Antradienis, 5 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Baltijos jūros būklę stebės ir bepilotė skraidyklė

www.alkas.lt
2020 11 30 07:00
5
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Vartotojiški įpročiai ir Baltijos jūros uždarumas nulemia tai, kad vandens taršos plastiku problema tampa vis opesnė. Siekiant efektyviau nustatyti susirūpinimą keliančius plotus Lietuvos ir Latvijos priekrantėje, bus pasitelkiami dronai bei palydovų pranešimai. Juos išanalizavę mokslininkai teiks savo siūlymus dėl inovatyvių taršos suvaldymo priemonių, sakoma Klaipėdos mokslo ir technologijų parko pranešime.

Dumbliai veikia kaip magnetas

Šiltuoju metų laiku vasarotojai pastebi kuomet paplūdimiuose būna apstu į krantą išmestų sankaupų, kurias sudaro jūrinė augalija, jūros dugno makrodumbliai ar vandens žydėjimą sukeliantys mikrodumbliai – dažniausiai tai būna melsvabakterės. Ilgainiui tokia masė pradeda skleisti nemalonų kvapą, apkartina ir maudynių malonumus. Pūvančių sankaupų vietose stebimas ir didesnis galimai patogeninių mikroorganizmų kiekis.

Šios augalinės kilmės „salos“ veikia tarsi savotiškas magnetas, pritraukdamos kitas vandenyje plūduriuojančias daleles – tarp jų ir plastiko. Mokslininkų manymu, surinkus ir pašalinus šias sankaupas iš vandens ir paplūdimių, teigiamas efektas būtų keleriopas. „Eliminuotume ne tik galimai perteklinę organiką siekiant sumažinti eutrofikaciją ir kenksmingus dumblius, bet ir tam tikrą kiekį plastiko. Taip pat sumažintume žmogaus sąlyčio su patogeniniais organizmais riziką – pastarieji kartu su plastiku gali būti pernešami didelius atstumus“, – pažymi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.

Sutelktos lietuvių ir latvių pajėgos

Panašios priemonės eutrofikacijai mažinti jau skinasi kelią kitose Baltijos jūros regiono šalyse – jos taikomos Vokietijos ir Estijos paplūdimiuose. Lietuvoje yra svarstymų jas pasitelkti mažesniuose vandens telkiniuose, tačiau mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar jos būtų veiksmingos pašalinant ir reikšmingą dalį plastiko šiukšlių iš jūros.

Atsakymų į rūpimus klausimus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai ieškos drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Daugpilio universiteto agentūra „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondu Latvijoje (FEE Latvia) – keturi partneriai sutelkė savo jėgas startuojančiame projekte ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).

Stebės žydėjimo metu

Siekiant nacionalinėms, savivaldos bei kitoms organizacijoms pasiūlyti veiksmingus kovos su plastiko tarša būdus, pirmiausiai norima surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie šią problemą. Vandenyje ir ant kranto mokslininkai yra numatę imti mėginius, o taip pat žvalgyti dalį Baltijos jūros teritorijos dronais bei pasitelkdami palydovus. Projekto ESMIC rėmuose suplanuoti darbai įsibėgės vasarą, kuomet stebimas intensyviausias vandens žydėjimas.

Dr. A. Balčiūno teigimu, dronai arba bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami stebint aplinką bei įvairius procesus – šios technologijos išsiskiria ekonomiškumu bei sparčiai tobulėja, atverdamos daugiau galimybių rinkti bei sisteminti aktualią informaciją. Be to, uostamiesčio mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį vandens žydėjimą Lietuvoje, o tuo pačiu ir pajūrio regione stebi, vertina ir tyrinėja pasitelkdami palydovų surenkamus duomenis – tai suteikia galimybę situaciją įvertinti platesniu mastu.

ESMIC projekto metu šios technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti augalinės kilmės sankaupas, o tuo pačiu – ir tikėtinos taršos plastiku „karštuosius taškus“.

 Pristatė parodą

Projekto metu surinktos žinios neliks vien ekspertų tyrinėjimų objektu – siekiant auginti aplinkosauginę kultūrą su ja bus supažindinta ir plačioji visuomenė.

„Ekspertai vieningai pabrėžia, jog vienintelis ilgalaikis plastiko atliekų mažinimo būdas – daugiau jų perdirbti, pakartotinai naudoti, plėtoti gamybą iš biodegraduojančių medžiagų. Vien įvairių reguliacinių mechanizmų, pažangaus verslo požiūrio nepakanka – būtinas visuomenės švietimas, nes kiekvieno iš mūsų įpročiai turi svorį, o gamta turi atmintį“, – akcentavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

Klaipėdos universiteto mokslininkai svarbią žinutę apie plastiko taršą skleidžia ne vien nuosekliai vykdydami įvairius tyrimus, bet ir kitokiais formatais. Lapkričio 16 d. uostamiestyje pristatyta paroda „Žmogaus pėdsakas smėlyje“ byloja apie šimtmečiams išliekančias pasekmes, kurias neretai nulemia vos akimirką trunkantis veiksmas – numesta nuorūka, ledų popierėlis ar šiuo metu privalomos vienkartinės veido kaukės.

„Atsižvelgdami į šių dienų aplinkybes, vartojimo ir šiukšlinimo apimtis, suprantame, kad Baltijos jūra pati neapsivalys – tam būtinos kompleksinės priemonės. Visgi stebime pozityvius procesus – viešasis ir privatus sektorius imasi inicijuoti taip reikalingus pokyčius“, – pastebėjo dr. A. Balčiūnas.

Pernai Neringoje buvo pasirašytas memorandumas dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo, o 2020 m. sausį priimtas sprendimas, kuriuo kurorte vyksiančiuose renginiuose draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius. Kvietimą mažinti vienkartinio plastiko naudojimą išgirdo Neringoje veikiantis verslas. Didelė dalis kurorto kavinių atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltijos jūrą stebės Europos jūrų saugumo agentūros bepilotis orlaivis
  2. Apie Baltijos jūros problemas pamąstyti ragins klozetai Vilnelėje
  3. Iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo išbraukta dar viena Lietuvos įmonė
  4. Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome
  5. Jūrų uostas Baltijos jūroje baigė taršos dyzelinu valymo darbus, bus skaičiuojamos baudos ir žala gamtai
  6. Švari Baltijos jūra – nepasiekta Europos svajonė
  7. Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės reikalavimų
  8. VU mokslininkė: Plastikas kojų neturi ir negali pats nueiti ir užteršti mūsų aplinkos
  9. Turėsime naudoti mažiau plastikinių maišelių
  10. Didžiausias pasaulyje žaliųjų idėjų konkursas atviras ir lietuviams
  11. KTU mokslininkai: panaudotas padangas galima paversti degalais
  12. Nematoma plastiko surinkimo pusė: 1,5 mln. žmonių renka šiukšles, kad išgyventų
  13. Sumanymas „NE plastiko bangai“ plečiasi
  14. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės gerinimui – 1,5 milijonų eurų
  15. Aplinkosaugininkai Klaipėdoje patikrino 100 laivų, atliko kelias dešimtis tyrimų
  16. Tyrimas: šiukšlių mažiau, bet paplūdimiai tampa nuorūkų sąvartynu
  17. Ar saugome pagrindinį Lietuvos valstybės turtą – dirvožemį?
  18. Vejantis naujoves lieka tonos atliekų
  19. Atominės jėgainės kaimynystė kels pavojų ir Lietuvos požeminiams vandenims
  20. NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Taip says:
    2 metai ago

    Svetimžodis ,,dronas” lietuviškai vadinamas ,,bepiliotė skraidyklė”.Raginčiau pašalinti minėtą svetimžodį.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Nors ir pati ,,droninu” (tikrai smagus žodis!), bet ir trumpai peržvelgusi dalį skr… prasidedančių žodžių matau, jog yra galimybės pasirinkti kitokį. O juk ne vien ši šaknis galima. Taigi, reikia tik skirti laiko.
      Praverstų kompiuterinė naujažodžių darybos programa, kuri, išnaudodama visus mūsų kalbai būdingus balsių ir priebalsių kaitos, kitus dėsnius bei mūsų kalbos logiką, iš turimų žodžių per kelias akimirkas ,,sumontuojanti” visus teoriškai teisingus variantus. Beliktų pasirinkti logiškai teisingesnius ir liežuviui smagesnius.

      Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Ne „skraidyklė“, deja. Jei tik „skraidyklė“, tada tik be variklio. O motorizuotos skraidyklės yra jau visai kitos rūšies orlaivis, ne bepilotis, pvz., rėmas, audeklas, už nugaros – variklis, skrenda vienas ar du žmogeliai.

      Atsakyti
  2. Kontrabandos verslo atstovas says:
    2 metai ago

    O su mūsų profsąjunga tai suderinta? Atsižvelgta į tai, kaip tai atsilieps mūsų darbo sąlygoms?

    Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Turime ne „dronų“ (nesąmonė!), o BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS. Taigi, jokių dronų nėra, kaip nėra nei hospisų, nei klasterių. Kadangi kalbama apie jūros būklę, bepiločiams draudžiamas makalavimasis aerodromų oro eismo zonose (išskyrus atvejus, jei yra gautas aerodromo naudotojo rašytinis sutikimas ir laikomasi aerodromo naudotojo nustatytų sąlygų). O aerodromų prie pat mūsų jūros yra.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

2022 06 30
Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

2022 06 29
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

2022 06 27
Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

2022 06 19
VK: oro būklės stebėjimą būtina tobulinti

VK: oro būklės stebėjimą būtina tobulinti

2022 06 14
Aktyvi veikla | legendairy.com nuotr.

Kas ilgina gyvenimo trukmę?

2022 06 12
Šiaurės vėjas į Jūrų muziejų „pripūtė“ ruoniukų

Jūrų muziejuje jėgas stiprina 19 rastų ruoniukų

2022 05 30
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus oro uostas trečdaliu sumažino taršą

2022 05 30
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Rengiamos priemonės Baltijos jūros aplinkos būklei gerinti

Rengiamos priemonės Baltijos jūros aplinkos būklei gerinti

2022 05 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės
Lietuvoje

Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės

2022 07 04
putinas ir lukašenka | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 04 12:45

2022 07 04
Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą

2022 07 04
Policijos automobilis | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Kur Lietuvoje gyventi saugiausia?

2022 07 04
Gyvenamųjų namų atnaujinimui – dar 10 mln. parama
Lietuvoje

Gyvenamųjų namų atnaujinimui – dar 10 mln. parama

2022 07 04
Keičiamas Buhalterinės apskaitos įstatymas
Lietuvoje

Pensijų fondai džiugių žinių neturi

2022 07 04
Nelegalus darbas | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Bedarbiai piktnaudžiauti negalės

2022 07 04
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Atšaukiami skrydžiai didesnės įtakos nedaro

2022 07 04


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Ligonių gelbėjimas - jų pačių reikalas apie Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą
  • T0mas J. apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Be civilizacijos tuštybių apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apkalta ar sąskaitų suvedimas?
  • Ką žada garantinis elektros tiekimas?
  • Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 04 12:45

Skaitomiausi straipsniai

  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 677; komentarų: 29
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 653; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 604; komentarų: 1
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais peržiūrėta: 514; komentarų: 6
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 498; komentarų: 27
  • „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros peržiūrėta: 487; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

by Kristina Aleknaitė
2022 06 30
0
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Nedaug buvo ir yra mokslininkų, kurie skirtų tiek daug laiko mokslo garsinimui ir gebėtų taip vaizdžiai aiškinti savo tyrimų išvadas...

Skaityti toliau

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

by Kristina Aleknaitė
2022 06 29
0
Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Birželio 9 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkai miškininkystės praktikams pristatė naujai sudarytą medžių mikrobuveinių katalogą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės...

Skaityti toliau

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

by Kristina Aleknaitė
2022 06 27
6
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai?...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Ligonių gelbėjimas - jų pačių reikalas apie Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą
  • T0mas J. apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Be civilizacijos tuštybių apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Žemyna apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

Kitas straipsnis
Keliaujant su gyvūnais augintiniais ar siunčiant juos į užsienį, reikia laikytis reikalavimų

Didelio atgarsio sulaukę tyrimai dėl neteisėtų gyvūnų veisėjų – jau teismų salėse

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai