Apie Baltijos jūros paslaptis

Žinojote, kad Baltijos jūros, tokios, kokia ji yra dabar, anksčiau net nebuvo, o šiuo metu jos dugne aptinkama netikėtų archeologinių radinių? Kokias paslaptis ji slepia, kam tai yra tikrieji namai ir kiek apie tai mums papasakoja televizija?

Mena gilią praeitį

Pasak povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininko, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Vlado Žulkaus, acheologija nėra iš tų sričių, kur kasdien atrandama kas nors naujo, tačiau kasmet atsiranda vienas kitas nuskendęs laivas, kuris iki tol buvo nežinomas universitetui. „Tai suranda Saugios laivybos administracija, kuri tyrinėja dugną, kad nustatytų galimas kliūtis laivams, arba mes gauname informaciją iš karinių operacijų, išminavimų, kurie vyksta kas keleri metai“, – priduria akademikas.

V.Žulkaus tvirtinimu, mūsų senieji krantai yra užlieti keliasdešimt kilometrų į vakarus, anksčiau ten, kur dabar yra vanduo, gyveno žmonės: „Seniausi atrasti žmonių gyvenimo pėdsakai yra 7 tūkst. 300 metų prieš Kristų amžiaus. Tai žvejybinių užtvarų liekanos. Jos yra netoli uosto, negiliai, 12 metrų gylyje.“

Anot akademiko, Baltijos jūroje aptikta ir dar senesnių radinių: „Turime reliktinių miškų liekanų. Jos yra maždaug 9 tūkst. 500 metų prieš Kristų senumo. Miškų liekanos surastos 24, 29 metrų gylyje ties Juodkrante. Turime dešimtis puikiai išlikusių pušų. Ten aptiktos ir buvusių ežerėlių vietos. Tikimės ir toliau ieškoti, gauti finansavimą iš projektų ir atrasti dar reikšmingesnių atradimų.“

Galima kurti filmą

Apie Baltijos jūros dugną būtų galima sukurti net filmą. „Apie povandeninę archeologiją įmanoma sukurti filmą, bet tie darbai turėtų būti vykdomi, kai vanduo skaidrus. Reikia gaudyti tuos momentus. Jeigu gylis nėra didelis, iki 20 metrų, tai kartais filmuojant net nereikia šviesos. Mes turime neblogą povandeninio filmavimo aparatūrą, bet reikėtų profesionalo, kuris turėtų tam tikros patirties kaip naras ir galėtų padaryti tą darbą. Aišku, mes esame prifilmavę medžiagos, ir nuskendusių laivų, ir reliktinių miškų. Būtų galima parodyti keletą siužetų“, – sako archeologas.

Tūno keisčiausi gyvūnai

Anot muziejininkės, istorikės, Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, televizijoje labai trūksta laidų apie jūrą ir jūros gyvūnus: „BBC, „National Geographic“ filmai iš tiesų įtraukia žmones. Kalbant apie mūsų televizijas, manau, labiausiai trūksta interaktyvių, originalių, šviečiamųjų laidų. Aš kartais pasižiūriu intelektualinius žaidimus „Auksinis protas“, „Kas ir kodėl?“. Pastebiu, kad ten klausimų, susietų su jūros gyvūnais, būna mažai ir dažnai būna nusišnekėjimų. Pavyzdžiui, klausiama, kas yra narvalas, ar tai yra žinduolis, žuvis, ar paukštis. Na, ir laidos dalyvis pasako, kad žinduolis, o tai iš tiesų yra žuvis. Žmonės nežino atsakymų į gana paprastus klausimus.“

Galima būtų sukurti labai įdomių laidų apie vandens gyvūnus. „Ypač būtų vertinga sužinoti apie vietinius jūros gyvūnus, nes iš tikrųjų dažniausiai lietuviams jūra yra tik tiek, kiek jie mato paplūdimį, o tai, kas gyvena jūroje, kam tai yra tikrieji namai, nelabai žinome. O turime įdomių gyvūnų. Ir ta pati jūros kiaulė, ir ruoniai, ir unikalios keliaujančios žuvys, kaip lašiša, šlakis“, – pasakoja O.Žalienė.

Televizija pasitarnavo

Lietuvos jūrų muziejuje buvo rengiamas šou „Delfinai ir žvaigždės“. Anot O.Žalienės, jis labai paskatino žmonių susidomėjimą jūros gyvūnais ir tai buvo ne tik pramoga, bet ir naujos informacijos šaltinis: „Mes, kiek įmanoma, stengėmės perteikti žinias apie grėsmes, kurios kyla šiems gyvūnams atviroje jūroje, apie jų fiziologiją, elgsenos įpročius. Tai buvo vienas iš laidos tikslų.“

Baltijos jūra, O.Žalienės tvirtinimu, yra didžioji paslaptis. „Visi galvoja, kad Baltijos jūra yra neįdomi, nespalvinga, negausi gyvūnų rūšių. Taip, ji nėra gausi gyvūnų rūšių, bet ir tos pačios rūšys, pradedant pačiais mažiausiais vėžiagyviais, kurie gyvena labai įdomų gyvenimo būdą, baigiant stambesniais gyvūnais, yra labai įdomios. Ne visi tikriausiai žino ir tai, kad Baltijos jūroje yra rifų“, – tvirtina muziejininkė.