Trečiadienis, 8 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Mokslininkai stebi ruoniukų keliones

www.alkas.lt
2023-01-22 18:27:37
48
PERŽIŪROS
0
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

Ruonis | am.lt nuotr.

Beveik visi praėjusiais metais Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ruonių jaunikliai šiuo metu yra apsistoję Baltijos jūros pietuose ir pietvakariuose. Nepaisant sėkmingos mažylių reabilitacijos, tokia ruonių migracija žiemos viduryje šiai rūšiai nėra būdinga ir dėl to glumina mokslininkus. Spėjama, kad anksčiau skirtingose Baltijos jūros vietovėse plaukiojusius ruoniukus į panašias vietas atginė būtinybė susirasti maisto.

Pora praėjusiais metais Lietuvos jūrų muziejuje reabilituotų ruoniukų šiuo metu yra apsistoję Gdansko įlankoje, dar penki plaukioja palei šiaurinius Vokietijos, pietinius Švedijos krantus ir Danijai priklausančią Bornholmo salą. Pasak mažylius muziejuje prižiūrėjusių mokslininkų, paleisti ruoniai anksčiau plaukiojo skirtingose Baltijos jūros vietose, todėl toks jų judėjimas nėra įprastas ar būdingas žiemos sezonui.

„Besikeičiant sezonams Baltijos pilkieji ruoniai nemigruoja. Tačiau remiantis ekologiniais principais, dauguma gyvūnų yra linkę keisti savo įprastą judėjimo kryptį siekdami išvengti plėšrūnų, susirasti partnerį dauginimuisi ar gauti išgyvenimui būtino maisto. Manome, kad šiuo atveju ruoniukų elgesio pokyčiai yra susiję su keičiantis sezonui migruojančiomis žuvimis. Gyvūnai seka paskui žuvį ir renkasi apsistoti tose vietovėse, kuriose maisto ištekliai yra didesni, kad energijos medžioklei būtų iššvaistoma kuo mažiau“, – pasakoja Laura Lupeikaitė, Lietuvos jūrų muziejaus Vyriausioji biologė.

Siųstuvai rodo ruonių reabilitacijos sėkmę

Iš 19-os pernai Lietuvos jūrų muziejuje globotų ruonių jauniklių, net 8 mažyliai atgal į Baltijos jūrą paleisti su specialiais jų vietą, judėjimo greitį ir gylį fiksuojančiais siųstuvais. Kas savaitę gaunami preliminarūs siųstuvų duomenys rodo mokslininkus ir ruoniukų gerbėjus džiuginantį faktą, pažymi L. Lupeikaitė.

„Daugumos mažylių adaptacija Baltijos jūroje yra sėkminga. Maždaug 80 proc. laiko ruoniai praleidžia vandenyje, likusią dalį – ilsėdamiesi sausumoje, o tai yra normali šios žinduolių rūšies elgsena gamtoje. Jeigu po paleidimo ruoniukai labai aktyviai naudojo energiją judėjimui jūroje ar medžioklei, dabar matome, kad jie juda mažesniais atstumais, rečiau neria taip giliai kaip iškart po paleidimo. Tai reiškia, kad ruoniukai išmoko savo energiją naudoti optimaliai, jos nešvaistyti“, – pasakoja biologė.

L. Lupeikaitė priduria, kad Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkai jau kurį laiką iš vieno ruoniuko siųstuvo gauna padrikus duomenis: „Gaunamus duomenis sunku objektyviai vertinti ar moksliškai interpretuoti. Nežinome, ar tai lemia pažeistas siųstuvas, jo antena, ar pačiam ruoniukui kažkas nutiko. Kadangi kiti siųstuvai informaciją rodo nepriekaištingai, dėl nepatikimų duomenų šiuo metu esame pateikę užklausą siųstuvų gamintojui.“

Sieks tęsti ruonių žymėjimą siųstuvais

Įprastai jūros bangų išmesti nusilpę ruoniukai Lietuvos pajūryje randami kovo–balandžio mėnesiais. Nors šių metų „pacientai“ dar nepasirodė, prieš paleidžiant atgal į Baltijos jūrą, juos taip pat planuojama žymėti specialiai jūrų žinduoliams skirtais siųstuvais.

„Ruonių jauniklių sekimas siųstuvais suteikia mums itin reikšmingų mokslinių žinių, leidžiančią prisidėti prie nykstančios pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo. Tokiu būdu sužinome, ar reabilitacija yra efektyvi, ar mažyliams pavyksta prisitaikyti natūralioje aplinkoje, taip pat galime teikti tikslesnes rekomendacijas rūšies apsaugai Baltijos jūroje“, – pažymi L. Lupeikaitė.

Be to, ruonių jaunikliai nuo šiol bus globojami pernai metų pabaigoje atidarytame moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Čia ruoniukams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi mažieji lauko baseinai ir didysis net 280 kubinių metrų talpos baseinas, centro komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė.

Maišeliai su ruoniuku – atsakingesnis pasirinkimas

Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro paramos ir pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo prisideda ir „Lidl“ prekybos tinklas bei jo lankytojai.

„Įsigydami daugkartinius maišelius „Duok ruoniukui penkis“, „Lidl“ pirkėjai taip pat remia nykstančios Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.

Nuo pat projekto „Duok ruoniukui penkis“ pradžios 2021 m. vasarą surinkta daugiau nei 90 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo panaudota ruoniukų slaugymo priemonėms bei siųstuvams įsigyti. Siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje – jų lokaciją, plaukimo greitį, gylį, maršrutą ir kt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į Baltijos jūrą sugrįžta 12 ruoniukų
  2. Jūrų muziejuje – 16 priglaustų ruoniukų
  3. Šiaurės vėjas į Jūrų muziejų „pripūtė“ ruoniukų
  4. Jūrų muziejuje jėgas stiprina 19 rastų ruoniukų
  5. Jūrų muziejus kviečia į ruoniukų vardynas
  6. Lietuvos jūrų muziejuje globojami net 22 ruoniukai
  7. Į Baltijos jūrą paleisti du ruoniai
  8. Apie Baltijos jūros paslaptis
  9. Jūrų muziejuje – rekordinis gydomų ruonių jauniklių skaičius
  10. Ruonių jaunikliai bus paleisti į Baltijos jūrą
  11. Baltijos jūros būklę stebės ir bepilotė skraidyklė
  12. Jūrų muziejų paliko paskutiniai išgelbėti ruoniukai
  13. Duris atvers pirmasis šalyje Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras
  14. Į jūrą sugrįš dar aštuoni ruoniukai
  15. Kur šventes sutiks išgydyti ruoniukai?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Autobusas
Lietuvoje

Visas judumas Vilniuje – vienoje naujoje programėlėje

2026 07 08
Lėktuvas
Lietuvoje

Užkirstas kelias kompensacijų už atšauktus ir vėluojančius skrydžius mažinimui

2026 07 08
Vyriausybė pritarė: nuo metų vidurio didesnės pensijos
Lietuvoje

Seime įsteigta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisija

2026 07 08
„Gimtoji kalba“
Kalba

Išleistas 6-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 07 08
Seimas
Lietuvoje

Seimas ėmėsi Konstitucinės pataisos dėl branduolinio ginklo draudimo panaikinimo

2026 07 07
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

„Regitra“ nuo šiol siųs vairuotojams papildomus pranešimus

2026 07 07
NATO vėliava | LK nuotr.
Lietuvoje

Prasidedant NATO viršūnių susitikimui 91 proc. lietuvių remia narystę Aljanse

2026 07 07
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai 

2026 07 07
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Prasideda pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį konstrukcijų montavimo darbai 

2026 07 07
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

Seimui pristatyta naujos Vyriausybės programa

2026 07 07
Geležinkelis
Lietuvoje

Ruošiamasi privažiuojamojo geležinkelio kelio į Rūdninkų poligoną statyboms

2026 07 07
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Ankaroje

2026 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • >Ogiui apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visas judumas Vilniuje – vienoje naujoje programėlėje
  • Užkirstas kelias kompensacijų už atšauktus ir vėluojančius skrydžius mažinimui
  • Seime įsteigta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisija
  • Laukiama paraiškų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms

Kiti Straipsniai

Pirmą kartą rengiamas „Vienybės žygis“

Pirmą kartą rengiamas „Vienybės žygis“, skirtas paminėti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną

2026 06 24
Baltijos dugnas

Baltijos dugnas: nuo geologinės istorijos iki išankstinių priemonių prieš taršą

2026 05 19
ResearchGate

A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?

2026 05 18
Ruoniukas

Prasideda kasmetinės ruoniukų vardynos

2026 04 23
Maistas, žuvis

Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai

2026 04 18
Ten, kur Baltijos jūra, buvo sausuma

Ten, kur šiandien Baltija, kadaise buvo sausuma

2026 04 15
1864 metais Paryžiuje Potteau nufotografavo dvylika jaunų lietuvių

Ką apie Lietuvą pasakoja Prancūzijos muziejų eksponatai?

2026 04 12
Laiko persukimas

Mokslininkų žinia: šiandien laiko persukimas atrodo kaip pasenusi priemonė

2026 03 30
Kačių ėdalas

Kaip pasirinkti kokybišką kačių ėdalą pagal jo poreikius?

2026 03 27
Lašiša

Karališkoji lašiša – karališkam Velykų stalui: nekasdieniški receptai

2026 03 21

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • >Ogiui apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
Kitas straipsnis
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai