Sengirės ir medžiai senoliai yra išskirtinė Europos gamtos ir kultūros paveldo dalis. Sengirėse vyksta natūralūs gamtos vyksmai, beveik nepaveikti žmogaus veiklos, jose gausu senų ir drevėtų medžių, negyvos medienos ir įvairių buveinių.
Tokiose vietose prieglobstį randa daugybė retų ir nykstančių rūšių. Seni medžiai ypač svarbūs vabzdžiams, paukščiams, šikšnosparniams, kerpėms, samanoms ir grybams. Kartu jie saugo ir istorinę kraštovaizdžio atmintį.
Senieji miškai Europoje šiuo metu užima mažiau kaip 3 proc. viso miškų ploto. Dažniausiai jie yra nedideli ir suskaidyti, todėl tampa dar jautresni aplinkos pokyčiams.
Europos Komisija yra parengusi senųjų miškų ir medžių senolių apsaugai stiprinti skirtas gaires. Vis dėlto daugelyje šalių dar trūksta mokslu pagrįstų ir praktiškai pritaikomų būdų šioms gamtos vertybėms nustatyti ir apsaugoti.
Patirtimi dalijosi šešių Europos šalių atstovai
Šiems klausimams spręsti vykdomas iš dalies Europos Sąjungos finansuojamas INTERREG projektas „Sengirės ir medžiai senoliai biologinei įvairovei ir atspariems kraštovaizdžiams“ („RESILIENT TREES“).
Projektu siekiama stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir veiksmingiau įgyvendinti sengirėms bei medžiams senoliams išsaugoti skirtas priemones. Lietuvai projekte atstovauja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Vytauto Didžiojo universitetas.
Rugsėjo 23–25 d. Kaune surengtas projekto dalyvių susitikimas. Jame dalyvavo mokslininkai ir gamtosaugos specialistai iš Italijos, Portugalijos, Albanijos, Čekijos, Slovakijos ir Lietuvos.
Dalyviai dalijosi patirtimi, aptarė sėkmingus medžių senolių apsaugos ir priežiūros pavyzdžius, ieškojo bendrų sprendimų, kaip išsaugoti šiuos išskirtinės vertės gamtos objektus.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė pristatė Lietuvos saugomų teritorijų sistemą, o tarnybos vyriausiasis specialistas Martynas Survila supažindino su Lietuvos gamtos paveldo objektų tvarkymo taisyklėmis ir šalies patirtimi saugant gamtos vertybes.
Nuo Kauno ąžuolyno iki Punios šilo
Susitikimo dalyviai aplankė Kauno ąžuolyną – vieną didžiausių natūralių miesto ąžuolynų Europoje. Jame augantys šimtamečiai ąžuolai yra vertingi ir kaip retųjų rūšių buveinės.
Svečiai taip pat susipažino su botaniniu gamtos paveldo objektu – Karvelių ąžuolu ir lankėsi Punios šilo rezervate. Rezervatiniuose miškuose leidžiama vykti natūraliems gamtos procesams ir sudaromos sąlygos miškams natūraliai augti bei formuotis sengirėms.
Paskutinę susitikimo dieną surengtos bendradarbiavimo dirbtuvės. Dalyviai dalijosi žiniomis ir gerąja patirtimi, aptarė medžių senolių priežiūros būdus ir veiksmingiausias jų apsaugos priemones.
VSTT teigimu, tokie tarptautiniai susitikimai padeda ne tik keistis patirtimi, bet ir kurti bendrą Europos požiūrį į sengirių ir medžių senolių apsaugą.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešimą.
