22 ruoniukai per mėnesį buvo atgabenti iš Baltijos pakrantės į Lietuvos jūrų muziejų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, kad taip atsitiko dėl to, kad jūra šiemet nebuvo nei kiek užšalusi.
„Ruonės visada vaikuojasi ant ledo. Ten joms netrūksta erdvės ir yra saugu. Šiemet ledo nebuvo visiškai, jos vaikavosi gulyklose, kur trūksta vietos“, – pasakojo biologas
Keturi, patys silpniausi ruoniukai, yra voniose, kurios įrengtos viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų. Čia jie prižiūrimi kiaurą parą. Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus darbuotojai lieka ir nakčiai, apsinakvodami gretimame kabinete. Pasak jų, ruoniukams reikia tiek pat dėmesio, kaip ir sergantiems žmonių vaikams. Juo labiau, kad šie ruoniukai dar patys žuvytės neėda, yra maitinami per zondą tyre iš žuvies, grietinėlės, papildų. Visiems gyvūnams skiriami antibiotikai, apetitą gerinantys preparatai, sužalojimai gydomi peroksidu, tepalais.
Kai gyvūnai patys pradeda maitintis, yra iškeliami į muziejaus karantino baseiną. Jame iki šios dienos buvo net aštuoniolika ruoniukų, keletas stipriausių jau perkelta į lauko baseiną.
Šiemet pasiektas ir kitas rekordas – atgabenta vos 9,5 kg sverianti ruoniukė.
Sustiprėję ir priaugę trigubai svorio ruoniukai rudeniop bus paleisti atgal į Baltiją. Pernai Lietuvos jūrų muziejus išgydė ir į laisvę paleido net penkiolika Baltijos pilkųjų ruonių. Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 30 metų buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras jau statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Susiję straipsniai:
- Jūrų muziejuje išslaugytas ruoniukas grįžo namo (nuotraukos)
- Jūrų muziejuje pristatoma nauja pingvinų banda (nuotraukos)
- Jūrų muziejuje – rekordinis gydomų ruonių jauniklių skaičius
- Į Baltijos jūrą paleidžiami išslaugyti ruoniukai
- Pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava bus perduota Lietuvos jūrų muziejui
- Šiaurės vėjas į Jūrų muziejų „pripūtė“ ruoniukų
- Jūrų muziejus priglaudė du sužalotus ruoniukus
- Jūrų muziejus kviečia švęsti tris dienas
- Į Baltijos jūrą paleisti du ruoniai
- Aplinkosaugininkai ruonių medžiotojams paskelbė karą
- Ruonių jaunikliai bus paleisti į Baltijos jūrą
- Lietuviams gamtos išsaugojimas rūpi labiau nei estams ar latviams (nuotraukos)
- Apie Baltijos jūros paslaptis
