Šeštadienis, 15 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Mažosios Lietuvos atradimai: vaizdingiausios poilsinės vietos

www.alkas.lt
2026-07-26 08:00:00
408
PERŽIŪROS
3
Kuršių marios

Kuršių marios | vmu.lt nuotr.

Mažoji Lietuva išsiskiria kraštovaizdžių įvairove – čia susitinka Baltijos jūra, Kuršių marios, kopos, pušynai ir pelkės. Valstybinių miškų urėdija (VMU) šiame regione prižiūri dešimtis rekreacinių vietų. Atrinkome keletą vietų pajūryje ir pamaryje, kurios geriausiai atskleidžia šio krašto gamtos ir istorijos savitumą.

Pajūrio miškai: nuo Nemirsetos iki Zuikynės

Lankantis Lietuvos pajūryje verta skirti laiko ne tik poilsiui prie jūros, bet ir netoliese esančioms gamtos vietoms. Vos keli kilometrai į šiaurę nuo Palangos įsikūręs Nemirsetos pažintinis kompleksas – viena tų vietų, kur galima atrasti išskirtinį Mažosios Lietuvos pajūrio kraštovaizdį.

Miško takai čia veda link Baltijos jūros, o pakeliui atsiveria pušynai, kopos ir vaizdinga pakrantė, kviečianti sustoti ir pasimėgauti gamta.

Komplekse įrengti mediniai takai, laiptai ir apžvalgos vietos su suoliukais, iš kurių galima pasigrožėti kopomis ir jūra. Šalia driekiasi ir Pajūrio regioninio parko įrengtas botaninis pažintinis takas, supažindinantis su šio išskirtinio pajūrio augalija.

Netoli Nemirsetos verta užsukti ir į Kukuliškius, kur gamtos grožį papildo turtinga pajūrio istorija. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinyje įrengtas takų tinklas veda per brandų pajūrio mišką, šaltiniuotas griovas ir upokšnius.

O mediniai laiptai leidžia patogiai nusileisti link Baltijos jūros. Pakeliui galima išvysti retų skroblų ir bukų alėjas bei pasigrožėti pajūrio kraštovaizdžiu.

Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad būtent šioje vietovėje prieš tūkstančius metų kūrėsi vienos pirmųjų įtvirtintų gyvenviečių ant kalvų – piliakalniai. Todėl apsilankymas Kukuliškių piliakalnio apylinkėse leidžia ne tik pasimėgauti gamta, bet ir susipažinti su viena seniausių Lietuvos pajūrio istorijos liudytojų.

Tęsiant kelionę Lietuvos pajūriu, lankantis Kuršių nerijoje, verta stabtelėti ir Zuikynėje. Pajūrio pušyno apsuptyje įrengta atokvėpio vieta – puiki stotelė keliaujantiems pėsčiomis ar dviračiais.

Čia, šalia dviračių ir pėsčiųjų takų sankryžos bei laiptų į paplūdimį, įrengta pavėsinė, lauko baldai ir laužavietė, todėl galima patogiai atsikvėpti prieš tęsiant kelionę. Jei Zuikynėje miško gaisrams pavojingu laikotarpiu (vasaros metu) žadate naudotis laužaviete, kviečiame iš anksto susisiekti su budinčiu miškininku telefonu +370 614 53606.

Didžiosios Kintų tujos vidus
Didžiosios Kintų tujos vidus | vmu.lt nuotr.

Kelionė po Pamarį: nuo Tyrų pelkės iki Kintų

Nuo Baltijos pakrantės verta pasukti ir į kitą Vakarų Lietuvos gamtos pusę – pamarį. Čia kraštovaizdis keičiasi: vietoje kopų ir jūros bangų atsiveria pelkės, užliejamos pievos, miškai ir Kuršių marių pakrantės, kuriose gausu paukščių bei išskirtinių gamtos buveinių.

Viena geriausių vietų atrasti šį unikalų kraštą – Tyrų pelkės takas. Maždaug 3 kilometrų ilgio maršrutas driekiasi per seną Tyrų mišką, aukštapelkę ir užmirkusias pamario pievas, leisdamas iš arti susipažinti net su trimis skirtingomis ekosistemomis.

Kelionės pabaigoje lankytojų laukia apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsiveria Kuršių marių pakrantė ir paukščių migracijos keliai.

Norint dar intensyviau patirti Pamario pelkių pasaulį, verta užsukti ir į Kliošių kraštovaizdžio draustinį. Pažintinis takas kviečia pažinti šio krašto gamtą.

Pakeliui įrengti informaciniai stendai pasakoja, kodėl pelkėje pušys užauga žemesnės, kuo ypatingi čia augantys augalai ir gyvenantys gyvūnai, taip pat atskleidžia kitus įdomius Pamario gamtos faktus. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, paukščių stebėjimui ir pažinčiai su viena vertingiausių Lietuvos pelkių ekosistemų.

Mikytų poilsiavietė

Toliau keliaujant Pamario kraštu verta stabtelėti Mikytų poilsiavietėje, kurią rasite trumpam poilsiui važiuojant keliu Klaipėda–Šilutė.

Čia įrengta erdvi pavėsinė ir poilsio zona, o vos už 400 metrų stūkso Būbliškės piliakalnis – archeologinis paminklas, menantis žmonių gyvenvietę nuo I tūkstantmečio iki XIII amžiaus.

Toliau maršrutas veda į Kintus, kur Kuršių marių pakrantėje įrengtas 2,3 kilometro ilgio pažintinės rekreacijos takas. Jis driekiasi palei nendrėmis apaugusią pakrantę, o atsiveriančiose properšose galima grožėtis plačiomis Kuršių marių vandens platybėmis ir kitapus esančia Kuršių nerija.

Takas puikiai tinka ieškantiems ramaus poilsio gamtoje, norintiems stebėti paukščius ar tiesiog neskubant pasivaikščioti marių pakrante. Kintų apylinkės garsėja išskirtine gamta ir paukščių migracijos keliais, todėl šis maršrutas lankytojus vilioja visais metų laikais.

Apsilankius Kintuose verta užsukti ir į atrasti taką „Prie tujos“. Vos 600 metrų ilgio maršrutas veda prie išskirtinio gamtos paminklo – Didžiosios Kintų tujos, didžiausios Lietuvoje ir, kaip manoma, antros pagal dydį Europoje.

Nemirsetos pažintinis kompleksas
Nemirsetos pažintinis kompleksas | vmu.lt nuotr.

Įspūdingas medis siekia beveik 20 m aukštį, o jo amžius, manoma, siekia daugiau nei šimtą metų – spėjama, kad tuja buvo pasodinta XX a. pr., pastačius Kintų girininkijos pastatą.

Pakeliui įrengti keturi pažintiniai stendai supažindina su Kintų mišku, raudonuoju ąžuolu, Didžiąja tuja ir Kintų girininkijos istorija, todėl net trumpas pasivaikščiojimas tampa įdomia pažintimi su Pamario gamta ir miškininkystės paveldu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ steigimo 110-osios metinės
  2. Konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“
  3. Genocido centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“
  4. Juodkrantės šventėje „Pūsk, vėjuži!“ – pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys ir vestuvės pagal Mažosios Lietuvos papročius
  5. Vaidai Galinskienei suteiktas Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono Metų mokytojo – etnokultūros puoselėtojo vardas
  6. E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  7. VMU stabdo kirtimus „Natura 2000“ teritorijose
  8. Būtina išsaugoti Baltijos jūros vertybes
  9. Pirmą kartą rengiamas „Vienybės žygis“, skirtas paminėti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną
  10. Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės reikalavimų
  11. Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje
  12. Baltijos jūros būklei gerinti įgyvendinamos 5 priemonės
  13. Baltijos jūros pakrančių padėtis blogėja
  14. Ką naujo šiemet siūlo Neringa?
  15. Bus sodinamas V. Adamkaus 100-mečio ąžuolynas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Apie says:
    3 savaitės ago

    Manau, šiuo metu didžiąją Mažosios Lietuvos dalį yra užgrobusi rusija. Tilžė virto sovietsku, Ragainė-nemanu ir pan. Nemaža dalis Mažosios Lietuvos liko dabartinės Lenkijos teritorijoje.Lenkijoje žiniasklaidoje viešintos ir tolkios idėjos: wiadomosci.onet.pl/swiat/polska-mogla-miec-krolewiec-ta-wiadomosc-byla-ciosem/m810srd

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      3 savaitės ago

      Nebuvo beveik ten jau jokios Lietuvos (išskyrus pakraščius su Lietuva ir taip Tilžė buvo lietuviška), tai jau buvo vokiška Prūsija, iš kurios ir kilo vokiškasis militarizmas. Nebūtų naciai ėję į rytus, tebeturėtų vokiečiai tas žemes.
      O dėl to, kam kiek atiteko Prūsijos – du trečdaliai Lenkijai, trečdalis Rusijai.

      Atsakyti
  2. Naivus klausimas says:
    3 savaitės ago

    “Vos keli kilometrai į šiaurę nuo Palangos įsikūręs Nemirsetos pažintinis kompleksas” – Nemirseta yra keli km į pietus nuo Palangos🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos mokslo taryba
Istorija

Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas

2026 08 15
Pašto ženklas Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris
Gamta ir žmogus

Saldus lietuvių pasirinkimas: obuolių sūris puoš naująjį pašto ženklą

2026 08 15
„Kultūros pasas“ tęsia savo kelią
Kultūra

Kultūros paso rinkinį papildė 1347 naujos programos – nuo šiol ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

2026 08 15
Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

2026 08 14
Būdai, kaip gauti aktualią informaciją apie privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvoje

Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas

2026 08 14
Memorandumo pasirašymas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje

2026 08 14
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

2026 08 14
Kuo naudinga jėgos treniruotė?
Gamta ir žmogus

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui

2026 08 14
Avarija
Gamta ir žmogus

Ugniagesiams gelbėtojams gelbėjimo darbų daugėjo autoįvykiuose

2026 08 14
Pinigai
Lietuvoje

Didžiausios investicijos liepą – pagalbai vaikams su negalia, elektros tinklams ir turizmui

2026 08 14
36 pavojingi gaminiai
Lietuvoje

36 pavojingi gaminiai ir daugiau nei 1 000 patikrinimų

2026 08 14
Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė
Kultūra

Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė

2026 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • skt. apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Ogi apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas penktas lietuvis negali atsakyti kiek jam kainuoja automobilis
  • Vasarą daugėja dviračių ir paspirtukų sužalojimų: klaidos, galinčios baigtis lūžiais
  • Pirma paieška „Google“ – nebūtinai tikra: kaip sukčiai klastoja bankų svetaines?
  • Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

2026 08 15
Užsienio lietuvių vaikai ir mokytojai vasarą leido pažindami Lietuvą

Daugiau nei 300 užsienio lietuvių vaikų ir mokytojų vasarą pažino Lietuvą ir puoselėjo gimtąją kalbą

2026 08 14
Susimąsčiusi moteris prie lango, kuriame atsispindi jos veidas ir Lietuvos kraštovaizdis

R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis

2026 08 14
„Žolinėk ’26“

VU botanikos sode vyks „Žolinėk ’26“ 

2026 08 13
„Suburtynė“

„Suburtynėje“ sutartinės nepertraukiamai bus giedamos visą parą!

2026 08 13
Perseidai

Perseidų naktis jau netrukus: kaip krintančias žvaigždes nufotografuoti telefonu?

2026 08 12
Dr. Kazimieras Černis

Vilniaus universiteto astronomas atrastus asteroidus pavadino Nidos ir Šventosios upės garbei

2026 08 12
Porelė prie ežero stebi dalinį besileidžiančios Saulės užtemimą ir laukia perseidų metorų srauto

Rugpjūčio 12-ąją Saulė leisis užtemusi, o naktį žybsės perseidai

2026 08 11
Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio

Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio

2026 08 11
Stanislovas Buškevičius lietuvių kalbos, Vilniaus savivaldybės ir Lietuvos valstybingumo motyvų koliaže.

S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..

2026 08 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • skt. apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Ogi apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • +++ apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos
Kitas straipsnis
Telefonas

Eidami grybauti paruoškite šiai kelionei ir savo telefoną

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai