Kovo gale ir balandžio pradžioje Baltijos jūroje siautėjusios audros į Lietuvos jūrų muziejų „pripūtė“ itin daug ruoniukų-pamestinukų. Dabar muziejuje gydomi net šeši nusilpę, išsekę gyvūnėliai.
Pirmieji du – Kovukas bei Tidikas – jau kiek sustiprėjo ir žuvį ėda patys, todėl yra perkelti iš laboratorijos į baseiną. Kiti keturi – Šaipė, Balandukas, Rikinė ir Bumbulis – dar glaudžiasi dviejose voniose, kurios yra įrengtos viename iš Lietuvos jūrų muziejaus administracinio pastato kabinetų – taip vadinamojoje
laboratorijoje. Ši ketveriukė pati maitintis negeba: trinta žuvies tyrė su priedais jiems supilama tiesiai į skranduką per zondą.
Vardai ruoniukams parenkami pagal radimvietę – Tidikas, Šaipė ir Rikinė – upelių, įtekančių į Baltiją, pavadinimai, Bumbulis – rastas ties Bumbuliškių kaimu, o kitiems dviem atiteko mėnesių pavadinimai.
Visi šeši nelaimėliai yra prižiūrimi veterinarijos gydytojo – jiems skiriami antibiotikai ir vitaminai. Dauguma iš jų yra sužaloti kirų – prakapotom akytėm, pūliuojančiais plaukmenimis. Ruoniukai labai mažai sveria – mažiau nei ką tik gimę. Didžiausias iš jų yra Balandukas, jis svėrė 14,2 kg, mažiausia – Rikinė – 12,1 kg. Vieno ruoniuko, deja, muziejininkams išgelbėti nepavyko.
Mažylius prižiūrintis Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas jau, galima sakyti, apsigyveno muziejuje – Velykas sutiko rūpindamasis ruoniukais.
„Šiandieną tikiuosi sugrįžti namo“, – šypsosi biologas. – „Tikiuosi jau pavyks pereiti prie retesnio maitinimo.“
Tačiau iš karto priduria, kad dėl trijų ruoniukų – Balanduko, Rikinės ir Bumbulio – dar labai neramu: jie viduriuoja, nepriauga svorio.
Kiekvienais metais Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus Tokiems ruoniukams jau dvidešimt ketveri metai muziejus tampa antraisiais namais. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Jau keleri metai ruoniukais rūpintis muziejininkams padeda Aplinkos ministerija. Šiemet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skyrė 7240 eurų.
Šis pavasaris išskirtinis – vietoj poros ruoniukų, tenka rūpintis net šešiais. Tokį gausų ruoniukų „derlių“ biologo teigiamumu, lėmė itin šilta žiema.
„Rygos įlanka neužšalo ir ruonės buvo privertos vesti vaikus ant kranto, o ne kaip įprastai, ant ledo“, – sakė Arūnas Grušas. – „O čia jas ir žmonės galėjo išgąsdinti, ir jos pačios, ieškodamos žuvies, toliau nuplaukti, palikusios vaikus vienus. Kai jos vaikuojasi ant ledo, tai niekur toli plaukti ieškoti maisto nereikia – neria čia pat.“
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
Susiję straipsniai:
- Jūrų muziejuje išslaugytas ruoniukas grįžo namo (nuotraukos)
- Trumpam duris atveria atnaujinamas Lietuvos jūrų muziejus
- Jūrų muziejus uždaromas, kad būtų atnaujintas
- Jūrų muziejus kviečia švęsti tris dienas
- Lietuvos Jūrų muziejus vėl uždaromas pertvarkai
- Į Baltijos jūrą paleisti du ruoniai
- Lietuviams gamtos išsaugojimas rūpi labiau nei estams ar latviams (nuotraukos)
- Išleidžiamas pašto ženklas, kviečiantis saugoti Baltijos jūrą
- „Mes Darom“ rengėjai skelbia karą Baltijos jūros taršai (video)
- Žmonės pasiryžę mokėti už sveikesnę Baltijos jūrą
- Baltijos jūros dieną Klaipėdoje pakils milžiniško dydžio aitvaras
