Beveik visi praėjusiais metais Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ruonių jaunikliai šiuo metu yra apsistoję Baltijos jūros pietuose ir pietvakariuose. Nepaisant sėkmingos mažylių reabilitacijos, tokia ruonių migracija žiemos viduryje šiai rūšiai nėra būdinga ir dėl to glumina mokslininkus. Spėjama, kad anksčiau skirtingose Baltijos jūros vietovėse plaukiojusius ruoniukus į panašias vietas atginė būtinybė susirasti maisto.
Pora praėjusiais metais Lietuvos jūrų muziejuje reabilituotų ruoniukų šiuo metu yra apsistoję Gdansko įlankoje, dar penki plaukioja palei šiaurinius Vokietijos, pietinius Švedijos krantus ir Danijai priklausančią Bornholmo salą. Pasak mažylius muziejuje prižiūrėjusių mokslininkų, paleisti ruoniai anksčiau plaukiojo skirtingose Baltijos jūros vietose, todėl toks jų judėjimas nėra įprastas ar būdingas žiemos sezonui.
„Besikeičiant sezonams Baltijos pilkieji ruoniai nemigruoja. Tačiau remiantis ekologiniais principais, dauguma gyvūnų yra linkę keisti savo įprastą judėjimo kryptį siekdami išvengti plėšrūnų, susirasti partnerį dauginimuisi ar gauti išgyvenimui būtino maisto. Manome, kad šiuo atveju ruoniukų elgesio pokyčiai yra susiję su keičiantis sezonui migruojančiomis žuvimis. Gyvūnai seka paskui žuvį ir renkasi apsistoti tose vietovėse, kuriose maisto ištekliai yra didesni, kad energijos medžioklei būtų iššvaistoma kuo mažiau“, – pasakoja Laura Lupeikaitė, Lietuvos jūrų muziejaus Vyriausioji biologė.
Siųstuvai rodo ruonių reabilitacijos sėkmę
Iš 19-os pernai Lietuvos jūrų muziejuje globotų ruonių jauniklių, net 8 mažyliai atgal į Baltijos jūrą paleisti su specialiais jų vietą, judėjimo greitį ir gylį fiksuojančiais siųstuvais. Kas savaitę gaunami preliminarūs siųstuvų duomenys rodo mokslininkus ir ruoniukų gerbėjus džiuginantį faktą, pažymi L. Lupeikaitė.
„Daugumos mažylių adaptacija Baltijos jūroje yra sėkminga. Maždaug 80 proc. laiko ruoniai praleidžia vandenyje, likusią dalį – ilsėdamiesi sausumoje, o tai yra normali šios žinduolių rūšies elgsena gamtoje. Jeigu po paleidimo ruoniukai labai aktyviai naudojo energiją judėjimui jūroje ar medžioklei, dabar matome, kad jie juda mažesniais atstumais, rečiau neria taip giliai kaip iškart po paleidimo. Tai reiškia, kad ruoniukai išmoko savo energiją naudoti optimaliai, jos nešvaistyti“, – pasakoja biologė.
L. Lupeikaitė priduria, kad Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkai jau kurį laiką iš vieno ruoniuko siųstuvo gauna padrikus duomenis: „Gaunamus duomenis sunku objektyviai vertinti ar moksliškai interpretuoti. Nežinome, ar tai lemia pažeistas siųstuvas, jo antena, ar pačiam ruoniukui kažkas nutiko. Kadangi kiti siųstuvai informaciją rodo nepriekaištingai, dėl nepatikimų duomenų šiuo metu esame pateikę užklausą siųstuvų gamintojui.“
Sieks tęsti ruonių žymėjimą siųstuvais
Įprastai jūros bangų išmesti nusilpę ruoniukai Lietuvos pajūryje randami kovo–balandžio mėnesiais. Nors šių metų „pacientai“ dar nepasirodė, prieš paleidžiant atgal į Baltijos jūrą, juos taip pat planuojama žymėti specialiai jūrų žinduoliams skirtais siųstuvais.
„Ruonių jauniklių sekimas siųstuvais suteikia mums itin reikšmingų mokslinių žinių, leidžiančią prisidėti prie nykstančios pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo. Tokiu būdu sužinome, ar reabilitacija yra efektyvi, ar mažyliams pavyksta prisitaikyti natūralioje aplinkoje, taip pat galime teikti tikslesnes rekomendacijas rūšies apsaugai Baltijos jūroje“, – pažymi L. Lupeikaitė.
Be to, ruonių jaunikliai nuo šiol bus globojami pernai metų pabaigoje atidarytame moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Čia ruoniukams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi mažieji lauko baseinai ir didysis net 280 kubinių metrų talpos baseinas, centro komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė.
Maišeliai su ruoniuku – atsakingesnis pasirinkimas
Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro paramos ir pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo prisideda ir „Lidl“ prekybos tinklas bei jo lankytojai.
„Įsigydami daugkartinius maišelius „Duok ruoniukui penkis“, „Lidl“ pirkėjai taip pat remia nykstančios Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
Nuo pat projekto „Duok ruoniukui penkis“ pradžios 2021 m. vasarą surinkta daugiau nei 90 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo panaudota ruoniukų slaugymo priemonėms bei siųstuvams įsigyti. Siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje – jų lokaciją, plaukimo greitį, gylį, maršrutą ir kt.
