Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Šventosios jūrų uosto molų statybos pradžios renginyje. Jo metu šalies vadovas įkasė kapsulę su laišku ateities kartoms.
Sveikindamas renginio dalyvius šalies vadovas pabrėžė, jog šiandien prasidedantys darbai žymi naują Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istorijos etapą – po ilgos pertraukos Šventojoje pradedamas antrojo Lietuvos jūrų uosto atstatymas.
„Lietuvoje mes turime 100 km jūros kranto, tačiau tik vieną tikrą jūrų uostą – Klaipėdą. Džiaugiuosi galėdamas konstatuoti, kad artimiausiu metu padėtis pasikeis. Šiandien prasideda antrojo Lietuvos jūrų uosto čia, Šventojoje, atstatymo darbai“, – sakė Prezidentas.
Prezidento teigimu, nors Šventosios uosto istorija susiklostė kitaip, šiandien atsirado galimybė jį vėl sugrąžinti į Lietuvos jūrinį gyvenimą.
Pasak šalies vadovo, atkurtas Šventosios uostas pirmiausia tarnaus vietos žmonėms, Šventajai, Palangos savivaldybei ir visiems Vakarų Lietuvos gyventojams. Prezidento teigimu, pagerės sąlygos žvejams, atsiras vietos mažosios jūrinės laivybos entuziastams, o uoste ir aplink jį galės kurtis juos aptarnaujantys verslai.
„Daugiau Lietuvos ir užsienio svečių atvyks pasisvečiuoti Šventojoje ir sukurs naujų darbo vietų. Uoste planuojama buriavimo mokykla leis rengti tarptautines regatas. Jūrinės valstybės – o tokia mes esame – jaunimas čia turės geras sąlygas stiprinti savo įgūdžius ir plėtoti jūros kultūrą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė ir būsimą Šventosios uosto reikšmę valstybės saugumui. Pasak Prezidento, čia įsikurs pasienio apsaugos, kariuomenės tarnybos, Būtingės terminalo ir aplinkos apsaugą jūroje užtikrinančios institucijos. Taip pat atsivers potencialas jūrų vėjo energetikos priežiūrai.
Prezidento žodžiais, Šventosios uostas ateityje gali tapti svarbia Lietuvos jungtimi su pasauliu.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
„
Šventosios uostas – Lietuvos “galybės” didinimo pagrindas! O kaip ištaškysi tuos 5,5 % gynybai!? Nesvarbu, kad lūžta tiltai, kad duobėti keliai, kad …ir t.t. Paskui dar aerodromą Kapčiamiestyje – ir mes nenugalimi!
iš miesto
Šventoji yra šventa lietuviams vieta nuo seno, nes ten nuo seniausių laikų veikė struktūrinė astronomijos observatorija pagal šešėlių ilgumą (stulpai) nuo Saulės šviesos veikiančiu dienų ir metų tėkmės apskaitos kalendoriumi (archeologiniai duomenys). Tokiu pačiu principu, beje, veikė garsusis Stounhendžas Anglijoje. Todėl smagu, kad Šventosios uostas, kaip manoma ateityje taps viso pasaulio žmonių pažintine jungtimi su Lietuva. Turizmas, žinia, yra antras (po ginklų) valstybę turtinantis šalies pajamų šaltinis. Ir smagu matyt Jo Ekscelenciją prezidentą Gitaną Nausėdą vietoje, kur prasidėjo Gintaro kelias į Pietus, kuris gintarą tiekė netgi į Romą Italijoj (įrodymas, – mainais už gintarą gautas romėniškas Kalavijas, kurį rado archeologai pilkapyje netoli Tauragnų). Šį kelią postų pagalba saugojo Lietuvos karalius dzūkas Vytautas Didysis. Todėl paminklas su karūna jam ant galvos stovi Stokholmo miesto Švedijoje istorinės atminties parke.
P. S. Primnti kartu norėčiau, kad Trečiasis Lietuvos statutas, be mūsų, yra patvirtintas ir Švedijos karalystės antspaudu (kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” p. 55). Dėkoju.
Vo, pagaliau Vasiukai taps tarp galaktinių centru ? O gal tik , kariuomenė atma Šventąją iš visuomenės ?
>klaustukas
Kitas dzūkas, remiantis kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023 psl. 21 – 30 dokumentika, susijusia su archeologiniu radiniu ‘Staugiančio Vilko pėda’ Vilniaus Katedros presbiterijos pamatuose, VILNIŲ įkūrė 7.275 m. pr. Kr. laiku. Apie tai Vilniaus gerbiamiems Vilniaus miesto merui ir Vicemerui yra žinoma. Žinoma tai ir Lietuvos prezidentui Jo Ekscelencijai Gitanui Nausėdai. Šis faktas žinomas pasaulio Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkui dr. Antanui Vinkui, taip pat ir lietuviškų knygų Los Angeles mieste Jungtinėse Amerikos Valstijose klubo nariams. Todėl dzūkams iš Alytaus, Europos Sąjungos Tarybos nariams beposėdžiaujant Vilniuj, reikia suteikti galimybę perrišt per petį po tautinę juostą kiekvienam iš jų su užrašymu VILNIUS 7.275 m. pr. Kr. data. Ir kadangi, ‘klaustuk’ esat ant upės turėklų rašantis galimai tekstą, kad “Vilno naša” mūsų mieste, tai linkiu, jog trenktų į žemę gėrimas jus “Trejos devynerios” taip nuostabiai, kad po to žmogum normaliu atsibustumėt, jau bevalgant lietuvišką duoną ‘Sostinės’ pačiame Vilniaus miesto centre.