G. Navaitis. Akligatviai ar galimybės?

Paprastas sudėtingos užduoties sprendimo būdas nusakomas posakiu „Kolumbo kiaušinis“. Teigiama, kad jis atsirado kai Kolumbui atradus kelią į Ameriką įžūlus pavyduolis, ėmė tvirtinti, jog tai galėjo padaryti bet kuris kitas jūrininkas.

Tuomet Kolumbas pasiūlė jam išspręsti paprastą uždavinį – pastatyti ant stalo virtą kiaušinį smailiuoju galu. Niekam nepasisekė to padaryti. Tada Kolumbas nesmarkiai stuktelėjo į stalą jo smailąjį galą, kevalas suskilo ir kiaušinis stovėjo stabiliai. „Tai pernelyg paprasta!“ – bandė  įrodinėti pavyduoliai. „Bet tik tuomet, kai tai jau žinoma – atsakė Kolumbas.“

Šis straipsnis savitas „Kolumbo kiaušinis“ ir laimės ekonomikos idėjų reklama. (Norintys į jas įsigilinti galėtų susipažinti su bent kelių metų Pasaulio laimės raportais. Pavyzdžiui, https://worldhappiness.report/ed/2024/). Pats „Ateities komiteto“ pavadinimas sako, kad turėtume bandyti pažvelgti į ateitį ir jei pavyks jai ruoštis.

Didelė dalis prognozavimo vyksta tarsi nubrėžiant tiesią tarp dviejų taškų. Jei pavyzdžiui XV a. pabaigoje Vilniuje veikė 3 cechai, o XVI a. pabaigoje buvo 30 cechų, tai remiantis, tuo kad per šimtmetį jų išaugo dešimt kartų tuo metu įkurto Vilniaus universiteto profesorius numatytų, kad šiandieną dirbs gal 300 tūkstančių cechų.

Ekonominės teorijos, pagal kurias kuriama modernių valstybių politika nors ir nepakankamai, bet siūlo kaip kontroliuoti trumpalaikius ekonomikos pakilimus ir nuosmukius.

Ilgalaikiai ekonomikos ciklai, trunkantys 40–60 metų, vis dar yra už valdymo ribų. Kitaip negu trumpalaikiai pakilimai ir krizės, ilgalaikiai ciklai susiję su socialinėmis, mokslinėmis, technologinėmis inovacijomis, keičiančiomis gamybą ir gyvenseną.

Pirmoji pramonės revoliucija, garo mašinos ir masinė tekstilės gamyba aprengė žmones, plieno apdirbimo tobulėjimas sukūrė geležinkelius, leido žymiai greičiau susisiekti, plėsti prekybą. Elektra ir chemijos pramonė, vidaus degimo variklio tobulinimas, o vėliau telekomunikacijų plėtra irgi iš esmės pakeitė ekonomiką.

Šiuo metu įsibėgėjantis naujas plėtros ciklas – tai kosmoso tyrimų ir panaudojimo, dirbtinio intelekto (DI), modernių informacinių technologijų, genų inžinerijos plėtra.

Svarbu, kad kiekvienas plėtros ciklas pareikalaudavo kitokio požiūrio į visuomenės tikslus ir kitokių matų artėjimo link tikslo išmatuoti. Todėl dabartinės ekonomikos ir jos poveikio visuomenei nebegalime matuoti vien rinkos ekonomikos rodikliais iš kurių svarbiausias BVP. Jis vis dar labai populiarus, nors vis mažiau parodo visuomenės būklę bei tikslus, o atgyvenęs požiūris sukelia daug sunkumų ir jo besilaikantiems ir aplinkiniams.

Liūdnas pavyzdys – Rusijos agresija prieš Ukraina. Bandyti prisijungti teritoriją buvo svarbu XIX a. Tuo metu didžiosios valstybės kariavo dėl  kolonijų. Kai XXI a. didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė treti metai kariauja, kad prisijungtų mažiau nei proc. jau valdomos teritorijos akivaizdu, jog jos vadovybei smarkiai trūksta suvokimo kokiame pasaulį jie gyvena.

XXI a. modernių šalių visuomenė taigi ir Lietuva tapo gana turtinga, kad siektų ne tik daugiau turto, bet ir aukštesnės gyvenimo kokybės. Todėl naujas tikslo siūlymas – laimės ekonomika ir naujas matas BNL. Pagal artėjimą prie šio tikslo, pagal BNL rodiklį galima apžvelgti daugelį šių dienų problemų, tame tarpe ir modernių IT keliamas problemas

Lietuvos BNL išaugo, tačiau skirtumas tarp jaunesnių ir vyresnių žmonių itin žymus. Konsultacinė patirtis rodo, kad bent dalies vyresnių žmonių žemesnis laimingumo lygis nulemtas funkcinio neraštingumo. Jie geba perskaityti instrukciją, bet negeba suprasti, kas parašyta, nes nežino kas yra algoritmas, virtualus asistentas, paieškos sistemos.

Galima iš jų pasišaipyti, bet nekeliantis abejonių faktas – yra daug šalių, neturinčių didelių gamtinių išteklių, tačiau turinčių išlavinusius ir gebančius kurti žmones. Beraštis lietuvis šiandieną sukeltų nuostabą ir pasipiktinimą švietimo sistema.

Negebantis naudotis DI paslauga irgi yra beraštis, bet šis neraštingumas visuomenės ir valdžios vis dar toleruojamas.

Išsilavinę, kūrybingi žmonės tampa svarbiausiais ekonominiais ištekliais, todėl įprasto mokymosi standarto – vidurinė mokykla ir 3–4 metai profesinio tobulinimosi – nebepakanka, o mokymasis visą gyvenimą tampa ekonomine būtinybe.

Žinant, kad Lietuvoje vis daugiau pensininkų dirba profesinį darbą būtina, kad jie galėtų naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis.

Artėjant rinkimams visos partijos žada kelti pensijas. Nežinau nei vienos partijos žadančios plėsti vyresnio amžiaus žmonių mokymą. Žinau anksčiau buvusią iniciatyvą aprūpinti visus moksleivius planšetiniais kompiuteriai – nežinau iniciatyvos jais aprūpinti vyresniuosius.

Manau, kad baigę atitinkamus kursus, išmokę naudotis DI jie pakeltų savo gyvenimo kokybę, galėtų būti sėkmingesni darbe, pilniau realizuoti savo teises, būtų laimingesni. Tam net nereikia lėšų. Visuomeninis transliuotojas tikrai galėtų sukurti nuolatinę laidą skirta išmokyti naudotis DI.

Švedija, Suomija ir Danija yra šalys, turinčios aukštą BNL indeksą. Besimokančių suaugusiųjų dalimi jos irgi lenkia kitas ES šalis.

Pažvelgus į pensininkų problemas dera pagalvoti ir apie jaunimą. Ypač paauglius ir vos išaugusius iš to amžiaus. Tyrimai patvirtino, kad gyvenimo būdo įpročiai padeda paaiškinti paauglių laimę, kurį beje daugelyje vakarų šalių neauga.

Statistiškai įrodyta sunkumai užmigti ir fizinio aktyvumo stoka mažina jų laimės lygį. Judrumo sąsaja su prastu miegu aiški. Bet kodėl tingus paauglys nemiega? Atsakymas irgi žinomas – jam būdingas kenksmingas vaizdo žaidimų, socialinių tinklų naudojimo būdas, pirmenybę jis teikia vienos t. y. virtualios dimensijos gyvenimui, todėl mažiau laiko ir energijos skiria kitai veiklai.

Klausimas: „Gal bent laikas praleistas socialiniuose tinkluose jiems suteikia malonumą?“ Pasirodo irgi ne. Jei kas nors pasakytų brandaus amžiaus žmogui, kad jis ar ji nepanašūs į aktorių ar manekenę vargu bau ar jie dėl to labai išgyventų. Jei pasakytų, kad kieno nors tatuiruotė prašmatnesnė, vargu ar skubėtų pasidaryti tokią pat.

Tačiau neįgijusiems bendravimo patirties paaugliams tokios pastabos, savęs palyginimas su profesionalų tobulinama išvaizda sukelia daug neigiamų emocijų, sumažina jų laimę. Tai ypač būdinga mergaitėms, nes jos jautresnės sąveikoms socialiniuose tinkluose.

Niekas nesiūlo atsisakyti interneto, informacinių technologijų ir jų teikiamų galimybių. Bet dera atkreipti dėmesį – daug kalbama apie gyvenimo įgūdžių programą. Gebėjimas gauti iš internetinės veiklos pasitenkinimo ir neignoruoti gyvenimo neprisijungus šiandieną tikrai svarbus gyvenimo įgūdis. Jaunimas tam neruošiamas nei šeimoje, nei mokykloje.

Išvada panaši į prieš tai buvusią – būtina iš esmės papildyti ne tik neformalaus, bet ir formalaus ugdymo programas, kuo skubiau priartinti jas prie naujos socialinės ir technologinės realybės.

Prasminga priminti dar vieną temą. Lietuvoje nemažai savižudybių. Prieš 10 metų JAV gynybos departamento užsakymu Pietų Kalifornijos universitete buvo sukurta naujo tipo psichoterapeutė, kuri turėjo padėti mažinti savižudybių JAV kariuomenėje  – jos vaidmenį atliko DI.

Ji buvo suprogramuota atpažinti depresijos, nerimo, potrauminio streso požymius pagal gestus, veido išraišką, balso tembrą… Šis DI apdoroja 60 skirtingų parametrų. Neabejoju, kad turint tokią technine galimybę būtume per dešimtmetį bent kiek sumažinę savižudybių Lietuvoje.

Lietuvoje įgyvendinamas Nacionalinis savižudybių prevencijos planas. Numatytas ir DI panaudojimas. Šis DI bus skirtas žiniasklaidos atstovams, kuriantiems turinį apie savižudybes ir tikrins ar turinys atitinka Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.

Kitoks DI panaudojimas kol kas neplanuojamas. Retorinis klausimas „Kodėl?“ Ir numanomas atsakymas – veikiausiai  plano rengėjai nežino kitų galimybių. Veikiausiai yra daug naujovių, apie kurias nežinome. Ne veikiausiai, o tikrų tikriausiai naujų informacinių technologijų plėtra ne kas metai, o kas dieną vis spartesnė.

Pasikliauti, kad verslas ar iniciatyvūs žmonės gebės pasinaudoti naujovėmis galima, bet vertėtų investuojant milijonus į naujoves skirti ir truputį lėšų tų informacinių naujovių, kurios padės spręsti Lietuvos problemas paieškoms.

Pripažinus, kad jau galime ir turime kurti laimės ekonomiką, matome ir rodiklį, kuris leidžia įvertinti kiek artėjame link šio tikslo. Tai BNL.

Orientuojantis į jį galime spręsti tas socialines problemas, kurias BVP augimas neišspręs. Remdamasis pasaulio laimės raportais pristačiau kai kurias problemas susijusias su moderniomis informacinėmis technologijomis. Jų sprendimo būdas gana aiškus – šviesti visuomenę, parengti ją naudotis šiomis technologijomis ir aktyviau ieškoti pasaulyje jau žinomų sprendimų, kurie padėtų tvarkytis su sunkumais Lietuvoje.

Autorius yra psichologas, psichoterapeutas, politikas, socialinių mokslų daktaras, profesorius