Pasibaigus vasarai, baigiasi ir aktyvus atostogų laikotarpis, po kurio tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ir finansinio ritmo. Naujausia Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia, jog ne visiems šis sugrįžimas yra lengvas: maždaug kas ketvirtas yra priverstas mažinti išlaidas po vasaros atostogų, nors įprastai ir nepatiria finansinių sunkumų. Tačiau viso labo 4 proc. rudens pradžią vadina finansiškai sunkiausiu laikotarpiu. Apklausos rezultatai rodo ir tai, kad daugiau nei pusei darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų po atostogų bent kartais tenka labiau riboti išlaidai.
Kaip analizuodama apklausą pastebi kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Tallat-Kelpšaitė, gyventojų patiriami finansiniai iššūkiai vertinami ne kaip prieštaravimas, bet normalizuotas elgesys. Pasak jos, „truputį pasispausti“ po atostogų neretam atrodo įprasta praktika, kuri nebūtinai suvokiama kaip finansinė problema.
„Turime tarsi tam tikrą paradoksą: dalis žmonių teigia nepatiriantys jokių finansinių sunkumų, bet po to teigia, jog su jais susiduria po atostogų. Tai gali reikšti, kad žmonės arba ne visada sąmoningai įvertina savo finansinę padėtį, arba nesureikšmina tam tikrų sunkumų. Bet kuriuo atveju turime gana rizikingą situaciją: jei žmonės iš anksto neįvertina, kas jų laukia po atostogų, gali būti sudėtinga planuoti savo išlaidas ateityje“, – sako G. Tallat-Kelpšaitė.
Apklausa atskleidžia ir tai, kad išlaidų riboti netenka daugiau nei kas trečiam (36,7 proc.) vyresniam nei 45 m. amžiaus Lietuvos gyventojui. Itin išsiskiria vyresnių nei 55 m. amžiaus gyventojų grupė: išlaidų po atostogų neriboja maždaug 4 iš 10 (38,1 proc.).
Išlaidavimas per atostogas – ateities sąskaita
Analizuodama apklausos duomenis G. Tallat-Kelpšaitė pastebi, kad itin didelė dalis gyventojų žino apie savo finansinę situaciją: bent kartą per mėnesį ją pasitikrina beveik du trečdaliai apklaustųjų. Tačiau, pasak jos, net ir tai ne visada padeda užtikrinti tinkamą asmeninių finansų valdymą.
„Matome, kad beveik 4 iš 10 žmonių, kuriems po kiekvienų kasmetinių atostogų tenka labiau riboti išlaidas, atsisako planuoto didesnio pirkinio – tikėtina, dėl per didelių išlaidų atostogų metu. Be to, daugiau nei kas ketvirtam tenka naudotis kredito kortele ar pasiimti vartojimo kreditą būtinoms išlaidoms. Tai reiškia, kad vienų planai nusikelia į tolimesnę ateitį, o kitiems dar ir tenka jausti gana nemalonias finansines pasekmes“, – tvirtina kredito biuro atstovė.
Ji papildo, kad kas penktas, kuriam tenka po atostogų apriboti savo išlaidas, kasdienėms reikmėms reikalingų pinigų skolinasi iš artimųjų.
Proga „perkrauti“ asmeninius finansus
Vertinant galimybes, kaip geriau įvertinti savo finansinę būklę, „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė pataria sekti ne tik turimas sąskaitas, bet ir kredito istoriją. Pasak ekspertės, retas kuris gali pasakyti, kaip atrodo jo kredito istorija.
„Kaip rodo apklausa, per 43 proc. apklaustųjų teigia labai gerai žinantys savo kredito istoriją, tačiau tokia pat dalis nėra jos tikrinęsi. Iš jų daugiau nei kas ketvirtas (26 proc.) nežino, kur tai galima padaryti. Tik 18 proc. apklaustų gyventojų nurodė savo kredito istoriją tikrinantys bent kartą per metus: peršasi išvada, jog proaktyvus turimų įsipareigojimų tikrinimas apskritai yra gana retas įprotis“, – tikina D. Krikščiukaitė.
Ji papildo, kad kas penktam ribojančiam savo išlaidas nepavyko apmokėti sąskaitų, nes asmeninėse sąskaitose tiesiog nebuvo pakankamai pinigų. 1 iš 4 to negalėjo padaryti, nes teigė negavę ar tiesiog nepastebėję atsiųstų sąskaitų.
„Įdomu, kad beveik kas ketvirtas (23 proc.) bent kartą sužinojo apie neapmokėtas sąskaitas ar pradelstas skolas tik sulaukęs priminimo arba kreditoriaus pranešimo. Tai reiškia, kad tokia dalis žmonių patys neseka savo finansinių įsipareigojimų, o tai prisideda ir prie jų prastesnės finansinės padėties“, – sako ekspertė.
Anot jos, gana ryški gyventojų dalis, jei jų finansinė situacija pastebimai pablogėtų, neturi aiškaus plano B, kuris padėtų išspręsti problemas. Kaip pastebi specialistė, ši tendencija siejama ne tik su poatostoginiu laikotarpiu.
„Tik per 3 proc. gyventojų kreiptųsi į kredito biurą, pablogėjus kredito reitingui. Net 23 proc. apklaustų suaugusiųjų arba nieko nekeistų, arba visai nežinotų, ką daryti. Tai – gana rimtas signalas, įspėjantis apie nepakankamai atsakingą finansų planavimą. Vis dėlto, pasibaigusi vasara – palanki proga „perkrauti“ asmeninius finansus, pradedant nuo kredito istorijos patikrinimo ir naujų finansinių įpročių formavimo“, – teigia D. Krikščiukaitė.
Parengta pagal „Creditinfo Lietuva“ pranešimą
