Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Mokslininkai stebi ruoniukų keliones

www.alkas.lt
2023-01-22 18:27:37
0
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

Ruonis | am.lt nuotr.

Beveik visi praėjusiais metais Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ruonių jaunikliai šiuo metu yra apsistoję Baltijos jūros pietuose ir pietvakariuose. Nepaisant sėkmingos mažylių reabilitacijos, tokia ruonių migracija žiemos viduryje šiai rūšiai nėra būdinga ir dėl to glumina mokslininkus. Spėjama, kad anksčiau skirtingose Baltijos jūros vietovėse plaukiojusius ruoniukus į panašias vietas atginė būtinybė susirasti maisto.

Pora praėjusiais metais Lietuvos jūrų muziejuje reabilituotų ruoniukų šiuo metu yra apsistoję Gdansko įlankoje, dar penki plaukioja palei šiaurinius Vokietijos, pietinius Švedijos krantus ir Danijai priklausančią Bornholmo salą. Pasak mažylius muziejuje prižiūrėjusių mokslininkų, paleisti ruoniai anksčiau plaukiojo skirtingose Baltijos jūros vietose, todėl toks jų judėjimas nėra įprastas ar būdingas žiemos sezonui.

„Besikeičiant sezonams Baltijos pilkieji ruoniai nemigruoja. Tačiau remiantis ekologiniais principais, dauguma gyvūnų yra linkę keisti savo įprastą judėjimo kryptį siekdami išvengti plėšrūnų, susirasti partnerį dauginimuisi ar gauti išgyvenimui būtino maisto. Manome, kad šiuo atveju ruoniukų elgesio pokyčiai yra susiję su keičiantis sezonui migruojančiomis žuvimis. Gyvūnai seka paskui žuvį ir renkasi apsistoti tose vietovėse, kuriose maisto ištekliai yra didesni, kad energijos medžioklei būtų iššvaistoma kuo mažiau“, – pasakoja Laura Lupeikaitė, Lietuvos jūrų muziejaus Vyriausioji biologė.

Siųstuvai rodo ruonių reabilitacijos sėkmę

Iš 19-os pernai Lietuvos jūrų muziejuje globotų ruonių jauniklių, net 8 mažyliai atgal į Baltijos jūrą paleisti su specialiais jų vietą, judėjimo greitį ir gylį fiksuojančiais siųstuvais. Kas savaitę gaunami preliminarūs siųstuvų duomenys rodo mokslininkus ir ruoniukų gerbėjus džiuginantį faktą, pažymi L. Lupeikaitė.

„Daugumos mažylių adaptacija Baltijos jūroje yra sėkminga. Maždaug 80 proc. laiko ruoniai praleidžia vandenyje, likusią dalį – ilsėdamiesi sausumoje, o tai yra normali šios žinduolių rūšies elgsena gamtoje. Jeigu po paleidimo ruoniukai labai aktyviai naudojo energiją judėjimui jūroje ar medžioklei, dabar matome, kad jie juda mažesniais atstumais, rečiau neria taip giliai kaip iškart po paleidimo. Tai reiškia, kad ruoniukai išmoko savo energiją naudoti optimaliai, jos nešvaistyti“, – pasakoja biologė.

L. Lupeikaitė priduria, kad Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkai jau kurį laiką iš vieno ruoniuko siųstuvo gauna padrikus duomenis: „Gaunamus duomenis sunku objektyviai vertinti ar moksliškai interpretuoti. Nežinome, ar tai lemia pažeistas siųstuvas, jo antena, ar pačiam ruoniukui kažkas nutiko. Kadangi kiti siųstuvai informaciją rodo nepriekaištingai, dėl nepatikimų duomenų šiuo metu esame pateikę užklausą siųstuvų gamintojui.“

Sieks tęsti ruonių žymėjimą siųstuvais

Įprastai jūros bangų išmesti nusilpę ruoniukai Lietuvos pajūryje randami kovo–balandžio mėnesiais. Nors šių metų „pacientai“ dar nepasirodė, prieš paleidžiant atgal į Baltijos jūrą, juos taip pat planuojama žymėti specialiai jūrų žinduoliams skirtais siųstuvais.

„Ruonių jauniklių sekimas siųstuvais suteikia mums itin reikšmingų mokslinių žinių, leidžiančią prisidėti prie nykstančios pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo. Tokiu būdu sužinome, ar reabilitacija yra efektyvi, ar mažyliams pavyksta prisitaikyti natūralioje aplinkoje, taip pat galime teikti tikslesnes rekomendacijas rūšies apsaugai Baltijos jūroje“, – pažymi L. Lupeikaitė.

Be to, ruonių jaunikliai nuo šiol bus globojami pernai metų pabaigoje atidarytame moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Čia ruoniukams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi mažieji lauko baseinai ir didysis net 280 kubinių metrų talpos baseinas, centro komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė.

Maišeliai su ruoniuku – atsakingesnis pasirinkimas

Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro paramos ir pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo prisideda ir „Lidl“ prekybos tinklas bei jo lankytojai.

„Įsigydami daugkartinius maišelius „Duok ruoniukui penkis“, „Lidl“ pirkėjai taip pat remia nykstančios Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.

Nuo pat projekto „Duok ruoniukui penkis“ pradžios 2021 m. vasarą surinkta daugiau nei 90 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo panaudota ruoniukų slaugymo priemonėms bei siųstuvams įsigyti. Siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje – jų lokaciją, plaukimo greitį, gylį, maršrutą ir kt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į Baltijos jūrą sugrįžta 12 ruoniukų
  2. Jūrų muziejuje – 16 priglaustų ruoniukų
  3. Šiaurės vėjas į Jūrų muziejų „pripūtė“ ruoniukų
  4. Jūrų muziejuje jėgas stiprina 19 rastų ruoniukų
  5. Jūrų muziejus kviečia į ruoniukų vardynas
  6. Lietuvos jūrų muziejuje globojami net 22 ruoniukai
  7. Į Baltijos jūrą paleisti du ruoniai
  8. Jūrų muziejus kviečia švęsti tris dienas
  9. Aplinkosaugininkai ruonių medžiotojams paskelbė karą
  10. Jūrų muziejuje – rekordinis gydomų ruonių jauniklių skaičius
  11. Ruonių jaunikliai bus paleisti į Baltijos jūrą
  12. Baltijos jūros būklę stebės ir bepilotė skraidyklė
  13. Jūrų muziejų paliko paskutiniai išgelbėti ruoniukai
  14. Duris atvers pirmasis šalyje Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras
  15. Kur šventes sutiks išgydyti ruoniukai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Užtvankos trukdo ne tik lašišoms

2023 03 16
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Patarimai, kaip išsirinkti šviežią žuvį

2023 03 13
Ruonis | A. Mažūno nuotr.

Ką daryti pastebėjus pajūryje ruoniuką?

2023 03 07
Lietuvos muziejuose pernai apsilankė beveik 5 mln. lankytojų | Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Lietuvos muziejuose pernai apsilankė beveik 5 mln. lankytojų

2023 03 07
Stinta, „Wikipedia“ nuotr.

Kaip paruošti stintas, kad būtų traškios

2023 03 05
unsplasch.com nuotr.

Koks ryšys yra tarp detokso ir imuniteto?

2023 02 28
Ruonis | A. Mažūno nuotr.

Jūrų muziejus jau laukia naujų „pacientų“

2023 02 24
Gintaras | Fotografas.co nuotr.

Kas sukompromitavo gintarą?

2023 02 24
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

„Stintų šventės“ proga – apie žuvies naudą

2023 02 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Mindaugas Gervaldas apie M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?
  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
  • Požeminėse aikštelėse taip pat galioja taisyklės
  • Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku
  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Užtvankos trukdo ne tik lašišoms

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Artėjant pavasariui žvejai juokauja, kad Velykų laukia, bet žiobrių laukia dar labiau. Šios migruojančios žuvys iš jūros neršti į Lietuvos...

Skaityti toliau

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 13
0
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Kai kurie Vilniaus ir Kauno miesto bei rajono gyventojai savo pašto dėžutėse netrukus ras kvietimus dalyvauti naujame svarbiame moksliniame tyrime....

Skaityti toliau

Patarimai, kaip išsirinkti šviežią žuvį

by Ditė Česėkaitė
2023 03 13
0
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Tam, kad namo parsineštume tikrai kokybiškos žuvies – pravartu žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Paruošėme kelis patarimus, kaip išsirinkti šviežią...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Mindaugas Gervaldas apie M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?
  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai