ar verta nuolat nešiotis blogus jausmus. Jei manoma, kad nenaudinga jausti pyktį, verta panaikinti jį, perskaityti nurodymus ir iškart jais pasinaudoti.

Neigiamų jausmų „blogiečiui“ sumažinimas.

Užsimerkus susikaupiama ir ryškiai įsivaizduojamas jums nemalonaus žmogaus veidą. Neatsimerkiant jis dar labiau išryškinamas. Po to prie šio nemalonaus žmogaus veido pridedamos dvi minkštos, ilgos ausys. Ir du dideli dantys, graužiantys morką. Būtų gerai išgirsti graužimo garsą. Pakartojus šį pratimą dar vieną vienintelį kartą rytoj, labai tikėtina, kad kai sutikus jums nemalonų žmogų, neryškios triušio ausys plevens jam virš galvos.

Pagal knygą „Sėkmės formulės“.

Autorius yra psichologas konsultantas, šeimos psichologas ir psichoterapeutas, politikas, publicistas, psichologijos populiarintojas